Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama vištų kiaušinių gamybos situacija Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant Zarasų regionui. Analizuojama dabartinė paukštininkystės sektoriaus padėtis, iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės, ir galimi sprendimo būdai. Taip pat aptariami vartotojų pasirinkimai, kiaušinių kokybės kontrolė ir paukščių laikymo būdai.
Paukštininkystės Sektorius Lietuvoje: Apžvalga
Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 įmonės, kurių pagrindinė veikla yra paukščių auginimas, paukštienos ir kiaušinių gamyba. Iš viso šiame sektoriuje dirba daugiau kaip 2,6 tūkst. darbuotojų, beveik pusė iš jų - „Vilniaus paukštyne“. Dauguma paukštienos ir kiaušinių gamybos įmonių yra smulkios ir vidutinio dydžio bendrovės. Be didžiausios šio sektoriaus bendrovės „Vilniaus paukštyno“, turinčios 1237 darbuotojus, kitos įmonės pagal darbuotojų skaičių rikiuojasi taip: „Kaišiadorių paukštynas“ (306), „Vievio paukščiai“ (117), „LIT EGG“ (98), Žemės ūkio kooperatyvas „Mikoliškio paukštynas“ (96), UAB „Rumšiškių paukštynas“ (84). Daugiau kaip 30 darbuotojų turi tik šešios įmonės: UAB „Antalgės paukštynas“ (48), UAB „Girelės paukštynas“ (39), Zarasų rajono ŽŪB „Sparnai“ (37), ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“ (33) bei kooperatyvas „Agroaves group“ (32). Kitose įmonėse dirba nuo 1 iki 29 darbuotojų.
Nuo 2020 m. paukštynuose sukurtų darbo vietų sumažėjo beveik 900: 2020 m. juose dirbo 3223 darbuotojai, šiuo metu - 2352. Taip pat sumenko įmonių gautos pajamos: 2019 m. duomenimis 61 Lietuvoje veikiantis paukštynas gavo daugiau kaip 306 mln. Eur pajamų, 2020 m. - 299,6 mln. Eur, o 2021 m. - 288 mln. Eur.
Iššūkiai ir Rizikos Paukštininkystės Sektoriuje
Jekaterinos Rojakos, „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės, teigimu, paukštininkystės sektorius Lietuvoje išgyvena didžiulių iššūkių laikotarpį. Šio sektoriaus įmonės skaudžiai nukentėjo nuo prarastų eksporto rinkų ir smarkiai išaugusių energetinių išteklių kainų. Konkuruoti tenka su didesnėmis bendrovėmis iš kaimyninių šalių, todėl įmonės turi ribotas galimybes padengti sąnaudas didindamos kainas. Be to, nuolat griežtėja ES reguliavimas auginamų paukščių sąlygoms, o tai dar labiau apsunkina paukštininkystės bendrovių situaciją ir augina šio verslo riziką.
Kiaušinių iš žemės ūkio bendrovių šiemet vasarį buvo supirkta 28 proc. mažiau nei pernai ir 45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. Kiaušinių ir vištienos vartojimui įtakos turėjo šios produkcijos brangimas - kiaušinių kainos visoje ES rinkoje per metus vidutiniškai išaugo apie 30 proc., o Lietuvoje - beveik 50 proc. ir tai buvo vienas iš labiausiai brangusių maisto produktų.
Taip pat skaitykite: Draugijos veikla Zarasų krašte
Šių metų pradžioje aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklausė 21 proc. įmonių, o aukšta ir aukščiausia bankroto rizika buvo priskirta 8 proc. bendrovių. Prieš metus, 2022 m. pradžioje, šie rodikliai atitinkamai siekė 19 ir 20 proc. O didžiausio rizikingumo šių įmonių veikla buvo pasiekusi 2021 m., kai aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklausė beveik pusė (48 proc.) įmonių, aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikai - ketvirtadalis (24 proc.) bendrovių. Prieš prasidedant pandemijai 2020 m. pradžioje šie rodikliai atitinkamai siekė 19 ir 8 proc.
Palyginti su kitais veiklos sektoriais, paukštynai patenka tarp aukštesnio rizikingumo veiklų. Pvz., šiuo metu aukšta ir aukščiausia vėlavimo mokėti rizika priskiriama 17 proc. visų Lietuvos įmonių, 9 proc. visų bendrovių turi aukštą ir aukščiausią bankroto rizikingumo klasę. Nuo 2001 m. Lietuvoje užfiksuoti 9 naminių paukščių auginimo įmonių bankrotų atvejai.
