Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių ir emocinių pokyčių. Šiuo metu itin svarbu atkreipti dėmesį į įvairias infekcijas, įskaitant herpes virusus, galinčius kelti pavojų tiek motinai, tiek besivystančiam vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai nėštumo metu pasitaikančius herpes virusus, jų keliamus pavojus, prevencijos būdus ir gydymo galimybes.
Herpes simplex virusas (HSV) nėštumo metu
Herpes simplex virusas (HSV) yra DNR virusas, sukeliantis lytinių organų ir burnos herpesą. Skirtingų šaltinių duomenimis, herpes virusu gali būti užsikrėtę net iki 90 proc. žmonių. Yra du HSV tipai: HSV-1, dažniausiai sukeliantis lūpų pūslelinę, ir HSV-2, dažniausiai sukeliantis lytinių organų pūslelinę.
HSV perdavimo būdai
HSV perduodamas tiesioginiu kontaktu su užkrėsta oda arba gleivine, per seiles ar kitus kūno skysčius. Lytinių santykių metu virusas gali būti perduodamas iš vieno asmens kitam. Taip pat galimas vertikalus perdavimas iš motinos kūdikiui nėštumo, gimdymo metu arba po gimimo.
HSV keliami pavojai nėštumo metu
Nėštumo metu HSV infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų:
- Persileidimas: Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas.
- Priešlaikinis gimdymas: HSV infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Naujagimio herpesas: Jei motina turi aktyvų herpesą gimdymo metu, rizika perduoti virusą kūdikiui ženkliai padidėja. Naujagimiui herpesas gali sukelti odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų pažeidimus.
HSV prevencija nėštumo metu
- Informuoti gydytoją: Jei įtariate, kad jūs ar jūsų partneris serga arba galėjo susirgti pūsleline, būtina informuoti nėštumą prižiūrintį gydytoją.
- Imuniteto stiprinimas: Pagrindinė profilaktinė priemonė siekiant išvengti tiek lytinių organų, tiek lūpų pūslelinės - imuniteto stiprinimas. Rekomenduojama vartoti papildus: cinką, vitaminą C ir D.
- Rizikingo elgesio vengimas: Nėštumo metu reikėtų vengti oralinių lytinių santykių, nes virusas gali būti lengvai pernešamas nuo lūpų ant lytinių organų, ir atvirkščiai. Jei vienas iš partnerių yra sirgęs pūsleline, geriau pasisaugoti, net jei pūslelės dar nepasirodė.
- Lytinių santykių vengimas: Jei partneris artėjant gimdymo datai susirgo lytinių organų pūsleline, reikėtų neturėti lytinių santykių.
HSV gydymas nėštumo metu
Tinkamiausią gydymą skirs nėštumą prižiūrintis gydytojas. Dažniausiai skiriami antivirusiniai vaistai, tokie kaip acikloviras arba valacikloviras. Jei motina turi aktyvų herpesą gimdymo metu, gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis, siekiant išvengti viruso perdavimo kūdikiui.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir juostinė pūslelinė: ką reikia žinoti
Varicella zoster virusas (VZV) nėštumo metu
Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3, sukelia vėjaraupius (Varicella, Chikenpox) ir juostinę pūslelinę.
VZV perdavimo būdai
Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu (liga plinta, kai sveikas žmogus įkvepia užsikrėtusio asmens ore paskleistų smulkių lašelių ar dalelių, pavyzdžiui, kalbant, kvėpuojant), tačiau galimas užsikrėtimas ir per tiesioginį kontaktą.
VZV keliami pavojai nėštumo metu
Nors daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, nėštumo metu susirgimas vėjaraupiais gali sukelti rimtų komplikacijų:
- Vėjaraupių pneumonija: Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo.
- Įgimtas vėjaraupių sindromas: Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai.
- Naujagimio vėjaraupiai: Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
VZV prevencija nėštumo metu
- Skiepai: Gyva susilpninta vėjaraupių vakcina rekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepijimas nuo vėjauraupių negalimas, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
- VZVIG: Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 val. po kontakto su infekcijos šaltiniu.
- Serologinis tyrimas: Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji yra sirgusi vėjaraupiais anamnezėje. Jeigu nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, kad sirgo, tuomet reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgG nustatyti.
VZV gydymas nėštumo metu
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia. Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Kiti herpes virusai ir nėštumas
Be HSV ir VZV, nėštumo metu gali būti svarbūs ir kiti herpes virusai, tokie kaip citomegalovirusas (CMV) ir Epštein-Bar virusas (EBV). Šios infekcijos gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu atlikti reikiamus tyrimus ir, esant reikalui, taikyti gydymą.
Taip pat skaitykite: Herpeso gydymas vaikams
Infekcijų tyrimai nėštumo metu
Siekiant užtikrinti nėštumo eigą ir vaisiaus sveikatą, nėščiosioms rekomenduojama atlikti įvairius infekcijų tyrimus:
- Toxoplasma gondii IgG ir IgM: Nustatoma, ar moteris yra sirgusi toksoplazmoze ir ar yra ūmios infekcijos pavojus.
- Raudonukės viruso IgG: Įvertinamas imunitetas prieš raudonukę.
- CMV IgG ir IgM: Nustatoma, ar moteris yra sirgusi citomegaloviruso infekcija ir ar yra pirminės infekcijos pavojus.
- Chlamydia trachomatis: Nustatoma chlamidijų infekcija, kuri gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas: Nustatoma streptokokinė infekcija, kuri gali sukelti naujagimio sepsį, pneumoniją ar meningitą.
- Vėjaraupių viruso IgG: Įvertinamas imunitetas prieš vėjaraupius.
- Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum: Nustatoma ureaplazmų infekcija, kuri gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- HBsAg: Nustatomas virusinis hepatitas B.
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): Nustatoma ŽIV infekcija.
- RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai) ir TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai): Nustatomas sifilis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie rotavirusą ir žindymą