Naujo šeimos nario atsiradimas yra reikšmingas įvykis, kuris iš esmės pakeičia visos šeimos gyvenimą. Nors tėvai paprastai greitai prisitaiko prie naujų iššūkių, pirmagimiui tai gali būti sumaišties ir nežinomybės laikotarpis. Šiame straipsnyje pateikiami išsamūs patarimai, kaip emociškai parengti pirmagimį antro vaiko gimimui, kaip nuo pirmųjų dienų padėti kurti darnius santykius ir kaip spręsti iškylančius sunkumus.
Pirmagimio paruošimas naujam šeimos nariui
Labai svarbu, kol mama dar laukiasi, jau esantį šeimoje vaiką paruošti būsimo brolio/sesers gimimui.
Atsižvelkite į pirmagimio amžių
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, iš anksto paaiškinkite vaikui, kas vyksta: kad mama laukiasi, kad jos pilvelyje gyvena būsimas broliukas arba sesutė, kad jis labai mažas ir jam labai reikia mūsų rūpesčio, pagalbos. Mažiems vaikams sunku suprasti abstrakčią laiko sąvoką, todėl apie būsimą gimdymą pasakokite vaikui suprantamais žodžiais, pavyzdžiui, kad kūdikis gims vasarą, kai bus labai šilta ir visi gaivinsimės skaniais ledais. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia duoti laiko iki tikrojo susitikimo su kūdikiu (gimimo). Duokite vaikui įrodymų: leiskite paglostyti didėjantį savo pilvuką, parodykite, kaip mažylis pilvelyje juda, pagulėkite kartu su juo ir leiskite vaikui pajausti, kaip spardosi pilvelyje augantis broliukas/sesutė.
Taip pat labai svarbu pasakojant nepervertinti situacijos ir nenuteikti vaiko nerealistiškai. Jei vaikas tikėsis, kad vos gimus broliui jis galės linksmai juo leisti laiką, žaisti ir kitaip linksmintis - jis labai nusivils pamatęs, kad gimęs kūdikis ne toks jau ir įdomus žaidimų partneris. Papasakokite „gyvai” ir tikroviškai: „gims mažiukas, jis daug miegos, dažnai valgys, kartais paverks, bet jis ims tave už rankutės, žiūrės į tave, koks tu didelis, lauks kol tu jam pamojuosi barškučiu” ir panašiai. Kai mažylis gims ir vyresnėlis atpažins mamos nupasakotas situacijas, jis pasijaus saugiau ir bus optimistiškiau nusiteikęs broliuko/sesutės atžvilgiu.
Aktyvus tėčio dalyvavimas šeimos gyvenime
Nuo pat pradžių, kai sužinote, kad laukiatės, pradėkite vyresnėlį pratinti prie įvairesnės veiklos su tėčiu. Labai pamažu ir atsargiai perduokite dalį savo „darbų” tėčiui - vakarinis migdymas, pasakų skaitymas, važiavimas apsipirkti, išėjimas kartu į kiemą ir kitos veiklos. Tai nereiškia, kad gimus kūdikiui jūs viso to nebedarysite, tai reiškia, kad kai jūs negalėsite ar norėsite pailsėti, be didelių problemų tai galės atlikti ir tėtis.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
Dažniausia mamų klaida - „atsibūti” su vyresnėliu, kol dar negimė mažylis. Vyresnėlis, pripratęs prie nuolatinio mamos dėmesio ir užimtumo, primiršęs savarankiškumą, gimus kūdikiui iš mamos reikalaus dar daugiau dėmesio, o nebegaudamas jo tiek pat, nuoširdžiai nesupranta ir, žinoma, priešinasi. Taip pat labai svarbu nuo pat mažų dienų tėtį įtraukti į naujojo šeimos nario gyvenimą. Nesistenkite visko daryti pati, duokite ir pabūti, ir pasirūpinti kūdikiu tėčiui, taip lengviau užsimegs ryšys tarp tėčio ir mažylio, o matomas tėčio bendravimas su kūdikiu atrodys siektinas dalykas ir vyresniajam.
