Ilona Balsytė - talentinga aktorė, pedagogė ir tiesiog įdomi asmenybė, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su teatru, kinu ir muzika. Jos kelias prasidėjo ant jūros kranto, o nuvedė į pripažinimą ir meilę žiūrovų širdyse. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius Ilonos Balsytės biografijos ir kūrybos etapus, atskleisdami jos asmenybės bruožus ir požiūrį į gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Ilona Balsytė gimė 1964 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje, Melnragėje, ant jūros kranto. Jos tėtis buvo jūrininkas. Vėliau šeima išsikėlė į Šiaulius, tad visa Ilonos vaikystė iki mokyklos pabaigos praleido Šiauliuose.
Vaikystėje I. Balsytė nesvajojo tapti aktore, nors per vasaros atostogas pusbrolius ir pusseseres įtraukdavo į savo režisuojamus pasirodymus. Kur kas labiau nei vadinti jai patikdavo skaičiuoti. Laivo radistu dirbęs tėvas dukrą nuo mažens mokė daugybos, dalybos, loginio mąstymo. Gal todėl mokykloje ji savaip spręsdavo matematikos uždavinius - į užduotis žvelgdavo kūrybiškai, nors mokytojai labiau vertino atmintinai išmoktus sprendimus.
Baigusi mokyklą Ilona buvo apsisprendusi studijuoti teisę, bet per atvirų durų dienas suprato, kad tas kelias ne jai. „Supratau, kad turiu kur nors stoti, o kur - nežinau, - prisiminė aktorė. - Eidama gatve išvydau Konservatoriją (dabar - Muzikos ir teatro akademija.“ I.Balsytė juokėsi, kad aktorystė pasirinko ją.
1986 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, Irenos Vaišytės vadovaujamą aktorių kursą. Prisimindama studijų metus, aktorė pasakoja apie sunkumus su balsu ir abejones savimi, tačiau dėstytojos I. Vaišytės palaikymas padėjo jai atsiskleisti. Tačiau vėliau, studijų metais, lūžis įvyko ir ji nustojo galvoti, kad yra prastesnė už kitus.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Karjera teatre
1986-1991 metais I. Balsytė dirbo Dainos teatre Vilniuje aktore. 1989 m. Vilniuje įkūrė (su kitais) Keistuolių teatrą, čia vaidina. Toli gražu ne moteriškų savybių moteriai prireikė ir prieš 26 metus, kai buvo kuriamas Keistuolių teatras. Prisimindama jo pradžią aktorė giliai atsiduso - su šia trupe susijusios ir įdomiausios, ir sunkiausios profesinės patirtys.
Kitokiam teatrui nebuvo paprasta atkreipti dėmesį. Mažai kas tikėjo jo sėkme, dalis teatralų į muzikuojančius ir vaidinančius keistuolius žvelgė pašaipiai.
I.Balsytė įsitikinusi, kad jų teatras atsirado pačiu laiku, nes tuo metu įdomių vaikiškų spektaklių nebuvo, o kiti aktoriai dažnai gėdydavosi vaidinti vaikams. Sėkmė Keistuolių teatrui ėmė šypsotis radus kelią į vaikų širdis. Mažieji juos taip pamėgo, kad į tris kartus per dieną rodomus spektaklius netilpdavo visi žiūrovai.
„Kelerius metus neturėjome nuolatinės repeticijų salės - gyvenome ant ratų ir viskuo rūpinomės patys: kabinome spektaklių afišas, pardavinėjome bilietus, tvarkėme buhalteriją, grimavomės“, - pasakojo I.Balsytė, vieno spektaklio dekoracijoms netgi paaukojusi savo namų užuolaidas. Nors vaidindavo pilnutėlėse salėse, aktoriai neprasigyveno. Norėdami išlaikyti šeimas jie turėjo plušėti keliuose darbuose.
Menininkai dažniausiai mėgsta bohemišką gyvenimą. Tačiau I.Balsytė sakė, kad trankytis po barus ir restoranus nebuvo linkusi. Mieliau su kolegomis leisdavo laiką brązgindami gitaromis ir dainuodami.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Svarbesni vaidmenys teatre:
- Doroti (Smaragdo miesto burtininkas 1992, pagal L. Franką Baumą)
- Aldonsa (Liūdnojo vaizdo riteris 1997, pagal M. Cervantesą)
- Smeraldina (C. Gozzi Karalius Elnias 2000)
- Inga, Dalia, Kristina, Larisa (Paskutiniai Brėmeno muzikantai 2002; sukūrė Ingos vaidmenį to paties pavadinimo muzikiniame filme 2005, režisierius Vaidas Lekavičius)
- Elytė (S. Šaltenio Škac, mirtie, visados škac… 2004)
- Auklė (K. Antanėlio roko opera Meilė ir mirtis Veronoje 2005, S. Gedos libretas)
- Aleksandra (Alberto Ramsdellio Gurney Meilės laiškai 2016)
Darbas televizijoje ir kine
Dar daugiau populiarumo I.Balsytei suteikė vaidmuo pirmajame lietuviškame TV seriale „Giminės“. Daugeliui televizijos žiūrovų aktorė visam laikui liko kukli Angelė, savo šiluma ir gerumu užkariavusi Sauliaus (Dalius Mertinas) širdį.
