Įvadas
Lietuvoje vyksta reikšminga socialinės apsaugos reforma, kurios tikslas - kiekvienam vaikui, negalinčiam augti su biologiniais tėvais, suteikti galimybę augti saugioje, rūpestingoje šeimoje. Ši reforma, remiama Europos socialinio fondo plius (ESF+) investicijomis, siekia pakeisti vaikų globos sistemą iš esmės, pereinant nuo institucinės globos prie šeimos aplinkos.
Reforma Lietuvos Vaikų Globoje
Lietuvoje prasideda viena reikšmingiausių socialinės apsaugos reformų per pastaruosius dešimtmečius. Tai nėra simbolinė iniciatyva - tai realus, struktūrinis pokytis, kuris remiasi ir tarptautine praktika, ir vietos bendruomenių įsitraukimu. Pokyčiui įgyvendinti pasitelktas Europos socialinis fondas plius (ESF+), skyręs net 11,9 mln. eurų. Tikslas aiškus: kiekvienas vaikas, negalintis augti su biologiniais tėvais, turi turėti galimybę augti ne globos įstaigoje, o rūpestingoje, saugioje šeimoje. Kad pokytis būtų tikras, jis turi vykti ne vien sostinės koridoriuose, o kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, kiekviename miestelyje ar kaime, kur gyvena vaikai.
Šie centrai - tai ne tik administracinės įstaigos. Jie tapo emocinės paramos, kompetencijų ir bendruomeniškumo šerdimi. Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo sistemos - būtent globos centrai šią sistemą ir kuria. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes. Vaiko atėjimas į šeimą - tai visada pokytis, kartais - didžiulis iššūkis. Todėl svarbu, kad globėjai niekada nebūtų palikti vieni. „Nesijaučiame kaip sistema. Rūpintis vaiku, kuris jau patyrė traumą, netekčių, nestabilumo ar smurto - tai ne tik didelė atsakomybė, bet ir emocinis krūvis. Globėjai - tai ne superherojai, o žmonės, kuriems reikia žinių, atjautos ir stipraus palaikymo tinklo. Nepakanka padėti tik globėjams - turi būti stipri ir profesionali pagalbos grandinė. Regioniniai tinklai tapo puikia terpe keistis žiniomis ir kurti vieningą supratimą, ką reiškia gera globa. „Šis projektas padėjo man augti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Kuo stipresnė pagalbos sistema - tuo saugesnis vaikas ir ramesnis globėjas. Vaikų globos situacija gali pasikeisti per akimirką. Baimės, elgesio krizės, sugrįžę prisiminimai - visa tai dažnai iškyla be įspėjimo. „Mūsų globos centro darbuotoja tapo šeimos dalimi. Tokie ryšiai formuoja bendruomenę, kurioje net sunkumai tampa šiek tiek lengvesni, nes jie dalijami, o ne slepiami. Vaikų globos tema ilgus metus buvo apipinta tyla, mitais ar net neigiamais stereotipais.
Šios savaitės kulminacija - Globėjų diena, minima liepos pradžioje. „Tai - ne tik šventė. Tai - visuomenės brandos testas. Vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ tapo emociniu šios reformos akcentu - jis suburia šeimas, kurios globoja, žmones, kurie palaiko, ir visuomenę, kuri nori būti šviesesnė.
Istorinis Kontekstas
Pirmosios vaikų globos institucijos Europoje pradėjo kurtis dar XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje iniciatyva rūpintis našlaičiais ir pamestinukais kilo XVIII amžiaus pabaigoje.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
- XVIII amžius: Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vienuolės prižiūrėjo apie 400 vaikų.