Maža dovanėlė
Vaikams labai svarbus pirmasis įspūdis, todėl būtų labai naudinga, jei gimus mažyliui vyresnėlis gautų tarsi nuo jo dovaną - jo akyse broliukas atrodytų dosnus ir artimesnis. Dovanos ir žaislai vaikams labai svarbūs, todėl iš anksto paklausinėkite jo, kokios dovanos jis norėtų nuo broliuko, galbūt pasiūlykite ir jam pačiam nulipdyti ar nupiešti kokią dovaną kūdikiui ir pastatyti ją mažylio kambaryje.
Žaidimai
Tegul didysis vaikas žino, koks jis jums yra svarbus. Žaiskite drauge būsimą šeimos pagausėjimą, pavyzdžiui, galite padaryti lėlių teatrą, kuriame pasiskirsčiusios vaidmenimis lėlės atlieka šeimos narių vaidmenis. Tai turėtų būti tarsi trumpa, tačiau konkreti pasaka: šeima be broliuko - gimsta broliukas - šeima rūpinasi mažu broliuku (kiekvienas iš šeimos kažką atneša/padaro broliukui), dažnai apkabina vyresnėlį, mamytė ir tėvelis labai myli abu vaikučius. Vaikui bus pramoga ne tik stebėti tokį vaidinimą, tačiau kartu ir lengviau viską įsivaizduoti.
Laikas su vyresnėliu po gimdymo
Nors didysis darbas laukia po kūdikio gimimo, reikėtų nepamiršti, kad artimas ir saugus ryšys su vaiku - tai nuolatinis tęstinis darbas. Kai šeimoje gims mažylis, kvieskite vyresnėlį jums padėti prižiūrėti kūdikį, pasidžiaukite, kai tėtis būna su mažyliu, o jūs leidžiate laiką su vyresniuoju dviese, leiskite vaikui paliesti ir pasiglaustyti prie broliuko. Ir būkite kantrūs. Šeimos pagausėjimas - tai džiugus, bet kartu ir iššūkių kupinas laikotarpis, ypač vyresniesiems vaikams. Mažojo brolio ar sesės atėjimas gali sukelti įvairių jausmų: nuo džiaugsmo ir smalsumo iki pavydo ir nerimo. Svarbu tinkamai paruošti vaiką šiam svarbiam įvykiui, kad jis jaustųsi saugus, mylimas ir svarbus.
Vaikų skirtumai ir jų įtaka
Prieš pradedant kalbėti apie pasiruošimą antro vaiko gimimui, svarbu suprasti, kodėl vaikai šeimoje dažnai būna tokie skirtingi. Tai lemia ne tik skirtingos genų kombinacijos, bet ir tai, kad jie auga skirtingose tėvų gyvenimo stadijose, kai jų patirtis ir įsitikinimai jau būna pasikeitę. Be to, vaiko pozicija tarp brolių ir seserų taip pat turi didelės įtakos jo asmenybės formavimuisi. Vyriausieji vaikai dažnai būna atsakingesni, vidurinieji - moka sugyventi su skirtingais žmonėmis, o jauniausieji - lepūs ir neturi savidisciplinos.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas tėvams apie darželius
Kaip pranešti apie nėštumą pirmagimiui?
Kuo vaikas vyresnis, tuo anksčiau vertėtų pranešti apie nėštumą. Vyresni vaikai gali pakankamai anksti imti pastebėti, kad kažkas pasikeitė. Pirmieji nėštumo simptomai (pykinimas, vėmimas, silpnumas ir pan.) ir dažni mamos apsilankymai pas gydytoją gali vaiką išgąsdinti, jis gali pamatyti, kad mama serga.
Patarimai, kaip kalbėtis su vaiku apie būsimą kūdikį:
- Atsakykite į rūpimus klausimus: Pranešę apie nėštumą (o taip pat ir vėliau, periodiškai) pasiūlykite vaikui užduoti jam rūpimus klausimus ir į juos atsakykite kuo paprasčiau. Atsakymai į iškilusius klausimui vaikui suteiks ramybės, sustiprins pasitikėjimą tėvais ir leis jaustis lygiateisiu netrukus dar padidėsiančios šeimos nariu. Kita vertus, svarbu neapkrauti vaiko pertekline informacija.
