Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, užtikrinantis kūdikio sveikatą ir gerovę. Ilgalaikis žindymas, apibrėžiamas kaip žindymas ilgiau nei vienerius metus, vis dar kelia diskusijų ir klausimų visuomenėje. Nors Lietuvoje vis dar reikia įrodinėti išimtinio žindymo naudą iki 6 mėnesių, pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei mama ir vaikas to nori. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime ilgalaikio žindymo naudą ir galimus pavojus tiek kūdikiui, tiek mamai, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir specialistų įžvalgomis.
Ilgalaikis žindymas: kas tai?
Ilgalaikis žindymas - tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėti apie žindymą metus ar dvejus. Kokie žindymo terminai rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių? Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Ilgalaikio žindymo nauda vaikui
Ilgalaikis žindymas turi daugybę privalumų vaikui, apimančių emocinę, psichologinę ir fizinę sveikatą.
Emocinis saugumas ir prisirišimas
Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia.
Mitybinė vertė ir spragų užpildymas
Tiesa, jog pusmečio sulaukusiam kūdikiui vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pieno sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip dažnai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu dėl maisto. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey, palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip sudėrintai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Apsauga nuo alergijų
Mamos, kurių šeimoje yra polinkis sirgti alergija, žino, jog pats efektyviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę - žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, nes atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais karvės ar sojos pieno baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose.
Imuniteto stiprinimas
Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais nuo ligų. Imunologiniai veiksniai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais. Jau 1996 metais E. E. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Mamos piene yra tūkstančiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių veiksnių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz., nuo žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis vis dėlto susirgo, žindymas užtikrins jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, vaikelis mažiau neteks svorio!
Kognityvinis vystymasis ir kalbos raida
Jau žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais gebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių gebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, o tai pagerina kalbos raidą.
Socialinė adaptacija
Iki šiol atlikta nedaug tyrimų, lyginančių socialinę adaptaciją tarp krūtimi maitintų ir maitintų iš buteliuko motinos pieno pakaitalu vaikų. Vienas tyrimas patvirtino, jog žindyti vaikai geriau reagavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti.
Natūrali žmogaus prigimtis ir įpročių formavimas
Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Tai patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus vienerius metus. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jį tęsti ilgiau nei metus yra ne tik priimtina, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti, kada nutraukti žindymą, tai padarytų 3-4 metais. Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tai patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymas, tuo trumpesnis žinduko čiulpimas.
Taip pat skaitykite: Kiek laiko nešioja bebras?
Ilgalaikio žindymo nauda mamai
Ilgalaikis žindymas naudingas ne tik vaikui, bet ir mamai.
Fizinė sveikata
Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir sueikvoja daugiau energijos nei pasiūlyti krūties. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, jie stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį.
Svorio reguliavimas ir cholesterolio mažinimas
Žindymo metu išsiskiria oksitocinas, kuris palengvina moters sustiprėjimą po gimdymo. Dėl oksitocino gimda geriau traukiasi, netenkama mažiau kraujo, gimda greičiau tampa tokia, kokia buvo prieš nėštumą. Laktacijos hormonai (oksitocinas, endorfinai) veikia emocijas, lemia atsipalaidavimo, atsidavimo jausmus, prisideda prie šilto, gilaus ryšio su vaiku formavimosi. Vadinamasis „žindymo hormonas“ prolaktinas didina apetitą, kad aprūpintų motiną papildomomis kalorijomis, reikalingomis pieno gamybai. Prolaktino koncentracija mažėja po 6 žindymo mėnesių, todėl tikėtina, kad svoris labiau mažės tik antrą žindymo pusmetį. Svorio kritimą žindymo metu tirti sunku, nes daugelis moterų žindo tik kelis mėnesius, o nežindančios laikosi dietų. Vis dėlto vienu tyrimu, atmetus dietų besilaikančias moteris, nustatyta, kad žindžiusios moterys per 12 mėnesių neteko 4,4 kg, o nežindžiusios - 2,4 kg. Vidutiniškai žindžiusių motinų svoris grįžo į buvusį iki nėštumo per 12 mėn., o nežindžiusios buvo maždaug 2 kg sunkesnės ir po 24 mėn. Per dieną į pieną išsiskiria apie 150 mg cholesterolio. Tai prilygsta cholesterolį mažinančių vaistų poveikiui. Žindant ilgiau kaip 12 mėn. sumažėja ne tik cholesterolio, bet ir kitų nepalankių medžiagų (mažo tankio lipoproteinų, trigliceridų) koncentracija kraujyje, kuri sugrįžta po nujunkymo.
