Laida „Gimę tą pačią dieną“ atskleidžia įdomias asmenybes, gimusias tą pačią dieną. Šiame kontekste aptariama ir žurnalistės Dalios Kutraitės gyvenimo istorija, jos prisiminimai, karjeros kelias ir požiūris į televiziją.
Ankstyvieji metai tremtyje ir grįžimas į Lietuvą
D. Kutraitė gimė tremtyje, Sibire. Ji geriausiai prisimena obuolių kvapą, kai močiutė iš pašto parsinešdavo didžiulę į ledą sušalusių obuolių dėžę, lydimą pasakojimų apie Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą, D. Kutraitė su šeima įsikūrė Kaune.
Gyvenimas Kaune ir antisovietinė veikla
Kaune D. Kutraitė gyveno pas mamos sesę, kurios namuose vyko nelegalus antisovietinis gyvenimas. „Apsigyvenome pas mano mamos sesę. Ji buvo ypatingas žmogus - namo pogrindyje įkūrė moterų vienuolyną, kieme kūrė alpinariumus, turėjome baseiną", - prisimena D. Kutraitė. Ji prisimena atvejį, kai saugumiečiai ieškojo aukso, skirto dantų protezavimui.
Studijos ir karjeros pradžia
D. Kutraitei nepavyko įstoti mokytis aktorinio meistriškumo, todėl ji pasirinko žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. "Pamenu, buvo labai didelis konkursas, stojo žinomų rašytojų ir žurnalistų vaikai. Galvojau, kur aš čia stoju…", - prisimena D. Kutraitė. Savo karjerą ji pradėjo radijuje, vaikų ir jaunimo redakcijoje.
Darbas LRT ir laida „Labanakt, vaikučiai“
D. Kutraitė pradėjo rašyti tekstus laidai „Labanakt, vaikučiai“. "Pradėjau praktiką radijuje, kur patekau į vaikų ir jaunimo redakciją. Po to teta Beta pakvietė mane rašyti tekstus laidai „Labanakt, vaikučiai“", - pasakoja D. Kutraitė.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas šeimos virtuvei: Alfo laida
Pokalbių laidos „Viltys ir likimai“
Interviu su intelektualu Kazimieru Kebėra pakeitė D. Kutraitės gyvenimą. "Žmonės pradėjo klausti, kas aš esu tokia, kur aš buvau iki šiol. O aš tiesiog pradėjau kurti pokalbių laidas „Viltys ir likimai“, kurios atspindėjo vieno poeto žodžius - pereikime Lietuvą ir pakalbinkime ten likusius žmones ir medžius", - teigia D. Kutraitė.
Nepriklausomybės atgimimas ir darbas LRT vadovybėje
Nepriklausomybės atgimimą D. Kutraitė sutiko LRT bado streike. 1997 m. ji tapo laikinąja LRT generaline direktore, vėliau - televizijos programų direktore.
Atsisveikinimas su LRT
Po 23 metų darbo D. Kutraitė atsisveikino su LRT. "Buvau nepageidaujama, o tai geriausiai supratau, kai po 23 metų išėjau savo noru be mažiausios kompensacijos, be rankos paspaudimo ir jokios padėkos. Kokie 10 žmonių susirinkome televizijos pusrūsyje ir pasidarėme išleistuvių vakarą", - prisimena D. Kutraitė.
Tetos Betos prisiminimai apie bendrą darbą su Dalia Kutraite
Bernadeta Lukošiūtė, žinoma kaip Teta Beta, prisimena bendrą darbą su Dalia Kutraite kuriant laidą „Labanakt, vaikučiai“. "Tad nuopelnus ir laurus reikėtų atiduoti tos laidos kūrėjams - režisieriams ir redaktoriams, tarp kurių - Dalia Kutraitė, Algirdas Paukštaitis, Gražina Špokevičienė ir kiti. Man nejauku visus nuopelnus prisiskirti sau, nes aš tik skaitydavau jų parengtus tekstus ir truputį improvizuodavau", - teigia B. Lukošiūtė.
D. Kutraitės požiūris į televiziją
D. Kutraitė mano, kad televizija yra jaunų žmonių reikalas. "Televizija keičiasi labai ir nuolat. Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad daugiausiai pasikeitė Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT. Labai gražus jų vaizdinis rūbas, čia jau kompiuterinių dailininkų nuopelnas, anonsai labai puikūs, o svarbiausia - čia nerasite negatyvumo, blogų naujienų, o ir kriminalų nelabai pamatysi ar išgirsi", - sako D. Kutraitė. Ji kritikuoja pseudo socialines laidas ir dirbtinius serialus.
Taip pat skaitykite: LRT laida „Gimę tą pačią dieną“: interviu su kūrėjais
Svajonės ir dabartinė veikla
Viena iš D. Kutraitės svajonių buvo dirbti „Panoramoje“. Šiuo metu ji džiaugiasi galėdama bendrauti su anūkais ir dalyvauti įvairiose kultūrinėse veiklose.
Knygos pristatymas
D. Kutraitė pristato knygą „Kaip menai į Lietuvą keliavo“, kurioje pasakojama apie meno kolekcijų grįžimą į Lietuvą.
Gimtadienio tradicijos
D. Kutraitė pasakoja apie savo gimtadienio tradicijas ir šventimą su šeima. "Vis sakau, jog kai daugėja metų, mažėja švenčių. Pati buvau įpratinta, kad šventę reikia paminėti, o ir draugai visuomet jos laukdavo. Anksčiau pati stalą ruošdavau, pati tortą kepdavau. Firminis, žinoma, buvo „Napaleonas“", - prisimena D. Kutraitė.
Nuomonė apie žurnalistiką
D. Kutraitė mano, kad žurnalistika yra amatas, o ne poezija. "Galvočiau, kad labiau amatas, profesija, iš kurios valgai duoną, o dar ir nelabai sviestuotą (juokiasi). Didelės poezijos žurnalistikoje nerasi, dažnai ir užduotys būna nelabai įdomios, o jas daryti vis tiek reikia arba - susirgai, tačiau laida suplanuota ir dirbi", - teigia D. Kutraitė.
Taip pat skaitykite: Šeimų transformacija su „Superaukle“