Sužinojusi, kad laukiasi, I.Balsytė serialo režisieriaus Sauliaus Vosyliaus paprašė nėštumą įtraukti į scenarijų. Jis sutiko. „Kai pagal scenarijų jau turėjau gimdyti, realiame gyvenime tam dar nebuvo atėjęs laikas, - prisiminė I.Balsytė. - Man atrodė, kad gims berniukas, todėl ir mano herojė pagimdė sūnų. Tačiau man gimė Saulė. Todėl seriale jai teko berniuko vaidmuo.“
Vaidmenys kino ir televizijos filmuose:
- Angelė („Giminės“, „Atžalos“, „Giminės. Po 20 metų“, 1993-1997, 1998-2000, 2010-2016, serialas)
- Inga („Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, 2005)
- Birutė („Tamangai“, 1995)
- Vedėja („Pulkininko Haroldo praradimų klubas“, 1993)
- Gingema, geroji fėja („Geltonų plytų kelias“, 1993)
- Valerija („Bilietas iki Tadž Mahalo“, 1990)
- Nastutė („Žarckai“, 1988)
- Živilė („Strazdanota vasara“, 1988)
Pedagoginė veikla ir kita veikla
Tiesa, nors daugelis moterį daugiausiai žino kaip aktorę, savo kūrybiniame kelyje ji atrado ir dar vieną įdomią sritį - pedagoginę veiklą. 2009 Jungtinėse Amerikos Valstijose įgijo Kindermusik tarptautinę muzikos edukatoriaus licenciją (nuotolinės studijos). 2010 įkūrė ikimokyklinio muzikinio ugdymo mokyklą Kindermusik Antakalnis, 2013 su kitais - Keistuolių studiją (abi Vilniuje).
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Asmeninis gyvenimas
Iširus santuokai su verslininku Giedriumi Sakalausku aktorė ištekėjo už kolegos, drauge vaidinančio Keistuolių teatre, Aurimo Meliešiaus. Pora augina sūnų Martyną. Ilonos dukros iš pirmosios santuokos Saulė ir Ieva jau suaugusios ir gyvena atskirai.
„Su Saule bendrauju mažiausiai du kartus per dieną, su Ieva - šiek tiek rečiau. Netaktiškų pastabų ji išgirdo net ir iš medikų. „O aš buvau rami - trečias nėštumas buvo planuotas, kūdikis labai lauktas. Tuo metu Ievai buvo šešiolika, Saulei - dvylika metų. Jos nekantriai laukė pirmų mano apsilankymų pas gydytoją, kad sužinotų, turės brolį ar sesę“, - pasakojo I.Balsytė.
Paklausta apie pareigų pasidalijimą namuose, Ilona sakė, kad jie su Aurimu yra tokie pat paprasti žmonės, kaip ir žemiškesnių profesijų atstovai. „Nei aš šeimos galva, nei jis. Aš dažniau ruošiu maistą, nes vyras sako, kad man geriau pavyksta. Neskirstau darbų į vyriškus ir moteriškus. Kai tėtis mirė, buvau šešiolikos. Likome trise: silpnos sveikatos mama, vienuolikmetė sesuo ir aš. Spėkite, kas namuose dirbo vyriškus darbus?“ - retoriškai klausė I. Balsytė.
30 metų Ievos, 26 metų Saulės ir 14 metų Martyno mama patikino, jog šįmet šeimyna šventė kiek kitaip, nes dar pernai jaunėlis pareiškė nebetikintis Kalėdų seneliu. Kai vaikai buvo maži, aktorė su vyru gruodžio pradžioje iškilmingai iškabindavo pačios pagamintas kojines, į kurias nykštukai kasdien įdėdavo smulkių, bet mielų dovanėlių.
Požiūris į gyvenimą ir kūrybą
Ilona Balsytė - stipri ir savarankiška moteris, kuri nebijo būti kitokia. Ji vadovaujasi tėvo patarimu: „Niekada nebūk kaip visi“. Aktorė vertina šeimą, draugystę ir kūrybą. Ji tiki, kad gyvenime reikia ieškoti savo stipriosios pusės ir daryti tai, kas teikia džiaugsmą.
„Labai daug ženklų gaunu gyvenime. Kaip gali jais netikėti, jei ateina staigi, nesugalvota mintis, kuri po daug metų išsipildo?..“ - ramiu, užburiančiu balsu prabyla aktorė, pedagogė, Teatro ir kino fakulteto dekanė Ilona BALSYTĖ. Nebijau, nors ir ne pats gražiausias skaičius. 50 ar 55 buvo gražiau. Apskritai man penketas smagesnis už šešetą… Bet labai patinka septynetas: mano telefono numeryje daug septynetų, net automobilio numeryje yra du. Tėtis nuo mažens mane taip auklėjo. Sakydavo: „Gyvenime turi daryti viską, ką tik nori. Bet turi būti tokia protinga, kad žinotum, ką reikia daryti ir ko ne.“ Kai buvau maža, savaitgaliais mėgdavome pasivaikščioti. Tik aš vietoje nenustygdavau - dešimt ratų apibėgdavau, kol tėvai ramiai eidavo. „Na, ar tu gali eiti normaliai, kaip visi vaikai?“ - sakydavo mama. „Niekada nebūk kaip visi“, - šypsodamas patardavo tėtis. Aišku, dėl savo nenuoramos būdo man yra tekę įvairių akimirkų patirti… Baigusi studijas pradėjau dirbti Dainos teatre, man jau kokie dvidešimt dveji ar treji buvo. Pamenu, nuvažiuojame gastrolių į kokį miestelį - ir tiek senų, įdomių medžių kultūros namų kiemuose… Nieko nelaukusi įlipu.