LRT TELEVIZIJA pristato laidą „Gimę tą pačią dieną“, kurioje atskleidžiamos įvairių žmonių istorijos, kuriuos vienija ta pati gimimo data. Ši laida - tai dokumentinė apybraiža, kurioje herojai dalinasi savo gyvenimo patirtimi, iššūkiais ir pasiekimais. Laida sulaukia didelio populiarumo dėl savo autentiškumo ir įdomių herojų istorijų. Žiūrovai gali susipažinti su įvairių profesijų ir skirtingų patirčių žmonėmis, kuriuos vienija tik gimimo data. Jau spalio 7 d. į LRT TELEVIZIJOS eterį grįžta laida „Gimę tą pačią dieną“.
Laidos Koncepcija ir Herojai
Laidoje „Gimę tą pačią dieną“ pasakojamos trys skirtingos istorijos, kurių herojus vienija ta pati data. Pavyzdžiui, vienoje iš laidų pasakojama apie žmones, gimusius 1974-ųjų rugpjūčio 17-ąją: psichologę Almą Žiauberienę, teisės mokslų daktarę ir advokatę Gitaną Kavaliauskienę bei virtuvės šefą Liutaurą Čepracką. „Per pirmuosius dvejus projekto metus mes išgirdome jau beveik du šimtus žmonių istorijų - atvirų, nuoširdžių, tiek džiaugsmo, tiek kartėlio kupinų pasakojimų. Aktoriai, TV veidai, sportininkai, dabar jau ir abu Prezidentai - visi mielai sutiko pasivaikščioti su žiūrovais savo gyvenimo vingiais. Jau nebekalbu apie žmones, apie kuriuos galbūt net nebuvome girdėję.
Žurnalisto Juliaus Jankevičiaus Istorija
Julius Jankevičius dalinasi prisiminimais apie jaunystę ir karjeros pradžią. Jis pasakoja, kad jaunystėje išsiskyrė plaukų spalva, dėl ko jautė nepasitikėjimą savimi. Anot jo, "Vaikams patinka, kai kitam truputį skauda. Bijau, kad čia buvo problema: aš bėgdavau, o ne gindavausi." J. Jankevičius prisimena, kad labai norėjo būti stilingas ir svajojo apie džinsus, kurių neturėjo mokykloje. Baigęs mokyklą, jis pasirinko žurnalistiką dėl meilės fotografijai ir dalyvavimo parodose. Pažintis su SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Michailu Gorbačiovu padėjo jam patekti į Lietuvos televiziją.
"Buvau 3-io kurso studentas. Technologijos tuo metu atrodė labai modernios. Šiandien į jas žiūrėtume šnairai. Nuėjau į praktiką televizijoje kaip studentas ir likau toje televizijoje," - pasakoja J. Jankevičius apie savo karjeros pradžią. Anot jo, "Klausimėlis" atsirado iš neturėjimo ką veikti. "Kaip sakydavo Henrikas Vaitiekūnas, gera laida yra ta, kurios žiūrovui truputį pritrūksta, todėl laidos pabaigoje būdavo koks skambus akcentas."
J. Jankevičius teigia, kad pradėjęs darbus televizijoje, stengėsi tobulėti ir kėlė sau aukštus reikalavimus. "Nuo 2012 m. iki šių metų tiesioginė laida „Laba diena, Lietuva". Projektas buvo tikrai įdomus," - atskleidžia žurnalistas. Jis pastebi, kad keičiasi žmonių požiūris ir išsilavinimas. "Per tuos 18 metų darant „Klausimėlį" tapo akivaizdu, kad pasikeitė žmonių išsilavinimas, o laida prie to prisitaikė."
Taip pat skaitykite: Apie „Gimę tą pačią dieną“ laidą
Krepšininko Rimo Kurtinaičio Istorija
LRT laidoje „Gimę tą pačią dieną“ pasakojama ir krepšininko Rimo Kurtinaičio istorija. Jo vaikystės dienos bėgo aktyviai, bežaidžiant kieme su draugais. Nors tėvams teko gerokai pasukti galvas, kaip finansiškai išlaikyti šeimą, mažajam sportininkui tuo metu tai visiškai nerūpėjo. "Ką geriausia turėjau - vaikystę. Visiškai nežiūriu materialių dalykų, nors kartais buvo momentų, kai nesočiai valgydavome," - dalinasi sportininkas.
