Įvadas
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai svarbu rūpintis savo sveikata dėl būsimo kūdikio gerovės. Bet kokios psichoaktyviosios medžiagos, įskaitant haliucinogenus, vartojimas nėštumo metu kelia didelį susirūpinimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairių haliucinogenų poveikį nėštumui, remiantis turimais duomenimis ir ekspertų nuomone.
Kas yra haliucinogenai?
Haliucinogenai - tai psichotropinių medžiagų grupė, kuri sukelia haliucinacijas - regimąsias ir girdimąsias. Psichotropinės medžiagos veikia žmogaus smegenis, dėl to sutrinka natūrali proto, emocijų pusiausvyra, keičiasi psichika, mąstymas ir elgesys. Nors kiekviena tokia grupė turi bendrą poveikį, galimas ir individualus, nenuspėjamas efektas. Farmakologijos mokslas teigia, kad psichotropinėms medžiagoms būdinga bendra savybė - jas vartojant kurį laiką, vystosi priklausomybė.
Haliucinogenų rūšys
Yra gamtinių ir sintetinių haliucinogenų. Gamtiniams haliucinogenams priklauso psilocibinas, esantis „magiškuose grybuose“. Sintetiniams - LSD (lizerginės rūgšties dietilamidas).
Haliucinogeninių savybių turintys grybai, dar vadinami psichodeliniais arba magiškais grybais - tai tam tikrų rūšių grybai, kurių sudėtyje randama psichoaktyviųjų medžiagų. Yra žinoma daugiau kaip 200 haliucinogeninių grybų rūšių, iš jų didžiąją dalį sudaro Psilocybe genties grybai, kuriuose yra psichoaktyviosios medžiagos psilocibino.
Psichoaktyviosios medžiagos ir jų poveikis smegenims
Psichoaktyviosios medžiagos yra medžiagos, kurios veikia smegenis ir keičia jų veiklą. Tai apima įvairius vaistus, tokius kaip anestetikai, analgetikai ir psichotropiniai vaistai. Nors terminas "narkotikai" kartais vartojamas sinonimiškai, svarbu atskirti, kad ne visos psichoaktyviosios medžiagos yra narkotikai. Narkotikai dažniausiai apibūdinami kaip slopinančios ar migdančios medžiagos, o psichoaktyviųjų medžiagų grupėje yra ir stimuliatorių bei haliucinogenų.
Taip pat skaitykite: Rizikos ir rekomendacijos: LSD nėštumo metu
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų iššūkiai
Pastaraisiais metais atsirado daug naujų psichoaktyviųjų medžiagų, todėl sunku nustatyti jų poveikį ir riziką. Europos monitoringo centras suskaičiavo, kad nuo 2005 m. iki 2019 m. atsirado daugiau nei 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Šios medžiagos dažnai yra iš dalies legalios, lengvai prieinamos ir pigios, tačiau jų sudėtis nėra aiški, todėl objektyvios informacijos apie poveikį yra labai nedaug.
Haliucinogenų poveikis nėštumui
Informacijos apie haliucinogenų poveikį nėštumui yra nedaug, tačiau turimi duomenys rodo, kad jie gali būti žalingi vaisiui.
LSD poveikis nėštumui
Informacijos apie LSD poveikį nėštumui yra nedaug, tačiau turimi duomenys rodo, kad LSD gali būti žalingas vaisiui. LSD gali sukelti gimdos susitraukimus, priešlaikinį gimdymą ir persileidimą. Taip pat yra pranešimų apie apsigimimus kūdikiams, kurių motinos vartojo LSD nėštumo metu.
Nors kai kurie forumo dalyviai teigia, kad vienkartinis LSD vartojimas nėštumo pradžioje neturėtų pakenkti vaisiui, svarbu suprasti, kad bet kokia psichoaktyvi medžiaga gali turėti neigiamą poveikį besivystančiam kūdikiui. Pirmasis trimestras yra ypač svarbus, nes šiuo metu formuojasi visi pagrindiniai organai.
Psilocibino poveikis nėštumui
Tyrimų su nėščiomis moterimis, vartojančiomis psilocibiną, yra labai mažai, todėl sunku nustatyti konkretų poveikį. Tačiau, atsižvelgiant į bendrą haliucinogenų poveikį, galima numatyti galimą riziką:
Taip pat skaitykite: Paslėpta alkoholizmo epidemija
- Poveikis vaisiaus smegenų vystymuisi: Psilocibinas veikia serotonino receptorius smegenyse, o serotoninas yra svarbus neurotransmiteris, dalyvaujantis smegenų vystymosi procesuose. Nėštumo metu vaisiaus smegenys yra ypač jautrios bet kokiems cheminiams pokyčiams, todėl psilocibino vartojimas gali sutrikdyti normalų smegenų vystymąsi.
