Šiame straipsnyje nagrinėsime du skirtingus, bet svarbius aspektus, susijusius su vaikais: vaikų piešinių reikšmę ir juodų išmatų priežastis. Aptarsime, ką vaiko piešiniai gali atskleisti apie jo emocinę būklę ir psichologinę raidą, taip pat išnagrinėsime, kodėl kartais vaiko išmatos gali tapti juodos ir kada tai turėtų kelti nerimą.
Vaikų piešiniai: mažos sielos veidrodžiai
Vaiko piešiniai - tai tarsi mažas jo sielos veidrodis, iš kurio įžvalgus tėvas gali daug ką suprasti. Psichologai atkreipia dėmesį į tai, kaip vaiko piešiniuose atsiskleidžia jį supanti realybė ir kokia asmeninė prasmė į piešinį įdedama. Piešinys yra savotiškas pasakojimas apie tai, kas jame pavaizduota, ir iš esmės nesiskiria nuo žodinio pasakojimo. Piešiniais galima užmegzti kontaktą net su labai uždarais, autistiškais vaikais. Piešiniai padeda ir tuomet, kai vaikas mažai kalba, yra sukrėstas arba vengia aptarti savo išgyvenimus.
Teminiai ir laisvi piešiniai
Psichologiniam tyrimui gali būti naudojami tiek teminiai piešiniai, tiek piešiniai laisva tema. Tačiau atsargiau reikėtų interpretuoti piešinius, kuriuos vaikas piešia spontaniškai, nes juose gali atsispindėti vaiko įspūdžiai. Pavyzdžiui, vaikas gali piešti audrą ir žaibus ne todėl, kad yra nelaimingas, o todėl, kad vakar žaibavo ir jam tai buvo emociškai reikšminga patirtis. Piešinys yra tarsi užuominos, bet jas būtinai reikia patikrinti.
Piešimo intensyvumas ir spalvų pasirinkimas
Jei vaikas piešdamas taip intensyviai spalvina, kad net lapas dryksta, tai turbūt rodo padidėjusį vaiko nerimą, susijaudinimą ar pyktį. Galima imti ir paklausti: „Tu taip smarkiai spaudi pieštuką, atrodo, lyg būtum supykęs. Kaip yra iš tikrųjų?…“ Dažniausiai, kai vaikui padedama, jis gali gana tiksliai įvardinti savo jausmus. Čia išryškėja dar vienas piešimo privalumas - jis gali būti ne tik įvertinimas, bet ir terapinė priemonė.
Mokyti "teisingai" piešti?
Perdėtai mokyti vaiką piešti ar akcentuoti jo piešimo klaidas nereikia, nes vaikai tiesiog negali piešti taip, kaip piešia suaugusieji. Piešimo įgūdžius vaikas įgyja palaipsniui, pereidamas tam tikras stadijas nuo visiško bereikšmio keverzojimo iki vis daugiau realistinių bruožų įgyjančių piešinių.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Spalvų interpretavimas
Gebėjimas atpažinti, įvardinti spalvas ir susieti jas su tam tikrais objektais vaikystės laikotarpiu tik formuojasi. Todėl ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais spalvų vaikų piešiniuose psichologai neinterpretuoja. Daugelis mažų vaikų (2-4 metų) į spalvą dažniausiai tiesiog nekreipia dėmesio ir savo piešiniams renkasi ryškiausias, kontrastingiausias spalvas: juodą, rudą, raudoną, mėlyną. Tai yra normalu. Net ir vyresni vaikai dažnai piešia ir renkasi spalvą, vadovaudamiesi savo vidine logika. Šis fenomenas ir vėl yra visiškai normalus vaikystė laikotarpiu ir vadinamas intelektiniu realizmu. Vaikai piešdami nesiekia tiksliai atspindėti išorinės realybės (tai jau vizualinis realizmas), o daugiau stengiasi pavaizduoti pagrindinę objekto idėją, savo vidinį piešiamo objekto modelį.
Vis dėlto, jei septintaisiais-aštuntaisiais gyvenimo metais spalvos vaiko piešiniuose yra keistos, niūrios ar perdėtai ryškios, tai jau gali rodyti psichologines problemas. Šio teiginio nereikėtų absoliutinti, piešinius pirmiausia su vaiku reikia aptarti, tačiau bendra tendencija yra tokia, kad kuo harmoningesnė yra vaiko psichika, kuo vaikas yra geriau prisitaikęs prie aplinkos, tuo labiau jis linkęs naudoti atitinkančias realybę spalvas.