Skolos ir Finansiniai Įsipareigojimai
Iš viso šiuo metu tarp naminių paukščių augintojų ir kiaušinių gamintojų užfiksuota 21 skola, kurios suma viršija 353 tūkst. Eur, o vidutinis vienos skolos dydis sudaro 16827 Еur - tai pusantro karto daugiau nei vidutinis skolos dydis tokiu pačiu laikotarpiu pernai (10986 Eur), kai kredito biuro sistemoje buvo registruotos 23 skolos, kurių suma sudarė beveik 253 tūkst. Eur. Per pastaruosius ketverius metus mažiausias vidutinis skolos dydis buvo fiksuotas 2021 m. ir siekė 9497 Eur, o iš viso kredito biuro sistemoje buvo užfiksuotos 22 skolos. Daugiausia skolų (34) buvo fiksuojama 2020 m. pradžioje, o jų suma siekė 398 tūkst. Eur. Tuo metu vidutinis skolos dydis siekė 11706 Eur.
Išaugęs vidutinis skolos dydis rodo, kad daliai paukštynų vis sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus. Neigiamai paukščių augintojų ūkius gali paveikti ir paukščių gripo protrūkiai, kurie buvo užfiksuoti ne tik Estijoje ir Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Didesnėms įmonėms perspektyvas gerina naujos eksporto galimybės, pvz. Pietų Korėjos rinka, bet smulkesni ūkiai šiemet susidurs su rimtais iššūkiais.
Kiaušinių Kokybės Kontrolė
Artėjant šv. Velykų šventėms, labai pagyvėja prekyba kiaušiniais, todėl ir šių produktų kontrolei skiriama daugiau dėmesio. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, kaip ir kiekvienais metais, vertino, ar prekybos vietose kiaušiniais prekiaujama tinkamai, laikantis nustatytų kokybės, ženklinimo, pakuotės ir kt. reikalavimų. Vertinti tiek lietuviški, tiek ir iš Lenkijos ar Latvijos atvežti kiaušiniai.
Taip pat skaitykite: Statuso problemos Zarasų globos namuose
Įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose patikrinta 211 prekybos įmonių (didmeninės prekybos sandėlių, prekybos centrų, turgaus prekiautojų), įvertinta daugiau kaip 350 tūkstančių vienetų kiaušinių. Dėl nustatytų neatitikimų uždrausta prekiauti keliomis kiaušinių partijomis - iš viso apie 700 vnt. kiaušinių. Pavyzdžiui, Kaišiadorių VMVT neleido prekiauti kiaušiniais, nes pardavėjas negalėjo pateikti jų įsigijimo dokumentų, be to, kiaušiniai buvo laikomi nepaisant reikalavimų. Zarasų, Kauno, Vilniaus ir Jonavos prekybininkai sulaukė nuobaudų, nes prekiavo nesupakuotais, nepilnai ar neteisingai paženklintais kiaušiniais (nepateiktas gamintojo kodo išaiškinimas, neteisingai nurodytas tinkamumo vartoti terminas ar kita privaloma informacija).
VMVT teigia, kad patikrinimai vykdomi nuolat, tačiau prieššventiniu laikotarpiu atliekama intensyvesnė stebėsena. Šiuo laikotarpiu ypač turgavietėse atsiranda daugiau prekiautojų, kurie kiaušiniais prekiauja tik prieš Velykas, todėl ne visuomet žino, kaip tinkamai vykdyti šią veiklą. Išanalizavus kelių metų patikrinimų statistiką, džiugina, kad vis rečiau pasitaiko grubių saugos pažeidimų, nes kiaušiniai yra ypač jautrus produktas. Nesilaikant saugojimo, transportavimo ar kokybės reikalavimų, kiaušiniai gali tapti žmonių infekcinių susirgimų šaltiniu.
Anot specialisto, praėjusiais metais Europos Sąjungoje buvo užregistruotos kelios dešimtys atvejų, kuomet žmonėms buvo diagnozuota salmoneliozė, o jos šaltiniu įvardinti kiaušiniai. Lietuvoje 2016 m. žmonių susirgimų atvejų dėl galimai užkrėstų kiaušinių nenustatyta. Nuolat vykdoma ne tik prekybos kiaušiniais kontrolė. Yra užtikrinama, kad iš gamybos vietų, t.y. vištų dedeklių ūkių, rinkai būtų tiekiami saugūs kiaušiniai. Pagal kasmet vykdomą stebėsenos planą, kas mėnesį kiekviename paukštyne atrenkami kiaušinių mėginiai. Iš 2016 metais atrinktų 182 mėginių nė viename nebuvo nustatyta mikrobinės taršos ar kenksmingų medžiagų likučių.