Baigęs vidurinę mokyklą, Rimas įstojo į Kūno kultūros institutą ir būdamas devyniolikos jau atstovavo Sovietų Sąjungos jaunimo krepšinio rintinei pasaulio čempionate Brazilijoje. Tačiau šis pasiekimas neatvėrė durų į išsvajotą Kauno "Žalgirio" komandą. "Aš grįžau vienas iš savo amžiaus lyderių Lietuvoje, bet į „Žalgirį“ nebuvo vietos. Garastas manęs neėmė ir išsiuntė į „Lietkabelį“," - pasakoja R. Kurtinaitis.
Už nerimtą požiūrį į mokslą Rimas buvo išmestas iš instituto ir išsiųstas tarnauti į Rygą. Tarnaudamas Rygoje Rimas turėjo puikią progą permąstyti savo gyvenimą. "Kuomet tarnavau, vyko 1980 metų Maskvos olimpiada ir turėjome vieną mažą televizorių, per kurį prieš orus parodydavo truputėlį sporto. Ir kaip tik buvo siužetas, kaip ruošiasi Tarybų Sąjungos rinkinė olimpiadai - o ten Chomičius, Jovaiša, Valteris, mano draugai, su kuriais kartu viską darėme. Tada pagalvojau: ką aš čia veikiu? Jie ten, olimpiadoje, o aš čia. Ką aš čia darau? Kodėl aš toks negaliu būti?" - prisimena sportininkas.
1988 metais į Seulo olimpines žaidynes Rimas išvyko kartu su Valdu Chomičiumi, Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu. Būtent šių keturių krepšinio muškietininkų tempiama Sovietų Sąjungos rinktinė iškovojo pergalingus aukso medalius. "Jeigu tyliai svajoji ir sieki to, svajonės išsipildys. Skaičiau M. Jordan žodžius: „Nenusiminkite, jeigu kažką pabandėte padaryti ir nepavyko. Bandykite dar kartą. Yra nusikaltimas, jei jūs net nebandysite ir galvosite, kad to nesugebate“," - dalinasi krepšininkas. Šiandien Rimas - ne tik legendines pergales iškovojęs krepšininkas, bet ir puikus krepšinio treneris, savo žinias perduodantis jaunajai krepšinio kartai.
Laidos "Labas Rytas, Lietuva" Vedėja Audra Avižiūtė
Audra Avižiūtė pasakoja apie savo patirtį LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Ji prisipažįsta, kad labai mėgsta švęsti gimtadienius ir suburti artimus žmones. Ji teigia, kad gimtadienis - tai puiki proga padėkoti mylimiems žmonėms. A. Avižiūtė pasakoja apie savo aistrą kinui ir džiaugiasi, kad lietuviškas kinas išgyvena atgimimo laikus. Ji skatina legalų filmų žiūrėjimą ir teigia, kad mielai padirbėtų su dokumentiniu kinu.
Taip pat skaitykite: LRT laida "Gimę tą pačią dieną" - visos serijos
Ji prisimena ekstremalią patirtį, kai studijuodama žurnalistiką pagal studentų mainų programą pasirinko vykti į Pietų Korėją. "Aš net nesapnavau, kiek iššūkių manęs ten lauks. Nesuprantu kalbos, negaliu perskaityti, kas parašyta. Bendrabučio kambaryje nėra nei interneto kabelio, nei antklodės su pagalve - viską iš kažkur turi pats susiveikti," - prisimena mergina. A. Avižiūtė teigia, kad visada mėgsta išbandyti naujus dalykus ir vadovaujasi gyvenimo moto: "Ir tai praeis".
Laidos "Gimę Tą Pačią Dieną" Populiarumas
Laida „Gimę tą pačią dieną“ sulaukia didelio populiarumo dėl savo autentiškumo ir įdomių herojų istorijų. Žiūrovai gali susipažinti su įvairių profesijų ir skirtingų patirčių žmonėmis, kuriuos vienija tik gimimo data. „Visą profesinį gyvenimą rengiu interviu, tačiau tai, kas vyksta „Gimę tą pačią dieną“, yra tiesiog magija. Nežinau kaip taip vyksta, tačiau šioje laidoje nebuvo nė vieno pašnekovo, kuris nesusigraudintų. Verkia vyrai ir moterys, jauni ir brandūs. Pasakodami savo gyvenimus, jie atranda seniai pamirštų sentimentų, slogumo, kartais net smurto ir, žinoma, džiaugsmo akimirkų. Kai visa tai pajudini, žmonės tarsi išeina į praeitį. Nenuostabu, kad interviu trunka valandas, bet jos prabėga akimirksniu. „Kurdama „Gimę tą pačią dieną“ jaučiuosi kaip tikra detektyvė. Kai imu ieškoti laidos herojų kaskart dėkoju, kad yra socialiniai tinklai. Dauguma pašnekovų atrasti būtent čia. Per projekto gyvavimo metus aplankėme atokiausius Lietuvos kampelius ir įsitikinome, kad mūsų žmonės yra nuostabūs, o kiekvieno jų gyvenimo istorija yra verta knygos. Trečiasis „Gimę tą pačią dieną“ sezonas prasideda žinomo gamtininko, rašytojo, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvio Selemono Paltanavičiaus ir dar dviejų tą pačią dieną gimusių žmonių istorijomis. Laidą „Gimę tą pačią dieną“ žiūrėkite nuo spalio 7 d. trečiadieniais 21.30 val.