- Pasakokite apie nėštumo eigą: Vaikui (ypač mažam) nėštumas gali atrodyti labai abstraktus ir sunkiai suvokiamas, tad po truputį vis pasakokite apie nėštumą ir tai, kas vyksta su jumis bei jūsų kūnu. Po apsilankymo pas gydytoją, trumpai pasakykite, kaip sekėsi. Augančio kūdikio dydį nusakykite lygindami su vaisiais ir daržovėmis.
- Dalyvaukite kartu: Drauge vykite į vaikiškų prekių parduotuvę ir leiskite vaikui išrinkti drabužėlius ar žaisliuką. Beje, atsargiai su žaisliukais - vyresnėlis gali sunkiai suvokti, kad kūdikiai dar nemoka žaisti, dar neima jų į rankutę. Kad nepagalvotų, jog mažyliui jo dovana nepatiko, daug patikimiau būtų išrinkti drabužėlį: kojinytes, pirštinaites, kepurėlę ar šliaužtinukus.
- Aptarkite šeimos kasdienybės pokyčius: Būtinai aptarkite, kas pasikeis. Pavyzdžiui, jeigu vaiką į darželį kasdien veda mama, gimus kūdikiui tą galbūt bent jau kurį laiką darys tėtis. Pasikalbėkite ir patikinkite vaiką, kad keisis tikrai ne viskas.
- Neatidėliokite "didelių" pokyčių: Pavyzdžiui, jeigu tebežindote vyresnėlį, tačiau neplanuojate žindyti tandemu, pasistenkite vyresnėlį atjunkyti kuo anksčiau, likus kuo daugiau laiko iki gimdymo.
- Aptarkite, ką reiškia būti vyresniuoju broliu ar seserimi: Gimus naujagimiui vyresnėliui svarbu atrasti savo rolę, o tėvų pareiga - nukreipti jį tinkama linkme ir padėti suprasti, kad mažylis nėra konkurentas, tėvų meilės ir dėmesio vagis, daiktų pasisavintojas ar žaislų laužytojas. Juk mažasis brolis ar sesuo gali būti puikus vyresnėlio mokinys, žaidimų draugas, žaislų skolintojas ir paslapčių saugotojas.
- Kurkite tradicijas: Kurkite su vyresnėliu tradicijas, kurias galėsite tęsti ir gimus kūdikiui. Pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį eikite į kavinę arba kiekvieną šeštadienio rytą kepkite blynus.
- Nustatykite ribas: Padėkite vyresnėliui nusibrėžti savo ribas ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, normalu, kad vyresnėlis dar nė kūdikiui negimus nenori su juos dalintis visais savo žaislais, tad „tik mano žaislams“ skirkite dėžę. Joje laikomų daiktų susitarkite kūdikiui neduoti (nebent vyresnėlis pakeis savo nuomonę).
- Pasidalykite prisiminimais: Kalbėdami su vyresnėliu apie gimsiantį kūdikį prisiminkite ir jo pačio kūdikystę. Jei pirmagimis supras, kad irgi buvo gražus ir mylimas, jis geriau priims broliuką ar sesutę.
Emocinis pasiruošimas
Svarbu pasiruošti ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Stiprinkite ryšį su tėčiu
Tyrimai rodo, kad jei vaikas turėjo itin glaudų ryšį su mama ir silpnesnį ryšį su tėčiu, gimus antrajam kūdikiui vyresnėlis į jį žiūri kaip į konkurentą. Tuo tarpu, jei tarpusavio ryšys iki naujagimio pasirodymo buvo glaudesnis su tėčiu, vyresnėlio reakcija į kūdikį būna ne tokia audringa. Dėl šių priežasčių svarbu stiprinti vaiko ir tėčio ryšį dar iki gimstant naujam šeimos nariui: tėtis turi tapti ne tik žaidimo partneriu, bet ir tuo, pas kurį saugu ateiti iškilus sunkumams, kuriam galima išlieti kilusias emocijas, su kuriuo vaikas gali jaustis suprastas. Jei mama augina vaikučius viena, tuomet būtų vertinga stiprinti ryšį su kitu artimu suaugusiuoju.
