Pasaulyje nuolat kalbama apie didėjantį žmonių skaičių. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,4 milijardo žmonių, o mokslininkai prognozuoja, kad šis skaičius pasieks 11 milijardų. Tačiau Lietuvoje gyventojų mažėja. Straipsnyje nagrinėjami pasauliniai demografiniai procesai, jų priežastys ir pasekmės, ypatingą dėmesį skiriant situacijai Lietuvoje.
Pasaulinės gyventojų tendencijos: nuo augimo iki stabilizacijos
Prognozuojama, kad gyventojų skaičius pasieks piką apie 2100 metus, kai Žemėje gyvens 10-11 milijardų žmonių. Po to tikimasi gyventojų skaičiaus stabilizacijos arba net mažėjimo. Šiuo metu daugiausiai žmonių gyvena Kinijoje (1,384 milijardo), Indijoje (1,331 milijardo) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (324 milijonai).
Gyventojų skaičiaus didėjimo priežastys
Pagrindinės gyventojų skaičiaus augimo priežastys yra didelis gimstamumas ir mažėjantis mirtingumas, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse. Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir medicinos pažanga lėmė, kad daugiau žmonių išgyvena iki senatvės. Prieš 200 metų pasaulyje gyveno apie milijardą žmonių, o dabar šis skaičius artėja prie 7,5 milijardo. Prieš 60 metų Žemėje buvo dvigubai mažiau gyventojų.
Dr. Daumantas Stumbrys, demografijos dėstytojas VU ir VDU, teigia: "Dabar aktualu suprasti priežastis, kodėl tas gyventojų skaičius auga, kodėl jis sustos ir kodėl tikėtina, kad ateityje mažės, apie tai mažai kalbama. Pagrindinės priežastys kodėl staiga pradėjo didėti gyventojų skaičius yra dvi. Pirmoji yra ta, kad yra didelis gimstamumas, kita, kad yra mažas mirtingumas, kai daug žmonių gimsta, mažai jų miršta, tai tada ir gyventojų skaičius didėja".
Gimstamumo mažėjimas pasaulyje
Norint užtikrinti stabilų gyventojų skaičių, kiekviena moteris turėtų susilaukti vidutiniškai dviejų vaikų. Tačiau daugelyje šalių gimstamumas mažėja.
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?
"Šiandien gimstamumas pasaulyje yra pakankamai mažas. Mes gimstamumo rodiklį skaičiuojame pagal tai kiek moterys susilaukia vaikų. Taigi, jei moteris pagimdo 2 vaikus ir jie susilaukia tiek pat vaikų, tai ateityje juos pakeičia tokio pat dydžio karta. Žinoma, yra kažkokie mirtingumai, avarijose žūsta, bet jeigu gimstamumo rodiklis yra toks, kad viena moteris pagimdo po du vaikus, tai gyventojų skaičius išlieka stabilus", - teigia D. Stumbrys.
Anksčiau šeimose gimdavo daugiau vaikų, tačiau didelė dalis jų mirdavo vaikystėje. Pramonės revoliucija ir medicinos pažanga pakeitė šią situaciją, sumažindamos vaikų mirtingumą ir padidindamos gyvenimo trukmę.
"Dėl pramonės revoliucijos, pagerėjusių gyvenimo sąlygų, medicinos mirtingumas pradėjo mažėti, bet vaikų gimstamumas buvo panašus, nes gimdydavo vaikų tiek kiek gimdavo, vidutiniškai 6, tuo metu žmonės negalėjo numatyti pagerėsiančių gyvenimo sąlygų. To pasekmė, kad kai kuriose kartose vaikų skaičius liko toks pat didelis, jeigu pagalvotumėte apie savo senelius, prosenelius, tai dažnas jų pasakojo, kad yra iš didelės šeimos, kad daug brolių seserų buvo, taip pat, kad dalis jų mirė dar vaikystėje. Taigi didelis gimstamumas pradeda mažėti šiek tiek vėliau, o mirtingumas pradeda mažėti ankščiau, todėl ir įvyksta demografinis sprogimas, Lietuvoje tai jau yra praeitis ir šiuos procesus dabar mes galime stebėti daugelyje Afrikos valstybių, kurios yra besivystančios, taip pat kai kuriose Azijos šalyse, bet bendrai pasaulyje gimstamumo rodiklis artėja link 2, jis nedidėja", - aiškina D. Stumbrys.
Gyventojų skaičiaus didėjimo pasekmės
Gyventojų skaičiaus augimas lemia urbanizaciją, didesnį resursų naudojimą, pramonės plėtrą ir migraciją iš mažiau išsivysčiusių šalių į turtingesnes.
"Gyventojų skaičiaus augimo pasekmes, mes matėme Lietuvoje, gyventojų skaičius pas mus augo iki 1990 metų, kol jis pradėjo mažėti, tai pasekmes matėme, t.y. urbanizacija, miestų vystymasis, pramonės vystymasis, aišku šiuo metu jau ne taip aktualu ta pramonė", - teigia demografas.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Demografinė situacija Lietuvoje: mažėjantis gyventojų skaičius
Lietuva susiduria su gyventojų mažėjimo problema, kuri būdinga ir kitoms Europos šalims, tačiau Lietuvoje šis procesas vyksta ypač sparčiai. Kasmet Lietuvos gyventojų skaičius sumažėja apie 1 proc. dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.