- XIX amžius: 1848 m. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau pertvarkytas į nuolatinę vaikų prieglaudą. 1864 m. ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyveno apie 40 pamestinukų. 1890 m. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kituose miestuose labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
- Pirmasis pasaulinis karas: Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
- 1918-1940 m.: Vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
- Sovietinis laikotarpis (1940-1990 m.): 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Dabartinė Situacija ir Deinstitucionalizacijos Procesas
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Tačiau 2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę ir didinti bendruomenines bei šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - užtikrinti, kad vaikai nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016-2018 m. bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėjo. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis (64 %) tėvų globos netekusių vaikų buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, o 30 % - globos įstaigose.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Viena iš deinstitucionalizacijos strategijų - bendruomeninių vaikų globos namų steigimas. Tai mažesnės, šeimos tipo įstaigos, kuriose gyvena nedidelis skaičius vaikų (dažniausiai iki 8). Utenos rajono savivaldybė yra viena iš savivaldybių, aktyviai dalyvaujančių deinstitucionalizacijos procese. Čia steigiami bendruomeniniai vaikų globos namai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas be tėvų globos likęs vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.
Utenos Rajono Patirtis
Utenos rajono savivaldybėje pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai įsteigti 2017 m. 2018 m. įkurti dar vieni namai. 2024 m. planuojama atidaryti trečiuosius bendruomeninius globos namus, kad neliktų vaikų, gyvenančių didelėse globos įstaigose.
Naujuose namuose gyvens iki 8 tėvų globos netekusių vaikų nuo 3 iki 18 metų. Jų priežiūrą užtikrins socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai, o psichosocialinę pagalbą teiks Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Utenos rajono savivaldybė, siekdama sukurti vaikams kuo artimesnę namų aplinką, vadovaujasi teisės aktais, kurie apibrėžia reikalavimus bendruomeniniams vaikų globos namams:
- Jie turi būti kuriami gyvenamosiose vietovėse, kad vaikai galėtų pasiekti ugdymo įstaigas ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
- Apibrėžtas minimalus kvadratinių metrų skaičius vienam vaikui, kambarių įrengimas ir baldai.
- Nustatyta, kokia teritorijos dalis turi būti skirta vaikų poilsiui ir rekreacijai.
Svarbu paminėti, kad bendruomeniniai vaikų globos namai neturi turėti iškabų ar kitų skiriamųjų ženklų.
Šilutės Rajono Patirtis
Šilutės rajono savivaldybė taip pat aktyviai dalyvauja institucinės globos pertvarkoje. 2021 m. Saugų vaikų globos namai reorganizuoti ir prijungti prie Vaiko gerovės ir globos centro, kuriame įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai.
Tarptautinė Patirtis: Įžvalgos Iš Kaimyninių Šalių
Lietuvos pamainai šeimos globos sistemoje galima pasisemti įžvalgų iš kaimyninių ir geografiškai artimų šalių patirties: Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Čekijos.
- Lenkija: Skiria šeimos globą ir institucinę globą. 2020 m. šalyje buvo apie 71 500 globojamų vaikų: 55 500 - šeimose, 16 000 - institucijose. Šeimos globos centrai - tiek artimos giminystės, tiek profesionalūs globėjai - padeda integruoti ir palaikyti globėjus. Tačiau nuo 2018 m. galima pastebėti globėjų skaičiaus sumažėjimą (~1,7 proc. 2021 m.
- Vokietija: 2021 m. buvo ~128 000 globojamų vaikų. Tai rodo gerą pusiausvyrą: beveik pusė vaikų - šeimose. Globėjai gauna valstybės finansinę paramą už laiką ir išlaidas.
- Danija: Sistema teikia pirmenybę šeimoms, ypač biologinių artimųjų ir „network“ globos formai. Jei tai neįmanoma, vaikai būna skiriami dirbančioms globėjų šeimoms. Prieš jiems užaugant institucijose, globėjai apmokami ir gauna kompensaciją.
- Latvija: 2017 m. iš 6 669 globojamų vaikų: 1 173 - globojamų šeimose (18 proc.), 4 459 - institucijose (67 proc.) Tačiau nuo 2018-2019 m. situacija keičiasi.