Laidos "Gimę Tą Pačią Dieną" Populiarūs Epizodai
Štai keletas populiarių laidos epizodų:
- Gimę tą pačią dieną. Stašaitytė apie ilgai slėptus vidinius išgyvenimus: buvau jautri, nors visiems atrodė, kad esu pasitikinti savimi
- Gimę tą pačią dieną. Maksas Melmanas apie „Biplan“ sėkmę: mums pavykdavo „pataikyti“ ten, kur reikia
- Gimę tą pačią dieną. Su alkoholizmu kovą laimėjęs Mikalauskas prisiminė lemtingą gimtadienį: supratau, kad galiu mirti
- Gimę tą pačią dieną. Kostas Smoriginas: nors labai skaudu pripažinti - nebuvau geras tėvas
- Gimę tą pačią dieną. Gintaras Rinkevičius: atiduoti septynmetį vaiką į internatą - tas pats, kas į kariuomenę
Laidos "Gimę Tą Pačią Dieną" Herojų Gimimo Datos
| Herojus | Gimimo data |
|---|---|
| Alma Žiauberienė | 1974 m. rugpjūčio 17 d. |
| Gitana Kavaliauskienė | 1974 m. rugpjūčio 17 d. |
| Liutauras Čeprackas | 1974 m. rugpjūčio 17 d. |
| Rimas Kurtinaitis | 1960 m. gegužės 15 d. |
| Beata Nicholson | 1979 m. rugpjūčio 31 d. |
| Audra Avižiūtė | 1993 m. liepos 15 d. |
Kūrėjų Netektis
„Tą pačią dieną gimę amžinajam gyvenimui“, - prie 52 metų Loretos Šinkūnienės ir 56 metų Rolando Povilionio, kurie ne vienus metus Lietuvos televizijoje kūrė laidą „Gimę tą pačią dieną“, kapo duobės Vilniaus Jeruzalės kapinėse kalbėjo kunigas.
Prisimindama beveik 30 metų trukusią draugystę su šiais kūrėjais, kurie mirė tą pačią sausio 12-ąją, televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Asta Stašaitytė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad Loretą ir Rolandą siejo ypatingas ryšys: „Jie buvo tiesiog neišskiriama pora, televizijos projektuose visada dirbdavo kartu. Kas lėmė jų mirtį tą pačią dieną, neklausinėjau ir nesigilinau, nes tai priimu kaip Dievo valią - juk nieko pakeisti jau nebegalime. Žiauru. Kita vertus, stengiuosi į jų išėjimą žvelgti šviesiai. Kaip būtų gyvenęs vienas jų, jei be kito nemokėjo net piršto pajudinti?“
Taip pat skaitykite: Žemaitiškos atminties gaivinimas
Draugystės Pradžia ir Bendradarbiavimas
Į televiziją Loreta nėrė beveik prieš trisdešimt metų, kai pradėjo dirbti administratore Baltijos televizijoje (BTV). „Iki šiol negaliu pamiršti, atrodytų, šiais laikais neįtikėtinos mūsų draugystės ir bendradarbiavimo pradžios. Vieną dieną Spaudos rūmuose, kuriuose buvo įsikūrusi BTV, lifte susitikome su Loreta. Nors nebuvome artimai pažįstamos, ji man visada atrodė šiltas, nuoširdus žmogus. Užkalbinau. Paklausiau, kaip gyvena. Loreta prisipažino neturinti kuo skųstis ir lyg tarp kitko pridūrė, kad jiems su Rolandu trūksta pinigų nusižiūrėtam namui įsigyti.