"Gyventojų skaičius Lietuvoje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, yra kiek daugiau nei 2,800 tūkstančių, bet šis skaičius mažėja kiekvienais metais, jis mažėja dėl menko gimstamumo, t.y. viena moteris susilaukia vidutiniškai 1,6 vaikų ir to rezultatas, kad kažkurią kartą pakeičia mažesnė karta, kur mažiau žmonių. Kita priežastis būtų ir didelė emigracija. Tai labiausiai susiję su darbingo amžiaus gyventojais. Kadangi darbingo amžiaus gyventojai gimdo vaikus, tai, jie išvažiuoja ir gimdo vaikus kažkur užsienyje", - sako D. Stumbrys.
Prognozuojama, kad ateityje Lietuvos gyventojų skaičius dar labiau mažės.
"Ateityje, pagal Jungtinių Tautų prognozes, per artimiausius metus, link 2050 - 2100 metų gimstamumo rodiklis Lietuvoje turėtų didėti, pasiekti 1,8 bet neprognozuojama, kad jis vėl pasieks 2. Planuojama, kad iki 2 milijonų tas gyventojų skaičius sumažės 2100 metais, bet kaip yra iš tikrųjų sunkus pasakyti, tos prognozės, ypač ilgalaikės ne visuomet yra patikimos. Bet iki 2050 metų tas skaičius mažės iki 2,5 milijono. Nors mėgstama sakyti, kad mes čia kažkuo unikalūs, išsiskiriame, bet pasižiūrėjus į mūsų demografinius rodiklius, tai mes tiesiog kartojame tai, kas buvo vakarų valstybėse, aišku su tam tikra specifika, labai didele emigracija su kuria nei viena šalis nėra susidūrusi", - aiškina D. Stumbrys.
Kaip padidinti gyventojų skaičių Lietuvoje?
Gyventojų skaičius Lietuvoje padidėtų, jei padidėtų gimstamumas arba imigracija.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimimo vadovas
"Jei padidėtų imigracija labai stipriai valstybėje žmonių padaugėtų. Čia klausimas ko visuomenė labiau norėtų, ar didinti gyventojų skaičių, kad gimtų daugiau žmonių Lietuvoje, ar didinti gyventojų skaičių imigracijos didesniais mastais", - sako demografas.
Mažėjantis jaunų žmonių skaičius kelia ekonominių problemų, nes tampa sunkiau išlaikyti pensinio amžiaus žmones.
"Nors daug iššūkių kyla, kai gyventojų skaičius didėja, ne ką mažiau jų kyla ir kai gyventojų skaičius mažėja, ypač kalbant apie ekonomines problemas. Jei gyventojų skaičius didėja, tai auga ir bvp, ir atsiranda jaunų žmonių daugiau, kurie moka pensijas, dirbančiųjų daugiau, Lietuvoje mes kaip tik susiduriame su ta problema, jei pažiūrėtume į gyventojų amžiaus piramidę, tai labai greitai nebus, kas išlaiko vyresnio amžiaus gyventojus. Lietuvoje yra tokia pensijų sistema, kad dirbantys žmonės, perskirstant lėšas, moka pensijas vyresnio amžiaus gyventojams, mes juos išlaikome", - teigia D. Stumbrys.
Išmintis mituose: gimimas iš mirties
Mitologijoje dažnai atsispindi gyvenimo ciklas, kuriame mirtis yra būtina sąlyga naujai gyvybei atsirasti. Šis motyvas ypač ryškus žemdirbių kultūrose, kur augalas miršta, tačiau jo sėkla atgimsta, simbolizuodama gyvenimo tęstinumą.
Pavyzdžiui, algonkinų padavime pasakojama apie berniuką, kuris nužudo ir palaidoja jaunuolį, o iš jo kapo išauga kukurūzai. Polinezijos mituose mergelė Hina nužudo ungurį, iš kurio galvos išauga kokoso palmė. Šie mitai simbolizuoja, kad mirtis gimdo gyvybę, o pasiaukojimas atneša palaimą.
Mirtis ir atgimimas mitologijoje
Mitologijoje mirties dievas dažnai yra ir sekso dievas, simbolizuojantis, kad mirtis būtina, kad gyvenimas tęstųsi. Skandinavų Votanas (Odinas), egiptiečių Ozyris ir kitų kultūrų dievybės įkūnija mirties ir atgimimo ciklą.
Josephas Campbellas teigia, kad mitologija yra visatos giesmė, kurią įkvepia žmogaus veikla ir gyvenimo pokyčiai. Mirtis ir gyvenimas yra glaudžiai susiję, o kiekviena karta turi mirti, kad galėtų ateiti kita.