Pūslelinė, dar kitaip vadinama herpiu, yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia Herpes simplex virusas (HSV). Ši liga pasireiškia odos, gleivinių, o kartais ir centrinės nervų sistemos bei vidaus organų pažeidimais. Nors tai ilgalaikė būklė, daugelis sergančiųjų nejaučia jokių simptomų. Straipsnyje aptariama juostinės pūslelinės (herpes zoster) ypatumai nėštumo metu, jos priežastys, simptomai, diagnostika, gydymo būdai ir galimos komplikacijos.
Kas Yra Pūslelinė Ir Jos Tipai?
Herpes virusas priklauso didelei herpes virusų šeimai, sukeliančių infekcijas ir vėžines ligas. Paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas, kuris skirstomas į du tipus: 1 tipo (HSV-1) ir 2 tipo (HSV-2). Pirmą kartą patekę į organizmą, jie kurį laiką gali būti neaktyvūs, vėliau pasireiškia pūsleliniu bėrimu, opelėmis odoje ir gleivinėse. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme. Virusas per nervines skaidulas nukeliauja iki nervinių mazgų ir ten būna nesukeldamas simptomų tol, kol neatsiranda provokuojančių veiksnių.
HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo aktyvia viruso forma sergančių žmonių per tiesioginį kontaktą su burnos gleivine, seilėmis. Rizika užsikrėsti 1 tipo Herpes simplex virusu taip pat padidėja dalijantis lūpų kosmetika, gėrimais, indais ar bučiuojantis su aktyvia viruso forma sergančiu žmogumi. Sergant lūpų pūsleline dažnai pastebimi HSV-1 sukelti bėrimai rankų srityje dėl horizontalaus perdavimo kelio, kuomet rankomis liečiamos lūpos. Be to, herpeso virusas trumpą laiko tarpą gali išlikti gyvybingas ant odos, rūbų, plastiko.
HSV-2 perduodamas lytinių santykių, gimdymo metu ir esant tiesioginiam kontaktui su bėrimu. Dažniausiai pažeidžiami išoriniai lytiniai organai ir išangė. Nors kaip paprastoji pūslelinė plačiau žinoma burnos srities infekcija, lytinių organų infekcija taip pat priskiriama paprastajai pūslelinei. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo Herpes simplex virusai yra paprastosios pūslelinės kaltininkai. HSV-1 dažniausiai pažeidžia burnos ar lūpų gleivinę, HSV-2 - genitalijas (varpą, makštį, gimdos kaklelį), odą apie išeinamąją angą.
Simptomai Ir Eiga
Pastebėtina, kad paprastosios pūslelinės simptomai kinta, priklausomai nuo jos stadijos. Viruso patekimo vietoje po 2-12 dienų ant paraudusios odos ir (ar) gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jei bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti juntamas skausmas šlapinimosi metu, padidėti kirkšnių limfmazgiai, taip pat pasireikšti bendri negalavimo simptomai: pakilti temperatūra, atsirasti bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai.
Taip pat skaitykite: Herpeso gydymas vaikams
Herpes virusas organizme išlieka visą gyvenimą, todėl herpesvirusinė infekcija gali kartotis. Daugumai žmonių virusas periodiškai suaktyvėja, sukeldamas pūsleles ir erozijas (žaizdeles) tose pačiose vietose. Herpes ant lūpos ir veido pasižymi trumpesniais, lengvesnės eigos epizodais. Jų metu jaučiamas minimalus diskomfortas bėrimų vietose, pūslelės arba erozijos dažniausiai atsiranda lūpų, rečiau - skruostų, nosies srityse. Dažniausiai pasikartojanti (nuo 1 iki 6 kartų per metus) yra lūpų pūslelinė. Dažnai ji pasireiškia su karščiavimu. Bėrimai paprastai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randelių per maždaug 2 sav.