Vištų Laikymo Būdai ir Kiaušinių Kokybė
Specialistų nuomone, rūpestis vištų gerove menkai atsiliepia kiaušinių maistingumui, nes ją iš esmės lemia lesalų kokybė. Nors prekybos tinklai ir deklaruoja, kad jie pereis prie komfortiškiau gyvenančių vištų produkcijos, tačiau vartotojai kol kas neskuba rinktis ant kraiko laikomų vištų kiaušinių, nes šie paprasčiausiai brangesni. Tokių ūkių plėtra priklausys nuo to, ar mūsų vartotojai norės brangiau pirkti laisvai laikomų sparnuočių kiaušinius.
Didieji verslininkai džiaugiasi, kad laikomų ant kraiko vištų kiaušinių pardavimai šalyje pastaruoju metu išaugo keleriopai. Kai kurie prekybos tinklai yra paskelbę, kad iki 2025 metų atsisakys narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos. Tačiau iki šiol „įprastiniai“ kiaušiniai rinkoje išlieka atsiriekę liūto dalį. Tai nekelia nuostabos, nes laikomų ant kraiko vištų kiaušinių gamybos savikaina išauga iki 20 proc., o pabrangusius produktus sunkiau įpiršti mūsų gyventojams, kurių nemaža dalis negali išlaidauti.
Taip pat skaitykite: Senelių Globos Namų veikla
Jei narvuose augintų vištų dešimties kiaušinių vidutinė kaina parduotuvėse, priklausomai nuo kategorijos, yra apie 1,22-1,56 euro, ant kraiko laikomų vištų - beveik 2 eurai. Ant kraiko laikomiems paukščiams reikia daugiau priežiūros, vienai dedeklei vištai turi tekti ne mažiau kaip 250 cm2 pakratais pakreikšto ploto ir kt. Tačiau sumaniusieji imtis paukštininkystės verslo dabar jau nebesvarsto apie paukščių laikymo narvuose galimybes.
Ūkininkų Nuomonės
Kelmės rajone įsikūrusiame Ričardo Petriko mišriame ūkyje antri metai ant kraiko kudakuoja keletas tūkstančių vištų. Ūkininkas teigia, kad reikia žvelgti į ateitį, nes laikomos ant kraiko vištos gali laisvai vaikščioti, paplasnoti, po šiaudus kapstytis, rasti natūralaus maisto. Vis tik pašnekovas netrykšta optimizmu ir kol kas nemato kiaušinių gamybos plėtros perspektyvų. Pasak jo, užauginti vištas ir jas parduoti kaip mėsą lengviau nei realizuoti jų kiaušinius.
Pasak jo, didelį spaudimą daro prekybos centrai, pardavinėdami pigesnę produkciją. Be to, ūkyje ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai gerokai pabrangsta pakliuvę į prekybos grandinę.
Zarasų Rajono Paukštyno Modernizacija
Zarasų rajone iki 100 tūkst. vištų dedeklių laikanti žemės ūkio bendrovė „Sparnai“, pasinaudojusi europine parama, dar 2005 metais modernizavo fermas, kuriose paukščiai laikomi ant kraiko. Tačiau tik daugiau nei po dešimtmečio galėjo pasidžiaugti tokio sprendimo rezultatais. Bendrovės vadovė Ilona Pratkelienė teigia, kad tik prieš kelerius metus šiek tiek išaugo paklausa ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams. Kai kurie prekybos tinklai įspėjo, kad nuo 2025 metų atsisakys prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais.
Didieji paukštynai taip pat investuoja į naują gamybą, todėl tokių kiaušinių pasiūla pastaruoju metu žymiai padidėjo. Daug rinkai 2-ojo numerio kiaušinių Lietuvoje pateikianti bendrovė „Groward Group“ pernai paskelbė pradedanti sparčiai modernizuoti paukštides ir didinti ant kraiko laikomų vištų skaičių. Pavyzdžiui, Šilutės rajone įmonė praeitą rudenį atidarė iš pagrindų atnaujintą vištidę, kur laisvai ant kraiko laikoma 23 600 dedeklių. Bendrovės vadovas Tomas Strumskas tvirtina, kad šiais ir ateinančiais metais ši plėtra įgaus pagreitį, įmonė atidarys gerokai daugiau tokių paukštidžių.