- Čekija: Iki šiol vaikai iki 3 metų dažniau patenka į institucijas, nei globojami šeimose. ~1 200 vaikų per metus - daugiausia ikimokyklinio amžiaus - patenka į globos namus.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Vaikų globos sistemos reforma yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Vis dar susiduriama su iššūkiais, tokiais kaip visuomenės stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus. Taip pat sudaromos sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, specialioji ir kt.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Vaikų Globos Savaitė Lietuvoje
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
Spaudos konferencijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato direktorė Katarina Ivanković Knežević, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, globos ekspertė ir projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
„Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė I. Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
„Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Konferencijos dalyvius Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikinęs ir jo žodžius perdavęs Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius kalbėjo, kad Prezidentas visada pabrėžia, jog noras gyventi šeimoje - tai ne prabanga. Tai pamatinė teisė, kuri turi tapti mūsų visų bendru įsipareigojimu. Noras tampa tikslu, kai dėl jo sutariame ir dirbame išvien.
„Šiandien, pažvelgę į nueitą kelią, matome, kad pokytis yra įmanomas. Tačiau mūsų kelionė dar nesibaigė. Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos. Todėl svarbu ne tik švęsti pasiekimus, bet ir drąsiai, su atsakomybe žiūrėti į ateitį - išsikelti naujus tikslus ir susitarti, kad jų sieksime kartu. Mūsų visuomenės ateitis kuriama ne vien politiniais sprendimais ar ekonominiais pasiekimais - ji kuriama kiekvienu žvilgsniu, kiekvienu žodžiu, ji kuriama vaiko ir suaugusiojo ryšiu. Gyvu kasdieniu buvimu šalia. Mūsų vaikams reikia mūsų. Ypač - paaugliams. O jie dažnai lieka paskutiniai, kai kalbama apie globą. Bet paaugliai taip pat trokšta artumo, jie nori būti išgirsti, jie nori turėti, į ką atsiremti. Neatstumkime jų. Juk paauglystė - tai ne problema, tai - galimybė kurti tvirtą, brandų ryšį visam gyvenimui“, - Prezidento G. Nausėdos žodžius perdavė V.
Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Socialinių teisių ir įtraukties direktorato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus. „Nuo institucinės vaikų globos reformos Lietuvoje praėjo 10 metų, ir mes pastebime, kokia sėkminga buvo ši reforma. Per dešimtmetį vaikų globos įstaigų skaičius reikšmingai sumažėjo, tuo pat metu matėme, kaip stipriai išaugo globa šeimoje ir bendruomenėje. Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovės nuomone, Lietuvoje vykusi institucinės globos reforma yra viena svarbiausių, įgyvendintų po Nepriklausomybės atkūrimo. „Lietuvoje institucinėje globoje likusių vaikų skaičius yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje - skaičiuojama apie 18 proc. visų alternatyvioje globoje esančių vaikų. Europos Sąjungoje vis dar turime nemažai valstybių narių, kuriose šis rodiklis viršija 40 proc.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais. „Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti, paspartinti jo kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių bei atvertų namų durų“, - sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė, spaudos konferencijoje ypatingai pabrėžusi vaiko teisę augti saugioje aplinkoje.
Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais. Viena iš nacionalinės vaikų globos savaitės „Mano akims reikia tavo akių“ organizatorių, globos ekspertė, iniciatyvos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė teigė, kad šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Mes taip nenorime juo su niekuo dalintis, kad dažnai užmirštame net ir savo vaikus, o ką kalbėti apie tėvų netekusius. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo R.