Pažinkite vaiko emocijas
Taip pat iki gimstant mažajam būtų svarbu kuo geriau pažinti vyresnėlio emocijas: ką jis jaučia, dėl kokių priežasčių šie jausmai kyla; atrasti, kas jam padeda nurimti, o kas dar labiau trukdo; kas pa-deda išlieti susikaupusias emocijas tinkamu būdu. Vienam vaikui nurimti padeda artimojo apkabinimas, o kitas mažasis nori geriau pabūti vienas. Vienam supykus patinka pamušti pagalvę, kitam pyktį „išpiešti“, dar kitam - apsikabinti žaisliuką. Tad pažindami vaiką galėsite geriau jam padėti.
Venkite didelių pokyčių
Vaikai vienu kartu priima tik vieną didelį pokytį. Todėl nėra gera idėja likus nedaug laiko iki gimdymo ar netrukus po jo pirmagimiui suteikti daugiau išbandymų - mokyti daryti reikalus į naktipuodį, atpratinti nuo čiulptuko, iškraustyti iš tėvų miegamojo, persikelti į naujus namus ar pradėti vesti vaiką į darželį.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Būkite atviri ir empatiški
Leiskite vaikui išreikšti visą jausmų gamą jūsų nėštumo, gimdymo metu, ir jau gimus broliui (sesei), būkite empatiški. Natūralu, kad jis kažkiek pavydės dėmesio, kurį jūs ir visi kiti skirsite naujajam šeimos nariui. Žodžiais ir veiksmais patikinkite vyresnįjį vaiką, kad jį dievinate ir pasistenkite kasdien skirti kažkiek laiko vien tik vyresnėliui. Pabrėžkite buvimo šeimos vyresnėliu privalumus, tačiau nepamirškite užtikrinti, kad jis visada bus jūsų mažiukas. Kai kurie vyresnėliai pradeda apsimetinėti kūdikiais, siekdami dėmesio - tai normalu. Regresas netruks amžinai.
Kūdikio atkeliavimas į namus
Kai mažylis atkeliauja į namus, leiskite pirmagimiui suprasti, jog buvimas vyresniu turi daug privalumų. Papasakokite jam, jog mažasis taip pat norėtų taip greitai bėgioti, važinėti dviračiu, kieme žaisti su draugais, pusryčiams valgyti blynus ir t. t., tačiau jis dar negali ir nemoka. Nuolat parodykite, koks pirmagimis svarbus ir reikšmingas šeimos ir tėvų gyvenime. Ne dėl to, jog kažką padaro - tiesiog dėl to, jog yra. O tuo pačiu pagirkite ir pasidžiaukite jo pagalba. Kur galite įtraukite į kūdikio priežiūrą: pavyzdžiui, paprašykite atnešti ir palaikyti sauskelnes, paduoti žaisliuką, pasupti vežimuką ir pan. Svarbu, jog kūdikiui atkeliavus į namus, vyresnėlis gautų kokybiško, nepertraukiamo individualaus dėmesio. Taip pat didelę reikšmę turi tai, kad suaugusieji klausytų vaiko atviromis ausimis, nemoralizuodami, nevertindami. Kartu padėtų vaikui pačiam geriau suprasti savo mintis, jausmus. Kūno kalba (veido išraiška, rankų pozicija ir pan.) parodykite susidomėjimą vyresnėliu, jo pasauliu, džiaugsmą jį matant. Kartu pažaiskite jo mėgstamus žaidimus, dažnai priminkite, koks jums yra svarbus / (-i) ir ypatingas / (-a). Ne mažiau svarbu, jog vyresnėlis mokėtų laikytis ir taisyklių, šeimos susitarimų, reikiamos disciplinos, tad nepamirškite pozityviai mokyti laisvės ir ribų balanso. Kai atvyksta svečiai aplankyti naujojo šeimos nario, paprašykite, jog nepamirštų atvežti dovanėlės ir vyresniajam. Įžengus į namus svarbu visų pirma atkreipti dėmesį į jį, pasisveikinti, paprašyti, jog parodytų, pristatytų sesutę / broliuką. Žinoma, nesvarbu, kaip teisingai tėvai besielgtų ir tvarkytųsi, natūralu, jog kils sunkumų ir tėvams, ir vaikui. Leiskite sau būti netobuliems. O einant kad ir nedideliais, tačiau nuosekliais ir tvirtais žingsneliais, galima nukeliauti labai toli. Kilus vyresnėlio emocijoms - priimkite jas; parodykite, jog visas emocijas jausti yra normalu; svarbu, negėdinkite, nebauskite, neliepkite „baigti pykti“, „baigti liūdėti“, „baigti bijoti“ ir pan. Tiesiog būkite šalia, parodykite, kad suprantate, priimate vaiko emociją, parodykite, kaip ją išlieti tinkamais būdais. O suprastos ir išgirstos emocijos vis mažiau ims veikti.