- Padidėjusi persileidimo rizika: Haliucinogenai gali sukelti gimdos susitraukimus ir padidinti kraujospūdį, o tai gali padidinti persileidimo riziką.
- Apsigimimai: Nors tyrimų su žmonėmis yra nedaug, tyrimai su gyvūnais parodė, kad kai kurie haliucinogenai gali sukelti apsigimimus.
- Psichologinė žala motinai: Nėštumo metu moters psichologinė būklė yra ypač svarbi. Haliucinogenų sukeltos haliucinacijos ir pakitusi sąmonės būsena gali sukelti nerimą, paniką ir kitas neigiamas emocijas, kurios gali pakenkti motinos ir vaisiaus gerovei.
Kiti haliucinogenai
Informacijos apie kitų haliucinogenų (pvz., meskalino, DMT) poveikį nėštumui yra dar mažiau, tačiau dėl panašaus veikimo mechanizmo galima numatyti panašią riziką.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Nėštumo metu svarbu vengti bet kokių psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant haliucinogenus. Jei esate nėščia arba planuojate pastoti, pasitarkite su savo gydytoju dėl bet kokių vaistų ar narkotinių medžiagų vartojimo. Taip pat svarbu vengti alkoholio ir tabako, kurie taip pat gali būti žalingi vaisiui.
Jei turite priklausomybę nuo narkotikų, kreipkitės į specialistus pagalbos. Yra įvairių gydymo programų, kurios gali padėti jums atsikratyti priklausomybės ir susilaukti sveiko kūdikio.
Alkoholio, tabako ir narkotikų žala nėštumo metu
Nėštumo metu vartojamas alkoholis pereina per placentą iš motinos į vaisiaus kraują ir ilgainiui gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje. Alkoholis labiausiai pažeidžia vaisių, jei moteris jį vartoja prieš pat nėštumą ir jo metu. Vaisiaus alkoholinis sindromas - tai būklė, kuri sukelia vaisiaus smegenų pažeidimus ir augimo sutrikimą. Naujagimiai su vaisiaus alkoholiniu sindromu būna mažesnio svorio, mažesnėmis galvomis ir labai neramūs, palyginti su sveikais naujagimiais.
Rūkymas nėštumo metu taip pat kelia didelę riziką. Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles, todėl sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Rūkančios moterys dažniau patiria persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos atšoką ir vaisiaus žūtį.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie reklamą ir vaikus
Narkotikai, tokie kaip kokainas ir heroinas, taip pat labai pavojingi nėštumo metu. Jie gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, per mažą gimusio naujagimio svorį ir vaisiaus žūtį. Kūdikiai, gimę motinoms, vartojusioms narkotikus, gali patirti abstinencijos sindromą.
Priklausomybės gydymas
Jei esate nėščia ir turite priklausomybę nuo narkotikų, nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Yra įvairių gydymo programų, kurios gali padėti jums atsikratyti priklausomybės ir susilaukti sveiko kūdikio.
Kitos narkotinės medžiagos ir nėštumas
Amfetaminas
Amfetaminas dažniausiai vartojamas miltelių arba tablečių pavidalu. Tai stimuliuojantis narkotikas. Jis didina savigarbos jausmą, spontaniškumą, pagreitina mąstymą. Amfetaminas mažina sugebėjimą kritiškai viską vertinti ir didina pasirengimą rizikuoti, taigi ir nelaimių tikimybę. Be to, narkotikas pakelia kūno temperatūrą ir kraujo spaudimą. Praėjus poveikiui dažnai apima depresija. Reguliariai jį vartojantis asmuo paprastai tampa dirglus, kaprizingas, dažnai agresyvus.
