Lietuvoje, laukiantis šeimos pagausėjimo, dėmesys dažniausiai krypsta į motinas ir joms priklausančias išmokas, tačiau svarbu nepamiršti ir tėčių, kuriems taip pat suteikiamos galimybės atitrūkti nuo darbo ir daugiau laiko praleisti su vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime tėvystės atostogas, jų trukmę, išmokas ir kitas svarbias detales, kurias turėtų žinoti kiekvienas būsimas tėtis.
Tėvystės atostogų trukmė ir stažas
Tėvystės atostogų trukmė Lietuvoje yra 30 kalendorinių dienų. Norint pasinaudoti šia teise, tėtis turi būti sukaupęs reikiamą stažą. Stažas, dirbant pagal darbo sutartį, pradedamas kaupti nuo pat darbo sutarties pasirašymo dienos. Jei dirbama savarankiškai, stažas kaupiamas ne pagal išdirbtą laikotarpį, o pagal gautas draudžiamąsias pajamas, tiksliau - nuo sumokėtų VSD įmokų dydžio. Jeigu sumokami mokesčiai bent nuo vienos MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo), stažas yra įskaitomas. Nuo 2025 m. MMA sieks 924 eurus. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Reikalaujamo stažo neįgijote dėl to, kad prieš tai turėjote vaiko priežiūros atostogas, t. y. darbdavys buvo suteikęs prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogas.
Tėvystės atostogų suteikimo tvarka
Pasinaudoti tėvystės atostogomis yra pakankamai paprasta. Jeigu dirbate pagal darbo sutartį, jums svarbu užpildyti ir pateikti prašymą darbdaviui. Tėvystės atostogos gali būti naudojamos ir ne visos iš karto, o skaidomos į dvi dalis, jeigu yra poreikis. Į kokias konkrečias dvi dalis galima skaidyti - įstatymas nenumato, tad galite pasirinkti patys. Pavyzdžiui, galbūt naudoti visas iš karto, galbūt pradžioje panaudoti dvi savaites ir pasilikti dvi savaites, kurias galėsite išnaudoti vėliau.
Įvaikinimo atveju tėvystės atostogomis reikia pasinaudoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju - per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios).
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
Tėvystės išmoka: dydis ir gavimo sąlygos
Tėvystės atostogų metu yra mokama 77,58% dydžio išmoka nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Kompensuojamojo uždarbio dydis per darbo dieną apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t. t.).
Dirbant savarankiškai rekomenduoju daryti avansinius VSD įmokų mokėjimus kas mėnesį ir siųsti Sodrai SAV pranešimus, tam, kad išmoka būtų gaunama laiku, kitu atveju, jeigu tėčiai deklaruoja pajamas tik kartą per metus, išmokos gavimas gali nusikelti pakankamai ilgam. Na, bet gera naujiena, kad teisė į išmoką nedingsta, tiesiog jos gavimas yra pavėlinimas. Tam, kad būtų išmokėta tėvystės išmoka, turite pateikti prašymą „Sodrai“. Jei su draudėju nesate susijęs darbo santykiais (dirbate ne pagal darbo sutartį), pildydami prašymą turite nurodyti pasirinktą tėvystės atostogų laikotarpį. Savarankiškai dirbantiems asmenims (vykdantiems individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ūkininkams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų bei tikrųjų ūkinių bendrijų nariams ir kt.) išmoka nėra mažinama, nepriklausomai nuo jų darbinių pajamų.
Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). Nuo 2026 m.
Vaiko priežiūros atostogos: naujovės nuo 2023 metų
Nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarka ir atostogų metu mokami vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų, jei asmuo neperleidžiamais mėnesiais naudosis dalimis) turės prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką galės dalintis pagal šeimos poreikį. Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai, dalimis. T. y. pasinaudoti mėnesiu, o po kelių mėnesių - likusiu mėnesiu. Pirmiausiai bus mokama išmoka už neperleidžiamus mėnesius, kadangi jie apmokami didesne išmoka, tačiau tai nereiškia, kad, kai mama pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais, iškart jais turi pasinaudoti tėtis. Tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2022 m. gruodžio 31 d. imtinai, bus taikoma senoji tvarka (tiek pirmiems, tiek antriems metams), o tėvams, kurių vaikai gimė po 2023 m.
Tėvai galės pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir jo priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Jeigu, pavyzdžiui, vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, tuomet bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas tėvams apie darželius
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Kitaip tariant, vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio. Jeigu gimė du ir daugiau vaikų ar asmuo įvaikino, globoja du ir daugiau vaikų, bendra išmokų suma negali viršyti 78 proc. Jei jau gaunate vaiko priežiūros išmoką ir dar įgyjate teisę gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jums bus mokamos abi šios išmokos. Tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. (100,54 proc.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Kitaip tariant, 4 mėnesius gaus po 78 proc. Vienišos mamos / tėčiai per papildomus du mėnesius galės ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc. (100,54 proc. Vienišos mamos yra sunkesnėje padėtyje. Manome, kad tokia nuostata joms padės išlikti darbo rinkoje. Vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais).
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Antraisiais vaiko priežiūros metais galima dirbti ir gauti visą vaiko priežiūros išmoką, jeigu išmokos ir darbo užmokesčio suma neviršija 100 proc. Vaiko priežiūros išmoka mokama iš socialinio draudimo sistemos, tad pagrindinis jos tikslas - kompensuoti prarastas pajamas. O jeigu kompensavimo procentas mažesnis, galima užsidirbti iki buvusio darbo užmokesčio.
Vietoj šiuo metu reikalaujamo 12 mėnesių, pakaks dvigubai trumpesnio - 6 mėnesių - motinystės socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius, norint gauti tėvystės išmoką (30 k. d.).
Pasirinkimai dėl vaiko priežiūros išmokų gavimo trukmės ir dydžio
Tėvai gali pasirinkti vieną iš dviejų variantų:
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
- Iki 18 mėnesių: Vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (tai atitinka 77,34 proc.
- Iki 24 mėnesių: Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc.
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos, t.y.
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y.
Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“, t. y. Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažimama, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama. Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y.
Papildomos lengvatos ir išmokos šeimoms
Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteris, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 450,10 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Dėl šios išmokos kreipkitės į į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).
4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo kodekso apsaugos
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Svarbu žinoti
- SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinį draudimo fondą.
- Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.