Gliukozės reguliavimas ir seksualinė sveikata
Sergant gestaciniu diabetu, žindančių moterų gliukozės koncentracija kraujyje 6 savaites po gimdymo buvo mažesnė nei nežindančių. Dėl hormoninių pokyčių žindymo metu gali išsausėti makštis, susilpnėti lytinis potraukis. Tačiau seksualinės problemos siejamos ne su žindymu, o su pogimdyminiu periodu apskritai. Seksualinių problemų jau prieš nėštumą turi 38 proc. moterų, 3 mėn. po gimdymo - 83 proc., 6 mėn. po gimdymo - 64 proc.
Menstruacijų ciklo atsinaujinimas ir kontracepcija
Nežindančioms moterims ovuliacija atsinaujina vidutiniškai 45 dieną po gimdymo (25-72 d.), mėnesinės įvyksta po 55-60 dienų, o 37 proc. žindančių pagal poreikį moterų nebūna mėnesinių dar 12 mėn. po gimdymo. Išskirtinis žindymas padeda išvengti per ankstyvo nėštumo pirmuosius 6 mėn. po gimdymo. 1988 m. Italijoje patvirtintas laktacinės amenorėjos metodas (LAM): jei moteris žindo išskirtinai (t.y. papildomas maistas sudaro ne daugiau kaip 5-10 proc., tarpai tarp maitinimų ne ilgesni kaip 4 val. dieną ir 6 val. naktį) ir mėnesinės neatsinaujino, tikimybė pastoti pirmus 6 mėn. po gimdymo tik 1-2 proc. Nors Vakarų šalių šeimos planavimo vadovai pripažįsta LAM efektyvumą tik 3 mėn. po gimdymo, 1999 m. PSO tyrimu patvirtinta, kad LAM efektyvumas iki 6 mėn. - 98,8 proc.
Taip pat skaitykite: Išsamus gidas: pieno mišinukai vaikams po metų
Vėžio rizikos mažinimas
Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Manoma, kad žindymas mažina šios ligos riziką. Kad šis efektas galėtų pasireikšti, žindymas turi būti sukeliantis anovuliaciją - dažnas, intensyvus ir ilgas. Jaunystėje krūtys jautresnės karcinogenams, todėl žindymas jaunesniame amžiuje apsaugo labiau: pirmo vaiko gimdymas vyresniame kaip 30 m. amžiuje yra krūties vėžio rizikos veiksnys. Manoma, kad laktacijos metu iš latakėlių pasišalina kancerogeninės medžiagos. Pastebėta, kad tik ilgesnis nei 4 mėn. žindymas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. 2001 m. Islandijoje atliktu tyrimu patvirtinta aiški krūties vėžio rizikos priklausomybė nuo žindymo trukmės. Moterims iki 40 m. kiekvieni 6 žindymo mėnesiai riziką sumažina 23 proc. Tyrimu Konektikute nustatyta, kad akivaizdžiausias palankus poveikis išryškėja tuomet, kai pirmas vaikas žindytas daugiau kaip 13 mėn. arba jei žindyti daugiau kaip 3 vaikai per gyvenimą. 2002 m. žurnale „Lancet“ paskelbta analizė 47 epidemiologinių tyrimų iš 30 šalių, apėmusių 50 302 krūties vėžiu sergančias ir 96 973 nesergančias moteris. Atmetant įvairius veiksnius, kurie turi įtakos sergamumui krūties vėžiu (pvz., gimdymų skaičius - kiekvienas gimdymas jau savaime sumažina riziką 7 proc.; amžius, kada pagimdytas pirmas vaikas; mėnesinių atsiradimo ir pabaigos laikas; svoris ir dabartinis amžius), nustatyta, kad santykinė rizika susirgti krūties vėžiu mažėja 4,5 proc. Atliekant šį tyrimą pastebėta, kad žindymo trukmė išsivysčiusiose (vidutiniškai 8,7 mėn. vaikui) ir besivystančiose šalyse (29,2 mėn. vaikui) smarkiai skiriasi. Tik 22 proc. tyrimuose dalyvavusių moterų žindė ilgiau nei 30 mėn. (7 proc. sirgusių vėžiu ir 15 proc. nesirgusių). Krūties vėžiu susirgusių moterų tyrimas buvo atliekamas apie 1990 metus. Tai aiškiai susiję su gimdymų skaičiumi (1-3 moters gimdymai Vakarų šalyse bei 6-7 gimdymai Azijos bei Afrikos regione) ir žindymo trukme. Didesnės šeimos ir ilgesnė žindymo trukmė lėmė du kartus mažesnį sergamumą krūties vėžiu besivystančiose šalyse. Remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą: jeigu Vakarų šalių moterys per gyvenimą žindytų vaikus tiek laiko, kiek besivystančių šalių, krūties vėžio atvejų sumažėtų net 42 proc. Deja, esant tokioms mažoms šeimoms kaip šiandien, tai neįmanoma. Išsivysčiusiose šalyse kasmet nustatoma apie 470 tūkst. Jei moterys išsivysčiusiose šalyse ir toliau gimdytų 2-3 vaikus, bet žindytų juos bent 6 mėn. ilgiau, nei įprasta, krūties vėžio atvejų sumažėtų 5 proc. (25 tūkst. atvejų), o jei 12 mėn. ilgiau - net 11 proc. (50 tūkst. atvejų) kasmet. Tai akivaizdžios socialinės ir ekonominės priežastys skatinti moteris žindyti ilgiau. Manoma, kad kiaušidžių vėžio riziką mažina ovuliacijos slopinimas, kuris būna žindant. Laktacijos metu estrogenų kiekis sumažėja labiau nei progesterono. Tai turėtų mažinti gimdos gleivinės vėžio tikimybę. Tačiau, tyrimų duomenimis, reikšmingai rizika sumažėja tik tada, kai bendra žindymo trukmė per gyvenimą yra ilgesnė nei 72 mėn.