Burnos gleivinės pūslelinė dažnai pasitaiko 1-5 metų amžiaus vaikams, tačiau ja gali sirgti ir suaugusieji. Ligos pradžioje burnos gleivinėje gali būti jaučiamas skausmingumas, deginimo jausmas, dilgčiojimas. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas, apetito stoka, padidėti kaklo ir apatinio žandikaulio limfmazgiai. Herpes burnoje dažniausiai praeina per 10-14 dienų. Po persirgimo dar kelias savaites virusas gali išlikti aktyvus. Pasikartojanti pūslelinė burnos gleivinėje yra varginanti dėl stipraus skausmingumo. Infekcijos atsikartojimas gali būti susijęs su odontologinėmis procedūromis, pavyzdžiui, ortodontinėmis procedūromis, dantų ištraukimu, implantais, biopsijomis, kaulų rekonstrukcija ir t.
Lytinių organų pūslelinė gali būti nuo besimptomės iki sukeliančios lengvus arba sunkius simptomus formos. Dažniausiai pirminiai simptomai (dilgčiojimas, skausmingumas) atsiranda praėjus kelioms dienoms po lytinių santykių su sergančiuoju. Mažųjų lytinių lūpų, varpos galvutės srityse, ties šlaplės anga atsiranda smulkios, susiliejančios serozinės pūslelės. Bėrimai gali atsirasti ir šlaunų, sėdmenų, tarpvietės odoje. Lytinių organų pūslelinė pacientams kelia daug streso, nes bėrimai gyja nuo 2 iki 6 savaičių, o po sugijimo virusas dar gali išlikti aktyvus. Tai apsunkina lytinius santykius, nes rekomenduojama nuo jų susilaikyti, kol virusas aktyvus. Pasikartojančios infekcijos lytinių organų srityse yra lengvesnės formos, lokalizuotos mažesniame plote ir greičiau sugyja.
Juostinė Pūslelinė Nėštumo Metu
Juostinė pūslelinė nėštumo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Svarbu žinoti, kad juostinė pūslelinė ir lūpų pūslelinė nėra tas pats. Lūpų pūslelinę sukelia kitas virusas - Herpes simplex, o juostinę pūslelinę - vėjaraupių virusas Varicella zoster. Juostinė pūslelinė dažniausiai atpažįstama pagal viena juosta išsidėsčiusius bėrimus ir stiprų skausmą.
Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Juostinę pūslelinę sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis Herpes virusų šeimai. Infekcijos šaltinis yra sergantis vėjaraupiais žmogus, retais atvejais užsikrėsti galima ir nuo sergančio juostine pūsleline. Užsikrečiama per orą arba kontakto metu. Šis virusas gali sukelti dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir gydymas
Pirmą kartą žmogus užsikrėtęs šiuo virusu suserga vėjaraupiais. Persirgus jais virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų ganglijus (nervinius mazgus) ar trišakio nervo ganglijus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys viruso aktyvaciją:
- Amžius: Dažniausiai juostinė pūslelinė išsivysto vyresniems nei 50 metų žmonėms.
- Susilpnėjęs imunitetas: Dėl streso, ligų ar senėjimo.
- Lėtinės ligos: Onkologiniai susirgimai, imunosupresinis gydymas.
- Stresas ir nuovargis: Gali prisidėti prie imuniteto silpnėjimo.
Simptomai Ir Požymiai
Nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo dienos praeina apie 2 savaites. Pirmieji simptomai, trunkantys apie 3-5 dienas, yra karščiavimas, bendras negalavimas, galvos skausmas, stiprus skausmas būsimų bėrimų vietoje.
Ėmus berti, ant odos atsiranda rausvų dėmelių, kurios po 12-24 val. tampa grupuotomis pūslelėmis pilnomis skaidraus skysčio. Po 2-4 dienų pūslelės susilieja. Bėrimas nesimetriškas, vienoje kūno pusėje - palei pažeistus nervus:
- 50 proc. - išilgai tarp šonkaulių.
- 20 proc. - išilgai trišakio nervo.
- 20 proc. - juosmens ir kryžkaulio.
- 10 proc. ligonių, kuriems būdingas imuniteto nepakankamumas, pažeidimas išplinta (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu).
Rečiau beria burnos ir lyties organų gleivines. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Dažnai padidėja sritiniai limfmazgiai, užeina stiprus banguojantis skausmas pagal nervo kamieną. Po 2-4 savaičių pūslelės išnyksta be randų. Skausmingumas buvusių bėrimų vietoje gali išlikti ilga laiką - tai vadinama poherpetine neuralgija.