„Ecstasy“ (MDMA)
„Ecstasy“ vadinami amfetaminai MDMA, MDEA ir MDBD. MDMA pirmąkart susintetintas 1898 m. 1913 m. farmacijos firma „Merck“ įregistravo jam patentą. Buvo ketinama jį vartoti apetitui slopinti, tačiau produktas į rinką nepateko. 1965 m. amerikietis chemikas A. Shulginas iš naujo pagamino „Ecstasy“ ir susižavėjo jo poveikiu. Su narkotiku eksperimentavo keli psichiatrai, norėdami ištirti jo naudą psichoterapijai. Galiausiai „Ecstasy“ neprasimušė ir vėl buvo pamirštas. Tačiau 9-o dešimtmečio pabaigoje ėmė labai greitai plisti ir tam nesugebėjo sukliudyti net ir tai, kad daugelyje šalių jis buvo uždraustas.
Biologiškai aktyvi medžiaga MDMA - balti, kartūs milteliai, priklausantys fenetilamino grupei. „Ecstasy“ dažniausiai siūloma piliulių pavidalu, dažnai su atspaudais. Veiklioji medžiaga rezorbuojama plonojoje žarnoje ir tik maža dalimi pasiekia smegenis. Kaip ir veikiant tam tikriems antidepresantams, jose paskatinamas pačiam kūnui būdingo mediatoriaus serotonino paskirstymas. Poveikis sulyginamas su pažįstamu gyvenimo laimės pojūčiu. Poveikis paprastai prasideda po 20-60 minučių ir trunka 3-5 valandas.
Ūmus svaiginamasis poveikis yra tarp haliucinogenų (mažesnis nei LSD) ir amfetaminų. Esant mažesnei dozei persveria stimuliuojantis poveikis, kai dozė didesnė - į pirmą vietą iškyla haliucinogeniškas poveikis. Stimuliuojantis poveikis išpopuliarino „Ecstasy“ kaip teikiantį žvalumo pobūviuose, kad būtų galima šokti visą naktį.
Nepageidaujamas pašalinis efektas - apetito slopinimas. Be to, gali džiūti burna, pykinti ir svaigti galva, traukti raumenis, padidėti kraujo spaudimas, kilti nerimas ir sutrikti miegas. Sumažėja gebėjimas susikaupti ir spręsti.
Heroinas
Atrastas 1874 m. jungiant morfiną ir acto rūgštį. Pavadinimas kildinamas iš žodžio herojiškas, t.y. galingas, stiprus - užuomina ir į didelį narkotiko veiksmingumą (apie aštuonis kartus stipresnis už morfiną). 1898 m. chemijos koncernas „Bayer“ pradėjo masiškai gaminti naująjį chemikalą, kuris iš pradžių kaip ir aspirinas buvo pardavinėjamas kaip naminiai vaistai. Daug metų buvo nepakankamai vertinamas fizinės ir psichinės šios narkotinės medžiagos priklausomybės potencialas.
Heroinas arba rūkomas, įtraukiamas per nosį arba leidžiamas į veną. Gali būti kaitinamas ant aliuminio folijos ir garai įkvepiami. Jis greičiau pasiekia smegenis negu morfinas, greičiausiai rezorbuojamas leidžiantis injekciją. Tada svaiginamasis poveikis pasireiškia po kelių sekundžių (vadinamasis „pliūpsnis“). Šitoks vartojimas turi didžiausią priklausomybės potencialą.
Paėmus mažą dozę, heroinas panaikina nepasitenkinimą, alkį ir nuovargį. Sumažinamas susijaudinimas ir baimė. Tik esant didesnėms dozėms viršų ima migdantis poveikis. Pobūviuose heroinas pirmiausia padeda panaikinti stimuliuojantį amfetamino, „Ecstasy“ arba kokaino poveikį. Baimę vaikantis ir agresiją mažinantis heroino poveikis kovoja prie paranoidines būsenas ir baimės priepuolius, kurie gali atsirasti pavartojus kokaino ir amfetamino.
Heroinas veikia raminančiai bei migdančiai ir geriau nei kiti narkotikai išblaško nemalonų išorinį dirginimą. Iš pradžių šis narkotikas sukelia didžiulę euforiją ir visa apimantį šilumos pojūtį. Nepageidaujamas heroino (kaip ir visų opiatų) poveikis yra kvėpavimo centro slopinimas, o tai gali vesti prie kvėpavimo sustojimų, taigi ir mirties. Sykiu sulėtėja pulsas. Todėl dažnos heroino vartotojų mirties priežastys - širdies ir kvėpavimo sustojimas.