Osteoporozės rizikos mažinimas
Osteoporozė - dar viena skaudi dabarties moterų rykštė. Jos pavojus - osteoporoziniai kaulų lūžiai. Žindant laikinai sumažėja kaulų masė, todėl kyla natūralus klausimas, ar tai neturės įtakos osteoporozinių lūžių dažnumui po menopauzės. Laktacijos metu į pieną išsiskiria 240-320 mg kalcio per dieną, per 6 laktacijos mėnesius sunaudojama apie 50 g kalcio. Daugeliu tyrimų patvirtinta, kad per pirmuosius 6 žindymo mėnesius kaulų mineralinis tankis sumažėja 4-6 proc. Tačiau atsinaujinus ovuliacijai prasideda kompensacinė remineralizacija - kaulai kaupia daugiau kalcio. Pvz., 18 mėn. žindžiusių moterų kaulų masė buvo 1,8 proc. Kaulų tankis sugrįžta per 3 mėn. po laktacijos pabaigos, laktacijos trukmė neturi įtakos šiam procesui (nesvarbu, ar moteris maitino trumpiau kaip 3 mėn., ar ilgiau kaip 9 mėn.). Kalcio kiekis maiste ir jo papildai iki 1g per parą ryškesnės įtakos kaulų masės kitimui nedaro, tik kiek sušvelnina jos mažėjimą. Nors kaulų masė laktacijos metu gana smarkiai sumažėja, bet tai trunka trumpai ir padarinių po menopauzės nebūna. Priešingai, epidemiologiniai tyrimais patvirtina, kad laktacija mažina osteoporozinių kaulų lūžių riziką. 1993 m. australų tyrimas rodo, kad gimdžiusioms, bet nežindžiusioms moterims gresia 2 kartus didesnis šlaunikaulio kaklelio lūžio pavojus nei negimdžiusioms (atmetus kūno masės indekso, pieno produktų vartojimo ir bendros sveikatos būklės galimą įtaką). Kadangi per nėštumą motinos organizmas netenka apie 30 g kalcio, tikėtina, kad pastojimas po ilgo žindymo gali sutrikdyti kaulų masės normalizavimosi procesą. Tačiau organizmas pats išsprendžia šią problemą - nėštumo metu žarnyne suaktyvėja kalcio pasisavinimas, kurį skatina veikli D vitamino forma. 1995 m. Mičigano universiteto buvo ištirta grupė moterų, kurios maitino savo naujagimius ne mažiau 6 mėn. ir pastojo per 18 mėn. Kontrolinės grupės moterų, kurios taip pat žindė ir neteko kaulų masės, bet nepastojo, ir tiriamų moterų kaulų masė po kito gimdymo reikšmingai nesiskyrė. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad po ilgo žindymo pastojusios moterys, atgauna iki laktacijos buvusią kaulų masę po antro gimdymo.
Galimi ilgalaikio žindymo pavojai ir iššūkiai
Nors ilgalaikis žindymas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į galimus pavojus bei iššūkius.
Socialinis spaudimas ir stigma
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad žindyti vyresnius vaikus yra nenormalu ar net žalinga. Tai gali sukelti socialinį spaudimą mamoms, ypač jei jos žindo viešai. Svarbu, kad mamos jaustų palaikymą ir supratimą iš savo artimųjų ir visuomenės.
Mamos nuovargis ir išsekimas
Nors žindymas padeda atsipalaiduoti, ilgas žindymas gali būti varginantis, ypač jei mama neturi pakankamai pagalbos ir poilsio. Svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata, tinkamai maitintis ir ilsėtis.
Dantų ėduonies rizika
Vyresniems vaikams, kurie žindomi naktį, gali padidėti dantų ėduonies rizika. Svarbu tinkamai prižiūrėti vaiko dantis ir reguliariai lankytis pas odontologą.
Individualūs skirtumai ir poreikiai
Kiekviena mama ir vaikas yra unikalūs, todėl nėra vieno teisingo atsakymo, kiek ilgai reikia žindyti. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir norus, o ne aklai sekti rekomendacijomis.
tags: #ilgai #trunkantis #zindymas