Vesdama televizijos ir radijo laidas tada uždirbdavau nemažai. Gyvenau viena, todėl iš karto pasiūliau Loretai paskolinti pinigų. Dabar net pati netikiu, kad galėjau taip pasielgti, tačiau tada tokia buvau“, - su šypsena prisiminė A.Stašaitytė. Ji kone tą pačią dieną paskolino Loretai solidžią sumą, o ji su Rolandu tuoj pat nusipirko išsvajotą namą Širvintų rajone, Jauniūnų kaime.
Kai po kelerių metų A.Stašaitytė sumanė įsteigti savo įmonę „Darboholikų televizija“, pirmasis žmogus, kuriam ji paskambino ir pakvietė į buriamą komandą, buvo Loreta. Ji iš karto sutiko. A.Stašaitytę su Loreta ir Rolandu siejo ir daugybė bendrų vakarėlių pasibaigus televizijos sezonams, ir kelionių į šiltuosius kraštus. „Mūsų bendrus susiėjimus visada lydėdavo nuoširdus juokas. Labai verkiau per jų laidotuves, bet tikrai tų ašarų buvo kur kas mažiau, nei mes kartu per gyvenimą esame išlieję iš juoko“, - atviravo A.Stašaitytė.
Darbas Televizijoje ir Bendri Projektai
Dainininkė, televizijos laidų kūrėja ir žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė su Loreta ir Rolandu taip pat susitiko BTV, o vėliau kartu dirbo A.Stašaitytės įkurtoje įmonėje. „Visi buvome kaip vienas kumštis, kaip viena šeima. Loreta su Rolandu yra kūrę daugybę televizijos laidų. Atrodė, kad jų gyvenimas ir televizija neatskiriami. Kažin ar jie turėdavo laisvų savaitgalių ar švenčių. Sekmadieniais dažniausiai reikėdavo dirbti, nes tuo metu „Sekmadienio rytas“ ir „Šeštadienio rytas“ buvo tiesioginio eterio laidos“, - prisiminė R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Neretai ji su šeima užsukdavo pas Loretą ir Rolandą į svečius, nes, išvykusi iš Vilniaus, taip pat apsigyveno Širvintų rajone. „Jų didžiuliame name, panašiame į jaukų viešbutį, visiems užtekdavo vietos. Niekas neišvažiuodavo nepavaišintas. Loreta buvo puiki, išradinga šeimininkė. Rolandas netgi skųsdavosi, kad stiklainiai su įvairiais konservuotais vaisiais ir daržovėmis jau nebetelpa net garaže. Neseniai Loreta skambino ir prašė užvažiuoti pasiimti agurkų, nes nebeturėjo kur dėti“, - pasakojo R.Lukoševičiūtė-Daudienė.
Paskutinės Akimirkos ir Atminimas
Prodiuseris, televizijos laidų vedėjas ir žurnalistas Audrius Giržadas Loretą ir Rolandą pažinojo nuo jaunystės laikų: „Dažnai su jais pajuokaudavome, kokie anais laikais buvome jauni ir kaip širdingai mylėjome. Jiems, kaip niekam kitam, tiktų posakis „kaip širdingai mylėjome“, nes jų meilės istorija įsižiebė dar vaikystėje. Ir vienam, ir kitam jų santuoka buvo antroji, bet jie vienas kito sulaukė.“
Susipažino A.Giržadas su Loreta ir Rolandu dirbdami besikuriančioje BTV. Sykiu rengė ne vieną laidą, o darbas pamažu virto draugyste. Tai buvo tarsi Loretos įstatymas - kasmet sausio 10-ąją švęsti jos gimtadienį. Tačiau šiemet tą Loretos įstatymą sulaužė karantinas, o vietoj gimtadienio šventės A.Giržadui teko po kelių dienų važiuoti į laidotuves.
Laidos „Gimę tą pačią dieną“ režisierių ir prodiuserį Vygantą Prebergą su Loreta ir Rolandu siejo 17 metų tęsęsis darbas ir draugystė. Jie susipažino dar tais laikais, kai kartu kūrė laidą „Šeštadienio šou“, kurios siela buvo šviesaus atminimo aktorius Vytautas Šapranauskas. Laidoje „Gimę tą pačią“ dieną Loreta su Rolandu kurdavo atkuriamosios dokumentikos epizodus - ieškodavo filmavimams vietų, aktorių, kostiumų.