Abstinencija vartojant heroiną susijusi su ypač nemaloniais simptomais: kraujo spaudimo sumažėjimas, ryškūs miego sutrikimai, apetito stoka ir svorio kritimas, vidurių užkietėjimas, impotencija, drebulys, plaukų slinkimas. Dažnai ištinkančios depresijos daugelį priklausomųjų pastūmėja nusižudyti, kaip antai sąmoningai paimant per didelę dozę. Iš pradžių vertintą santūrumą vėliau dažniausiai pakeičia didelis abejingumas ir apatija. Be to, reguliarus heroino vartojimas dažniausiai mažina smegenų pajėgumą - atmintis funkcionuoja tik nevisavertiškai. Galiausiai heroinas pažeidžia imuninę sistemą ir todėl daro vartotoją neatsparų infekcinėms ligoms.
Kanapės
Kiti plačiai paplitę pavadinimai: žolė, hašas, kifas, marihuana. Cannabis sativa (sėjamoji kanapė) yra krūmiškas kanapinis augalas, kilęs i Centrinės Azijos, Azijoje žinomas jau prie tūkstančius metų. kanapė išplito ir Viduriniuose Rytuose bei Afrikoje. Vakarų kultūrose kanapės tvirčiau įsišaknijo per pastaruosius 150 metų.
Kanape vadinamas kanapinis augalas, turintis veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC). THC yra eterinis aliejus, kurio skirtingos koncentracijos galima aptikti įvairiose augalo dalyse. Vartojama pirmiausia derva (sudžiovinta: hašišas) ir moteriškų augalų žiedynai (sudžiovinti: marihuana). Hašišas vidutiniškai 5 kartus veiksmingesnis už marihuaną. Ir hašišas, ir marihuana vartojama arba rūkant sumaišius su tabaku (vadinamosios „suktinės“), arba sykiu su arbata, kakava arba įkeptas. Poveikio trukmė apie 2-3 valandas, o žiūrint kokia dozė - ir ilgiau. Fizinės priklausomybės potencialas veikiau mažas.
Kanapės daugiausia vartojamos norint atsipalaiduoti, taip pat pašalinti nepageidaujamą stimuliuojančių narkotikų, tokių kaip „Ecstasy“, amfetaminas ir kokainas, poveikį.
Kanapės žadina apetitą, paprastai be to, kad atpalaiduoja, ramina, dar kelia nuotaiką. Sugebėjimas kritiškai viską vertinti sumažėja, padidėja pasiryžimas rizikuoti. Vartojant kanapes sujaukiamas loginio mąstymo nuoseklumas ir susiejami skirtingi jusliniai įspūdžiai - menininkai netvarkingai ateinančias mintis vertina kaip kūrybiškus sumanymus. Dėl to jas pamėgo muzikantai. Vis dėlto šiandien vienareikšmiškai paneigta, kad kanapės kelia kūrybiškumą. Narkotikas veikiau sutrikdo suvokimą ir patyrimą, mažina pastabumą ir didina išsiblaškymą.
Ilgiau vartojant mąžta haliucinogeninis poveikis ir įsivyrauja slopinantis. Vartotojai atrodo tušti, išsisėmę, be motyvų. Sutrinka ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis, kaip ir gebėjimas susikaupti. Pradinis pajėgumo pojūtis prapuola. Kanapių vartojimas dažnai būna chroniška bronchito priežastis. Rizika susirgti plaučių vėžiu, palyginti su rūkančiais tabaką, yra 5-10 kartų didesnė - tai priklauso ir nuo didelio narkotiko dervingumo. Be to, kanapės gali pakenkti kepenims. Galiausiai jos kenkia imuninei sistemai ir - pasak naujausių tyrimų - galbūt ir paveldui.
Lakiosios medžiagos
Lakiosios medžiagos - tai tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji valikliai, dėmių valikliai, benzinas. Vartojamos įkvepiant jų garus, dažniausiai suvilgius jomis medžiagos skiautę.
Lakiųjų medžiagų įkvėpimo sukeltas girtumas panašus į alkoholio poveikį. Šių medžiagų uostymas iš pradžių sukelia euforiją, jaučiamas pasitenkinimas, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, vaizdiniai, sutrinka nuovoka. Vėliau gali prasidėti slopinimas ir sąmonės netekimas. Prie lakiųjų medžiagų uostymo priprantama, tai tampa įpročiu, psichologine priklausomybe. Įkvepiamos medžiagos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Padaugėja nelaimingų atsitikimų, dažniausiai pasitaiko nudegimų, uždusimų arba traumų.
tags: #hallucinogenu #poveikis #nesciajai