Apsilankymas gimdymo namuose
Specialistų teigimu, vaikai, kurie nelankė mamos gimdymo namuose, vėliau dažniau būna priešiškai nusiteikę mamos ir mažojo šeimos nario atžvilgiu. Jei mažasis šeimos narys į pasaulį pasibeldė naktį, kai vyresnėlis miegojo, arba dieną, kai šis buvo mokykloje ar darželyje, palikite namuose jam suprantamą paaiškinimą - atviruką, paveiksliuką ar raštelį, kur paaiškintumėte, jog jūs jau išvažiavote pasitikti kūdikio. Jei vaikas dar nemoka skaityti - tegul jūsų žodžius perskaito tėtis, seneliai ar kitas artimas žmogus, kuris liks jo pagloboti kol jūs būsite ligoninėje. Prieš apsilankymą gimdymo namuose arba prieš grįžimą namo, paprašykite vyresnėlio nupiešti piešinį ar paruošti kokį nors darbelį jums - vaikas bus užimtas, jausis svarbus bei reikalingas šį tą padaręs mamos ir kūdikio labui. Į gimdymo namus pasiimkite vyresnėlio nuotrauką.
Dovanos: ar jos būtinos?
Daugelis tėvų, gimus jaunesniajam vaikui, vyresnėliui įteikia dovaną nuo brolio ar sesės, taip sušvelnindami pirmojo susitikimo įtampą. Puiki mintis, jei vyresnėlis dar visai mažas - tada jam paprastai nė nekyla klausimų, iš kur toks mažas kūdikis staiga gavo dovaną jam. Tačiau jei vaikas jau vyresnis nei trejų - jis geriausiu atveju ims klausinėti, kas ir kaip, arba, dar blogiau - užgniauš savyje nuoskaudą, kad jį paprasčiausiai mulkinate. Geriausia, kad po lankymo vyresnėlį iš palatos išvestų tas pats žmogus, kuris jį čia ir atvedė. Manote, jog jūsų vyresnėliui vis dėlto sunku susitaikyti su jaunėlio gimimu? Paprašykite, kad jūsų sugrįžimo iš ligoninės proga namuose būtų surengta kūdikio gimtadienio šventė. Tebus tortas, tebus dovana, tebus žvakutė. Vyresnėlis tikrai mielai sukirs gabalėlį torto ir už save, ir už brolį. Ir žvakutę už jį užpūs, prieš tai sugalvojęs įsivaizduojamą norą, ko dabar galėtų trokšti mažasis šeimos narys.
Kaip elgtis, jei pirmagimis priešinasi?