Paukštininkystės Asociacijos Įžvalgos
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis patvirtino, kad Lietuvoje ryškėja tendencija laikyti laisvai ant kraiko bei grotelių vaikštančias vištas. Šiandien bendrame gamybos sraute Lietuvoje ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai sudaro apie 4 proc. Tačiau per metus šis skaičius gali augti ir iki 10 proc. Statant naujas fermas ar rekonstruojant narvų dedeklėms vištoms nebemontuojama.
Didieji septyni prekiniai paukštynai pateikia apie 80 proc. produkcijos. Kiaušinių gamybos apimtys ir vartojimas praktiškai nesikeičia. Šiandien pirkėjai labiau pasirenka pigesnės produkcijos rūšis. Kiek tenka stebėti prekybos tinklų lentynas, ant kraiko bei laisvai laikomų vištų kiaušinių pakanka.
Lesalų Kokybė ir Kiaušinių Maistinė Vertė
Naujas tendencijas kiaušinių rinkoje labiau lemia besikeičiantis visuomenės požiūris į paukščių laikymo komfortą. Kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso ne nuo laikymo būdo, o nuo pašarų kokybės - kiek jie prisotinti vitaminais, amino rūgštimis, mineralais ir kt. Judėjimas dėl vištų savijautos atsilieps vartotojo kišenei, nes laikymo būdas narveliuose yra pigiausias. Visi vištų laikymo būdai yra reglamentuoti Europos Sąjungos normatyvų ir aprobuoti.
Didesnę maistinę vertę gali turėti ekologiškai auginamų arba laisvai prie sodybos laikomų vištų, kurios gamtoje gauna maistinių medžiagų įvairovę, kiaušiniai. Ekologiniai vištynai yra labai maži, jie užima vos apie 0,1-0,2 proc. rinkos dalį. Aišku, ekologiški kiaušiniai gali būti brangesni apie du kartus nei įprastiniai.
Lietuvoje 2012 metais paukštynai pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau investavo milijonines sumas į erdvesnius patobulintus narvus, o dabartinei modernizacijai vėl reikia didžiulių sumų. Europos šalyse narvuose laikomų vištų kiaušinių parduodama apie 55 proc. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Danija, itin pasistengė sumažinti šios produkcijos pardavimus.
Kiaušinių Maistinė Vertė ir Vartojimo Rekomendacijos
96-98 % kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos. Žmogaus organizmas geriau įsisavina virtus kiaušinius, negu žalius. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, savo sudėtyje turinčių visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų, todėl prieš vartojimą kiaušinius rekomenduojama plauti. Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų.
Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klasės. Parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose gali būti parduodami ar naudojami tik A klasės kiaušiniai.
Zarasų Paukštyno Produkcija Parodoje
Spalio 7-9 d. Kauno Žalgirio arenoje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2022“ Lietuvos gamintojai ir kūrėjai pristatė savo gaminius ir paslaugas. Zarasų paukštyno stendo pažiba - šakočiai, kurie tinka ne tik šventiniam, bet kasdieniniam pietų stalui. „Kaimiški šakočiai“ gaminami iš šviežiausių paukštyne auginamų vištų kiaušinių. Iš šakočių trupinių galima buvo paragauti trupininio Tinginio ir įvairiausių trupininių pyragų su spanguolėmis ir razinomis.
Paukštininkystės Sektoriaus Ateitis: Rizikos ir Perspektyvos
Paukštininkystės sektorius Lietuvoje susiduria su dideliais iššūkiais, tokiais kaip išaugusios energetinių išteklių kainos, konkurencija su didesnėmis bendrovėmis iš kaimyninių šalių ir griežtėjantis ES reguliavimas. Tačiau, nepaisant sunkumų, sektorius turi ir perspektyvų. Didėja vartotojų susidomėjimas ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais, o kai kurie prekybos tinklai planuoja atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių prekybos. Be to, didesnėms įmonėms atsiveria naujos eksporto galimybės, pvz., Pietų Korėjos rinka.
Vis dėlto, smulkesni ūkiai susiduria su rimtais iššūkiais, o išaugęs vidutinis skolos dydis rodo, kad daliai paukštynų vis sunkiau vykdyti finansinius įsipareigojimus. Todėl būtina valstybės parama ir efektyvios priemonės, kurios padėtų paukštininkystės įmonėms išgyventi sunkų laikotarpį ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.
tags: #zarasu #paukstynas #vistu #kiausiniai