Po spaudos konferencijos Prezidentūros kiemelyje buvo rašomi atvirlaiškiai, ant kurių atspaustos šeiminiuose namuose augančių vaikų sukurtos frazės. Tai vaikų mėginimas prisibelsti į širdis tų, kurie galėtų jiems sukurti namus. Pristatyta ir naujais eksponatais papildyta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“. Nuotraukose jautriai įamžinta globojančių šeimų kasdienybė. Vaikų globos savaitė Lietuvoje tęsis iki liepos 5 dienos. Šį vakarą, 18.30 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks akcija-performansas „Matau tave“. Finalinis savaitės renginys - Globojančių šeimų vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ - vyks liepos 5 dieną nuo 12 iki 16 valandos Trakų rajone, Paluknio aerodrome. Didžiausias metų renginys sukvies Lietuvos vaikų globos bendruomenę. Festivalio programoje - koncertas, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės ir daug kitų pramogų. Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001 2021-2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Institucinės Globos Problema ir Alternatyvos
Institucinės Globos Žala
Jau nuo 2012 metų Lietuvoje svarstoma apie perėjimą nuo institucinės globos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Tokie pokyčiai tiesiogiai paliestų apie 10000 žmonių: kūdikius, vaikus, žmones su negalia, gyvenančius uždaro tipo institucijose. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pokyčiai vyksta gana lėtai. Lietuvoje institucinės globos įstaigose auga beveik 4000 vaikų. Sveikatos ekspertų ir kitų mokslininkų įrodyta, kad institucinė globa yra ypatingai žalinga vaiko vystymuisi. Pavyzdžiui, per 3 mėnesius praleistus įstaigoje, mažamečio vaiko raida atsilieka 1 mėnesiu nuo jo bendraamžių. Vadinasi, devynerių metų vaiko, kuris visą gyvenimą praleido globos namuose, raida bus lygi šešerių metų vaikui.
Panašios tendencijos atsispindi daugelyje rytų ir centrinės Europos šalių. 2009 metais Rumunijoje atliktas tyrimas, kuriame buvo stebėti 228 mažamečiai (vidutiniškai 22 mėnesių amžiaus) vaikai, kurie auga globos namuose ir šeimose.
Profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras teigia, kad Lietuvoje ir dalyje kitų Europos šalių institucinė globa yra pagrindinis problemos sprendimo būdas, o bendruomeninių paslaugų klausimas nustumiamas į šalį. Tai didele dalimi lemia ir sovietmečio palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje didelės globos institucijos klestėjo. Institucinė globa buvo suvokiama kaip tinkama pagalba asmenims su psichikos negalia bei vaikams, kurie yra likę be tėvų ar globėjų.
Bendruomeninės Globos Pavyzdžiai ir Iššūkiai
Straipsnyje pateikiamas interviu su “Atviros Visuomenės Psichikos Sveikatos Iniciatyvos” vadove Judith Klein, kuriame ji pasakoja su kokiais iššūkiais teko susidurti pereinant nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Jo gale - VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” vadovės Karilės Levickaitės komentaras apie bendruomeninės globos perspektyvas Lietuvoje.
Kroatijoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės su psichikos negalia buvo apgyvendinami specialiose globos institucijose. Žinoma, nors tokiose institucijoje darbuotojai stengėsi padėti ten esantiems žmonėms, kad jie kuo greičiau grįžtų namo, tačiau ši priemonė nepasiteisino. Galų gale buvo sugalvotas naujas būdas kaip asmenims su negalia suteikti profesionalią pagalbą - jie buvo suburti į bendruomenę, kurioje gali laisvai gyventi. Paprastai šnekant, tai reiškia išlaisvinimą nuo sunkių sąlygų ir nepritekliaus.
Dabar bendruomenės nariai gali patys asmeniškai rinktis ką valgys pusryčiams, su kuo susitiks, su kokiais žmonėmis megs pažintis. Kartu tai reiškia matyti žmones, kurie anksčiau neturėjo sąlygų, o dabar gali dirbti laisvoje rinkoje, tai žmonės, kurie globos namuose niekada nekalbėdavo - o dabar, bendruomenėje, matai juos dainuojant chore!
Pasibaigus karui buvusioje Jugoslavijoje, mes aktyviai siekėme sukurti atvirą visuomenę Kroatijoje. Psichikos sveikatos iniciatyva pradėjo ieškoti partnerių, kurie taip pat suprastų, jog globos namų sistema nėra tinkamas problemos sprendimo būdas, bei suvoktų reformų būtinybę. Iš pradžių susidūrėme su dviem pagrindiniais sunkumais: kokiu būdu pritraukti nepažįstamus ir kaip surasti žmonių, kurie norėtų bendradarbiauti? Prireikė net dvejų metų rasti tinkamus asmenis, kurie pritartų mūsų siekiams. Profesorė Borka Teodorovič buvo pirmasis žmogus, kuris skleidė idėją, jog asmenys, turintys psichikos sutrikimų, turi teisę gyventi bendruomenėje. Kartu su mūsų parama ji įsteigė Asociaciją skatinančią įsitraukimą (angl. Association for Promoting Inclusion).