Laidos kūrėjai juos abu itin vertino už vieno ar kito laikotarpio žinias, kurios buvo būtinos atkuriamosios dokumentikos intarpams. „Su jais visada būdavo labai lengva dirbti. Jie lyg vaikščiojančios enciklopedijos padėdavo man išsiaiškinti, suprasti tai, ko nežinodavau, nebuvau matęs. Kai kartais sugalvodavau viena, jie mane neretai pataisydavo: „Klausyk - juk buvo visai kitaip“, - pasakojo V.Prebergas. Likus dienai iki tragedijos ir tos dienos rytą jis dar kalbėjosi su Rolandu telefonu. Abu aptarinėjo būsimas laidas, pasirengimą filmuoti. Paskutinė laida „Gimę tą pačią dieną“, kurią kūrė ir Loreta su Rolandu, buvo parodyta jau po jų laidotuvių - sausio 20-ąją.
Šeimos Prisiminimai
„Dar, atrodytų, visai neseniai su Rolandu kalbėjomės apie mūsų senelių kapus senosiose Vilniaus Baniškių kapinėse. Buvau primiršęs alėjos, kurioje jie palaidoti, pavadinimą. Jis man priminė. O netrukus stovėjau prie jo ir Loretos kapo duobės“, - sukrėstas tokio ankstyvo pusbrolio išėjimo kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, diplomatas Žygimantas Pavilionis.
Su Rolandu jie ypač artimi buvo vaikystėje ir paauglystėje. Tada visa šeima rinkdavosi senelės Onos Povilionytės (Ž.Pavilionio tėvo, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio motina. - Red.) namuose Vilniuje. „Rolandukas pas močiutę ir gyveno. Ji vėliau padėjo auginti jam dukrytę Jurgitą. Susitikdavome močiutės namuose kas savaitę. Bendraudavome ir vėliau, kol buvo gyvas mano tėvas. Jo garbei pusbroliui ir Rolando vardas buvo suteiktas. Tačiau pamažu šeima išsiskirstė - anapilin išėjo ir močiutė, ir Rolanduko motina Vida, ir mano tėvas. Dabar jau ir paties Rolanduko nebėra“, - sklaidė vaikystės prisiminimus Ž.Pavilionis.
Politiką visada žavėdavo pusbrolio sumanumas, smalsumas, kūrybingumas. Šie bruožai ir atvedė jį į televiziją, padėjo netgi tapti laidų prodiuseriu: „Rolandukas užaugo su patėviu, bet jo tikrasis tėvas buvo žinomas kompozitorius Antanas Rekašius. Nors jų nesiejo artimi ryšiai, matyt, kūrybos genus buvo paveldėjęs iš tėvo.“
Paslaptys ir Netikėtos Mirtys
„Įvyko baisi tragedija. Tačiau apie tai geriau tegul kalba dukros“, - tepasakė „Lietuvos rytui“ vienas artimiausių Loretos ir Rolando kaimynų Jauniūnų kaime. Rolando duktė iš pirmosios santuokos Jurgita Povilionytė teigė, jog apie šeimą ištikusią nelaimę kalbėti jai dar per sunku - negalinti patikėti, kad ji jau niekada nebesulauks nei tėvo, nei Loretos skambučių.
Ž.Pavilionis ir velionių artimi draugai bei kolegos prasitarė, kad Loretos ir Rolando mirties priežastimi galėjo tapti staiga sušlubavusi sveikata. Tačiau tai, kad Loretos mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ne vieną šią porą pažinojusį žmogų noromis nenoromis privertė susimąstyti - kas vis dėlto nutiko už uždarų svetingų, išpuoselėtų Rolando ir Loretos namų durų?
Žinoma, kad tą sausio 12-osios rytą, praėjus porai dienų po Loretos gimtadienio, į šeimos namą Jauniūnų kaime buvo iškviesti medikai. Tačiau atvykę jie negalėjo patekti į vidų. Pro langą pamatę, kad Loretai reikia pagalbos, jie iškvietė ugniagesius, kurie ir atidarė duris. Tada paaiškėjo, kad viduje yra ir Rolandas.
Laidos Ateitis
Netrukus iš LRT eterio dings laida, kuri daugelį metų rinko aukštus reitingus ir buvo mėgstama tūkstančių žiūrovų. „Šio vakaro laidoje mūsų rekonstrukcijų vadovė Loreta pasirodė paskutinį kartą - deja, ryte sužinojome, kad ji iškeliavo amžinybėn… Tiesa, netrukus įrašas buvo papildytas dar viena itin liūdna žinia. „Siaubinga diena! Ką tik paskui Loretą išėjo ir Rolandas - du tokio šiltumo žmonės paliko šį pasaulį!” Portalas lrt.lt praneša, kad Širvintų rajone kartu gyvenę L. Šinkūnienė ir R. Povilionis iškeliavo antradienį, sausio 12-ąją. Apie mirties priežastis kol kas nepranešama.
#