Taip pat skaitykite: Viskas apie rotavirusą ir žindymą
Diagnostika
Esant simptominei formai, herpesas dažniausiai diagnozuojamas remiantis klinikiniais duomenimis. Vienas iš būdų, kaip nustatomas herpes virusas, yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas.
Diagnozuojama iš tipiškos klinikos (pūslelės vienoje kūno pusėje, stiprus neuralginis skausmas). Retai prireikia laboratorinių tyrimų duomenų:
- Citologija: Tepinėliuose iš pūslelių turinio, erozijų dugno esti specifinių uždegiminių ląstelių.
- Imunologija: Tiesioginės imunofluorescencijos būdu nustatomas Varicella-zoster viruso antigenas medžiagoje iš pūslelės skysčio ar erozijų dugno.
- Bakteriologija: Varicella-zoster virusą galima išauginti žmogaus audinių terpėje. Medžiaga imama iš išbertų vietų ir sėjama į specialias terpes.
Gydymas Nėštumo Metu
Deja, tačiau vaistų, kurie sunaikintų Herpes simplex virusą ir padėtų išvengti infekcijos pasikartojimo, nėra. Esant sunkioms, išplitusioms pūslelinės formoms ar joms dažnai kartojantis, gali būti taikomas sisteminis gydymas priešvirusiniais vaistais. Visus preparatus skiria dermatovenerologas.
Pradėti gydyti kuo ankščiau, geriausia per 48 val. nuo bėrimo atsiradimo pradžios, vėliausia iki 72 val. Gydymą būtina skirti praėjus 72 val. po bėrimo pradžios, jeigu yra išplitusi juostinės pūslelinės forma, nusilpus imunitetui (AIDS, po organų transplantacijos, sergant limfomomis, vėžiu), ar esant vidaus organų pažeidimui. Gydoma priešvirusiniais vaistais. Papildomai gali būti skiriama B grupės vitaminų, vaistų nuo skausmo. Vietiškai yra vartojami antiseptikai (chlorheksidino vandeninis tirpalas ar metileno mėlynasis).
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Valacikloviras nėštumo metu vartojamas kaip alternatyva. Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje, amniono vandenyse. Jis gali inhibuoti viruso replikaciją, sumažinti transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi, izoliacija nereikalinga. Jeigu gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 val. Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Galimos Komplikacijos Nėštumo Metu
Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Profilaktika
Gyva susilpninta vėjaraupių- zoster viruso vakcina. Lietuvoje ši vakcina nėra kompensuojama valstybės lėšomis. Ja rekomenduojama skiepyti sveikus vaikus virš 12 mėn. amžiaus, turėjusius kontaktą su sergančiu vėjaraupiais, prieš organų transplantacijas, onkologinius ligonius remisijos fazėje. Skiepijama vieną kartą, antra dozė po 1 mėn. yra reikalinga jei skiepijamas asmuo vyresnis nei 12 metų. Po vakcinacijos 3 mėn. moterims rekomenduojama nepastoti.
Vakcinacija nuo juostinės pūslelinės bei poherpetinės neuralgijos susideda iš dviejų injekcijų, atliekamų 2-6 mėnesių intervalu. Skiepas sudarytas iš stiprų imuninį atsaką į virusą sukeliančių medžiagų, kurios skatina antikūnų gamybą.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Kiti Nėščiųjų Infekcijų Tyrimai
Be vėjaraupių viruso, nėštumo metu svarbu atlikti ir kitus infekcijų tyrimus:
- Toxoplasma gondii IgG ir IgM: Toksoplazmozės nustatymui.
- Raudonukės viruso IgG: Imuniteto prieš raudonukę įvertinimui.
- CMV IgG ir IgM: Citomegaloviruso infekcijos nustatymui.
- Chlamydia trachomatis: Chlamidijų infekcijos nustatymui.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas: Streptokokų infekcijos nustatymui.
- Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Ureaplazmų infekcijos nustatymui.
- HBsAg: Virusinio hepatito B nustatymui.
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): ŽIV infekcijos nustatymui.
- RPR (kiekybinis tyrimas sifilio diagnostikai) ir TPHA (tyrimas sifilio diagnostikai): Sifilio nustatymui.