Niūrūs piešiniai: kada sunerimti?
Nereikia skubėti interpretuoti vaiko spalvų pasirinkimo. Stiprios linijos, didesnis pieštukų spaudimas dažniausiai būdinga tiesiog energingiems, fiziškai stipriems vaikams. Taip pat skiriasi berniukų ir mergaičių piešiniai. Berniukai kur kas dažniau piešia įvairias karines scenas, aktyvų veiksmą. Berniukų piešiniai dažnai yra gyvi, dinamiški, jie nelinkę per daug pabrėžti detalių. Mergaitės dažnai piešia statines situacijas, naudoja daug dekoratyvinių, puošybos elementų. Mergaičių piešiniai dažnai spalvingesni, ryškesni.
Psichologinius sunkumus galima įtarti, jei piešiniai yra tamsūs, niūrūs, sudarkyti, prikeverzoti, užbraukyti. Vaikai, kuriuos vargina įvairios baimės, dažnai piešia veikėjus, kurie turi agresyvius atributus (pavyzdžiui, didelius dantis) arba piešinys atspindi gynybines tendencijas (pavyzdžiui, vaikas piešia burtininką ir kirvį, piešdamas pasakoja, kaip kirviu burtininką užkapos). Per tamsius, baisius piešinius gali reikštis ir vaiko pyktis ir agresija. Tačiau kalbantis apie šiuos piešinius galima padėti vaikui suprasti savo jausmus, jų priežastis.
Spalvų simbolika
Spalvos susijusios su mūsų jausmais. Spalvos prasmė formuojasi iš dviejų šaltinių: per išmoktas asociacijas, kai spalva yra pakartotinai lydima tam tikro patyrimo (pavyzdžiui, raudona spalva mums kelia malonius jausmus, nes siejasi su Kalėdų ar Valentino dienos dekoracijomis); ir dėl biologinio polinkio, susiformavusio evoliucijos metu, į tam tikrą spalvą tam tikrose situacijose reaguoti tam tikru būdu (pavyzdžiui, rausvas vaisius dažniausiai yra prinokęs, todėl jau mūsų protėviams siejosi su maloniais jausmais). Taigi dalies spalvų reikšmių mes išmokstame, dalį perimame kaip paveldą. Vis dėlto, tai, kad simbolinė spalvos prasmė formuojasi per patyrimą, gerokai apsunkina psichologų darbą ir neleidžia nustatyti universalių spalvų interpretavimo taisyklių.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Spalviniai prioritetai gali keistis priklausomai nuo vaiko patirties. Pavyzdžiui, vaikas gali labiausiai mėgti tas spalvas, kurias mėgsta ir jo mama, ir nemėgti spalvų, kurios asocijuojasi su bloga patirtimi. Spalviniai prioritetai taip pat gali būti veikiami lyties stereotipų. Pavyzdžiui, mergaitėms mėgstamiausios spalvos yra šviesios (rožinė, geltona), berniukams tamsesnės (mėlyna, žalia). Spalvų pasirinkimus gali veikti ir kultūrinė aplinka.
Tyrimai apie vaikų spalvinius prioritetus
Vaikai tamsesnes spalvas (juodą ir rudą) yra linkę priskirti neigiamai apibūdintiems piešiniams, šios spalvos dažniausiai yra ir mažiausiai mėgstamos. Tyrimai atlikti skirtingose kultūrose rodo, kad neigiamai apibūdintam žmogui spalvinti gali būti naudojamos ir šviesios spalvos. Taip pat nustatyti reikšmingi berniukų ir mergaičių skirtumai - berniukai labiau nei mergaitės yra linkę tamsias spalvas nurodyti kaip mėgstamas.
Tyrimas patvirtino, kad berniukai ir mergaitės skirtingai renkasi spalvas. Berniukai, ranguodami spalvas, teikia pirmumą tamsesnėms spalvoms (mėlynai, žaliai, rudai, juodai), o mergaitės - šviesesnėms spalvoms (geltonai, rožinei, žydrai, oranžinei). Tačiau tyrimo rezultatai irgi rodo, kad tradiciškai vyriškas spalvas (mėlyną ir žalią) berniukai pirmoje vietoje pasirinko gana retai. Tuo tarpu mergaičių grupėje mėgstamiausia spalva dažniausiai buvo nurodoma rožinė, o tai atitinka lyties stereotipą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad spalvos iš dalies yra „įperšamos“. Tai ypač gerai atsiskleidžia per spalvų stereotipus - berniukų mėgstamiausia spalva žydra, mergaičių - rožinė.