Deinstitucionalizacijos Procesas
Sąvoka „procesas“ čia yra esminė. Deinstitucionalizacija yra dviejų krypčių procesas - jis apima senos institucinės tvarkos ardymą ir naujos, bendruomene paremtos, kūrimą. Tinkamai parinkta politika gali garantuoti šio proceso sėkmę, kadangi realios sisteminės reformos reikalauja kruopštaus pasirengimo ir darbuotojų perkvalifikavimo.
Kroatijoje, kaip ir likusioje Europoje, socialines paslaugas teikia valstybė. Taigi, mes pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Socialinės apsaugos ministerija. Nemaža projekto sėkmė buvo ta, jog ministerija dalinai finansavo mūsų projektą nuo pat jo pradžios. Ypač sudėtinga buvo paruošti darbuotojus, kurie anksčiau dirbo institucijose. Jiems teko permąstyti anksčiau įsigalėjusių praktikų efektyvumą, ištrinti sustabarėjusius išankstinius nusistatymus, jog buvę globos namų gyventojai nepajėgs gyventi savarankiškai. Deja, kai kurie negalėjo įsivaizduoti savęs naujoje sistemoje. Itin nelengva buvo ir vaikų tėvams, kurie baiminosi, jog jų vaikai nepritaps naujoje bendruomenėje. Šį nusistatymą spręsti nelengva - stengėmės, kad tėvai, kurie jau gyvena bendruomenėje, bendradarbiautų su tėvais, kurie į šį projektą žiūri skeptiškai.
Dar daugiau, mūsų tikslas - dabartinių reformų tęstinumas. Dabartinė mūsų strategija yra remti kitas socialinės globos institucijas, kurios taip pat turi intenciją tapti bendruomenėmis. Pagrindinis mūsų tikslas - visoje Kroatijoje kurti kiek įmanoma daugiau bendruomenių, kurios būtų alternatyva socialinės rūpybos institutams. Šio projekto metu mes supratome, kad visiems pokyčiams ateina savas laikas. Šiame darbe, viena tikrai yra aišku - patys tinkamiausi partneriai yra kritiški žmonės. Mes ieškome drąsių žmonių, kurie tiki, kad nieko nėra neįmanomo.
Bendruomeninės Globos Perspektyvos Lietuvoje
Bendruomeninės globos paslaugos Lietuvoje šiuo metu yra diskutuotina tema, tačiau jų įgyvendinimas vis dar stringa. Pasak K. Levickaitės, tai iš dalies lemia sovietinis palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje asmenų su negalia segregacija buvo itin gaji. Tačiau reikia nepamiršti, kad Lietuva skaičiuoja jau dvidešimt ketvirtuosius nepriklausomybės metus, bet svaresnių darbų asmenų su negalia globos srityje nenuveikta, nors galimybių ir progų startuoti buvo.
Visgi, 2012 metais buvo žengti rimtesni žingsniai bendruomeninių paslaugų kūrimo link. Su Europos Komisija derėtasi dėl tolimesnių struktūrinių fondų panaudojimo ir galimo jų perskirstymo bendruomeninėms paslaugoms. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo surengti keli susitikimai su vienu žymiausių Čekijos ekspertų Jan Pfeiffer, kuris pasakojo apie deinstitucionalizavimo politikos įgyvendinimą Čekijoje.
Deinstitucionalizacija - institucinės globos naikinimas ir bendruomeninių paslaugų kūrimas - reikalauja kruopštaus pasirengimo ir planavimo. Tačiau pagrįstai keliamas klausimas kokiu principu ji yra vykdoma. Paprastai, yra paimama konkreti institucija, ji išanalizuojama, įvertinama, sudaromos galimybių studijos, kurios apima ir tolimesnį darbuotojų perkvalifikavimą, infrastruktūros kūrimą ir gyventojų poreikius. Kiekvienai institucijai sudaromas individualus planas, pagal kurį ji būna perstruktūruojama.
#