Morališkai pasiruoškite ne tik teigiamoms vyresnėlio emocijoms išvydus brolį ar sesę - gana dažnai pasitaiko, kad pirmasis susitikimas būna šaltokas: vyresnėlis gali nusivilti pamatęs, kad kūdikis visai mažas ir su juo negalima žaisti; labai tikėtina, kad jis tiesiog sunkiai suvoks, kaip reikia elgtis ir kaip susitvarkyti su širdelėje kunkuliuojančiomis emocijomis. Vaiko gebėjimas ir noras rūpintis mažuoju broliuku ar sesute labai priklauso nuo jo amžiaus, santykių šeimoje ir individualių vaiko asmenybės bruožų. Tėvams pravartu dar iki gimdymo sutarti ir vis pasikartoti aiškias, vaikui suprantamas taisykles, susijusias su naujagimiu. Taisykles pasistenkite sukurti ir pateikti taip, kad vyresnėlis jaustųsi kuo mažiau apribotas (kiek tai įmanoma).
Netinkamas vyresnėlio elgesys: kaip spręsti?
Dažnai tėvai pasikeitusį pirmagimio elgesį neteisingai įvardija kaip pavydo, jaučiamo naujosios sesės ar brolio atžvilgiu, pasekmę. Tačiau norėdami geriau suprasti, ką patiria pirmagimis, turėtume „pavydą“ pakeisti „sielvartu“. Vyresnysis susiduria su sielvartu, pykčiu, pasimetimu, baime, nerimu, pavydu ir daug kitų įvairių jausmų. Svarbiausia priimti vaiko emociją - nebarti, nebausti už ją, negėdinti, neliepti „nejausti“.
Pernelyg didelis prieraišumas: kada tai problema?
Pasitaiko atvejų, kai pirmagimis su kūdikiu elgiasi visiškai priešingai - yra pernelyg uolus savo prieraišumu, nepalieka kūdikio vieno. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip labai teigiamas dalykas, tačiau ilgainiui tėvai susiduria ir su neigiamomis tokio prisirišimo pasekmėmis. Visų pirma, tėveliams vertėtų pabandyti suprasti, kodėl tai vyksta: vyresnėliui dar veikiausiai yra per sunku pačiam lanksčiai reaguoti į situacijas ir suprasti, kad tėvų prašyta ir skatinta pagalba ne visada yra tinkama ir reikalinga. Į tai reikėtų reaguoti supratingai, nebarti vaiko, nekaltinti jo, tiesiog gražiai ir vaikui suprantamai paaiškinti savo lūkesčius. Dažnai tėvams vyresnėlis atrodo jau labai didelis (palyginus su naujagimiu), nors jam galbūt dar tik 4 metukai. Visgi tokio amžiaus vaikas dar yra mažas ir jam reikia daug pagalbos pažįstant pasaulį, kitus ir save patį. Kalbą reikėtų pradėti pasidžiaugiant ir padėkojant už pagalbą ir pastangas, pasakant, jog tai tėveliai tikrai vertina. O tuomet derėtų pasakyti vaikui, jog yra darbų, kuriuose tėvai nori pagalbos, o yra ir tokių, kuriuos gali atlikti tik suaugę. Svarbu sakyti taip, jog vaikui tai neskambėtų kaip pažeminimas, ar jos / jo pastangų sumenkimas. Tuos darbus reikėtų išvardinti konkrečiai. Pavyzdžiui, „mes džiaugiamės, kai paprašytas pasupi sesutę / broliuką; atneši sauskelnes; padedi panešti daiktus; paprašius pažaidi su sesute / broliuku“ ir pan., o „laikyti ant rankų, duoti valgyti ir t.t. gali tik suaugę, nes jai / jam labai reikia tėvelių pagalbos, tada sesutė / broliukas greičiau sustiprės ir galės kartu su tavimi žaisti“. Jei reikia, galima pasidaryti vizualius mažylio pagalbos plakatus, kuriuose pavaizduota, ką atlikdami tėvai džiaugiasi vaiko pagalba, o ką atlieka tik patys. Matydamas vizualiai pateiktą informaciją, vaikas lengviau įsimins ir įgis tinkamus įpročius.