Juodos išmatos vaikui: kada sunerimti?
Juodos išmatos vaikui dažnai kelia tėvams nerimą. Nors kartais tai gali būti visiškai nekenksminga reakcija į tam tikrą maistą ar vitaminų papildus, kai kuriais atvejais tai gali būti rimtos sveikatos problemos požymis. Svarbu suprasti galimas priežastis, atpažinti papildomus simptomus ir žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Galimos priežastys
Juodų išmatų atsiradimas vaikui ne visada yra ligos ženklas. Dažnai spalvos pokytį lemia visai paprastos priežastys. Pavyzdžiui, maistas. Jei vaikas valgė mėlynių, gervuogių ar juodųjų serbentų, išmatos gali patamsėti vos po kelių valandų. Kartais tamsią spalvą suteikia ir burokėliai ar net juodasis saldymedis.
Kita dažna priežastis - geležies papildai. Jie dažnai skiriami mažiems vaikams, turintiems mažakraujystę. Gydytojai pastebi, kad geležies preparatai beveik visada nudažo išmatas tamsiai.
Kartais juodą spalvą sukelia ir vaistai. Pavyzdžiui, aktyvuota anglis, kurią dažnai duodame apsinuodijus, nudažo išmatas visiškai juodai. Panašiai veikia kai kurie vaistai nuo virškinimo sutrikimų, kurių sudėtyje yra bismuto, taip pat tam tikri antibiotikai.
Visgi svarbiausia priežastis, į kurią būtina atkreipti dėmesį, yra kraujavimas iš viršutinės virškinimo sistemos. Tokiu atveju išmatos tampa juodos, blizgios, dervos konsistencijos ir turi labai nemalonų kvapą. Tai gali reikšti kraujavimą iš skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Tėvams svarbiausia atskirti, ar juodos išmatos yra tik nekaltas reiškinys, ar ženklas, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Jei spalvos pokytį galima paaiškinti maistu ar geležies papildais, nerimauti dažniausiai nereikia. Tačiau yra keli požymiai, kurie turėtų iš karto sukelti įtarimą.
Visų pirma, jeigu išmatos tampa dervos konsistencijos, blizgios ir skleidžia itin nemalonų kvapą, tai beveik visada rodo kraujo buvimą. Tokiu atveju būtina kuo greičiau parodyti vaiką gydytojui. Ypač pavojinga, jei prie to prisideda stiprus pilvo skausmas, vėmimas (kartais su kraujo priemaišomis), blyškumas, silpnumas ar mieguistumas.
Medikai taip pat rekomenduoja neatidėlioti vizito, jeigu juodos išmatos kartojasi kelias dienas iš eilės ir jų negalima paaiškinti maistu ar vaistais. Tokiais atvejais būtina atlikti tyrimus, kad būtų atmesta kraujavimo ar kitų virškinamojo trakto ligų tikimybė.
Ką daryti tėvams, pastebėjus juodas išmatas vaikui?
Pastebėjus, kad vaiko išmatos tapo juodos, pirmiausia svarbu išlikti ramiems ir pabandyti įvertinti situaciją. Dažnai priežastis slypi tame, ką vaikas neseniai valgė ar kokius papildus vartojo. Jei prieš dieną buvo mėlynių, burokėlių ar gydytojo paskirtų geležies preparatų, išmatų spalvos pokytis dažniausiai yra normalus. Tokiu atveju užtenka stebėti vaiką ir pažiūrėti, ar po kelių dienų spalva vėl sugrįžta į įprastą.
Jei juodą spalvą galima susieti su vaistais, pavyzdžiui, aktyvuota anglimi, nerimauti nereikia - tai natūrali reakcija. Visgi, jeigu nesate tikri, ar spalvos pasikeitimą tikrai sukėlė vartojami preparatai, visada verta pasitarti su gydytoju.
Situacija pasikeičia, jei išmatos yra dervos konsistencijos, blizgios ir nemalonaus kvapo. Tokiu atveju negalima laukti, nes tai gali rodyti kraujavimą virškinimo sistemoje. Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei kartu atsiranda silpnumas, mieguistumas, blyškumas, galvos svaigimas ar vėmimas krauju.