Pagrindinės tėvų klaidos
Visų pirma, turbūt išskirčiau vis dar gajų, tačiau vaikams tikrai skausmingą pasakymą „Tu juk vyresnis…“ Dažnai šie žodžiai vaikui skamba lyg bausmė, priekaištas, prašymas atsisakyti savo norų / jausmų. Dėl šios priežasties vaikai kartais net patiria regresą - sąmoningai ar pasąmoningai nebedaro, ką iki šiol mokėjo. Taip vaikai nori tapti mažesniais, tikėdamiesi gauti kūdikio juntamos meilės, šilumos, dėmesio. Žinoma, mes galime ir net turime vaikui paaiškinti, jog sesė / brolis yra mažesni, tačiau labai svarbu, kokiame kontekste ir kaip tai pateikiame. Taip pat svarbu, jog suaugusieji neimtų vaiko amžiumi naudotis savo patogumui, o lygiavertiškai atlieptų vyresnėlio poreikius ir jausmus. Svarbu, jog vyresniajam savo veiksmais rodytume, jog abu vaikai šeimoje yra vienodai svarbūs ir mylimi. Tiesiog kūdikis dar daug ko negali padaryti fiziškai, tad jam reikia tėvų pagalbos. Čia vertinga prisiminti vyresnėlio nuotraukų albumus, kuriuos žiūrėjote laukdami šeimos pagausėjimo, priminti, jog ir juo tėveliai taip pat rūpinosi, kai jis gimė. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kaip ir minėjau anksčiau, jog vyresnėlis jau „didelis“, tad tėvų lūkesčiai gali prasilenkti su vyresniojo raida ir galimybėmis. Juolab, jei yra nebepatenkinami esminiai vaiko poreikiai: dėmesio, meilės, supratimo, laiko kartu, pagalbos, saugumo užtikrinimo. Taip pat, vaiko patiriama įtampa ir priešiški jausmai sesei / broliui gali sustiprėti, jei po jos / jo atvykimo į namus vaikas patiria kitų reikšmingų pokyčių: yra iškeliamas miegoti į kitą kambarį, pradeda lankyti darželį, dėl didesnio darbo krūvio mažiau mato tėtį namie ir pan. Taip vaikas visai nesąmoningai gali šiuos įvykius susieti su sesės / brolio atsiradimu, tad šilto santykio sukūrimui gali prireikti daugiau laiko. Jei vyresnysis mato nuolat ant rankų sūpuojamą kūdikį, o pats gauna gerokai mažiau apsikabinimų, pamylavimų, išbučiavimų, greičiausiai pasijaus atstumtas ir dėl to kaltins naująjį šeimos narį. Na ir žinoma, jei vaikas ims girdėti griežtą toną, daug „negalima“, patirs bausmes ar emocinį smurtą, tai šeimos situaciją gerokai apsunkins.
Pirmagimio blogo elgesio pavyzdžiai ir jų sprendimo būdai
Egzistuoja šioks toks mitas, kad sunkus elgesys atsiranda tik kaip tiesioginė reakcija į naujagimio brolio ar sesers pasirodymą. Leidyklos VAGA išleistos knygos „Antrasis kūdikis“ autorės ir auklėjimo ekspertės Sarahos Ockwell-Smith teigimu, vieni vaikai į naujagimio pasirodymą gali sureaguoti tuoj pat, kiti - sureaguoja per pirmąsias savaites ar net mėnesius. Reagavimo laikas priklauso nuo asmeninių vaiko ar šeimos aplinkybių, bet manoma, kad pirmosiomis dienomis vyresnysis vaikas sureaguoja dėl patirto šoko ir staigių pokyčių, o vėlesnė reakcija atsiranda tuomet, kai pirmagimis supranta, kad kūdikis pasiliks ir tai bus jo brolis ar sesuo. Dažnai pirmagimis blogai ima elgtis tuomet, kai kūdikis pradeda šliaužioti, vaikščioti, ima liesti vyresnėlio žaislus arba tada, kai tėvai ima pakaitomis migdyti vaikus, kai kūdikis jau nebėra gležnas naujagimis. Pasak autorės, ne visi vaikai neigiamai reaguoja į brolio ar sesers atsiradimą. Kai kurie lengvai prisitaiko ir lieka visada patenkinti būdami vyresnieji broliai ar seserys. Taip, daug labiau tikėtina, kad šeima susidurs su blogu pirmagimio elgesiu ir protestu, bet tikrai ne visose šeimose taip nutinka.
#