Šis straipsnis skirtas iškilaus lietuvių kilmės asmens, Vytauto Andriaus Graičiūno, gyvenimui ir veiklai. Jo gyvenimas, prasidėjęs Čikagoje, paženklintas meile Lietuvai, novatoriškomis idėjomis vadybos srityje ir tragiška mirtimi Sibiro lageryje. Ši istorija - tai pasakojimas apie žmogų, kuris savo talentą ir energiją skyrė Lietuvai, net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.
Gimimas ir Jaunystė Amerikoje
Vytautas Andrius Graičiūnas gimė 1898 m. rugpjūčio 19 d. Čikagoje, JAV, lietuvių išeivių inteligentų šeimoje. Jo tėvas, Andrius Graičiūnas, jaunystėje nešiojo lietuvišką spaudą per sieną iš Prūsijos. Vengdamas caro žandarų persekiojimų, jis išvyko į Ameriką.
Svarbų vaidmenį Vytauto gyvenime suvaidino Unė Babickaitė, būsimoji jo žmona. Ji atvyko į Čikagą iš Lietuvos ir apsigyveno Andriaus Graičiūno namuose. Dar studijų metais rašyti vienas kitam laiškai liudija apie bendrus jų planus - grįžti iš JAV į Lietuvą. Viename iš laiškų Vytautas rašė: "Tėvynės tu esi simbolis. Apie tikrąją Lietuvą aš nieko nežinau, apart to, ką tu pasakei, ką įkvėpei".
Vadybos Teorijos Pradininkas
Vytautas Andrius Graičiūnas laikomas vienu iš pasaulinės vadybos klasikos pradininkų. Jis sukūrė ir įvedė į lietuvių kalbos praktiką patį terminą "vadyba" - anglų kalbos "management" atitikmenį.
Jo vienintelis teorinis darbas, straipsnis "Organizacijos vidiniai ryšiai", matematiškai įrodė, kad vienas vadovas gali efektyviai vadovauti ne daugiau kaip 4-5 pavaldiniams. Šis straipsnis tapo valdymo apimties teorijos ir formulės autoriumi ir įėjo į pasaulinės vadybos klasiką.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Graičiūnas siūlė Lietuvai plėtoti pramonės šakas, kurioms reikėtų mažai atvežtinių medžiagų ir kurios gamintų sudėtingą bei brangią produkciją, taip pat gaminti intelektinę produkciją.
Grįžimas į Lietuvą ir Darbas Tėvynei
Pirmą kartą į Lietuvą šeima grįžo 1926 m. Graičiūnas įsidarbino Metalo fabriko Kaune techniniu vedėju. Tačiau, savininkui nepritarus jo vadybos idėjoms, 1927 m. išvyko į Vakarų Europą, kur dirbo vadybos patarėju įvairiose šalyse.
1935 m. Graičiūnai dar kartą bandė laimę Tėvynėje. 1944 m., daugeliui traukiantis iš Lietuvos, jie nutarė likti. Graičiūnas sakė: "Kai Lietuvoje gerai, tai visiems bepigu čia būti, bet reikia gyventi joje ir tada, kai sunku".
1945 m. Graičiūnas dėstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Statybos fakultete. 1948 m. buvo atleistas iš universiteto ir vėl ėmėsi vadybos patarėjo darbo.
Tragiškas Likimas Sibire
1951 m. balandžio 19 d. Vytautas Andrius Graičiūnas buvo suimtas, apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas 10-iai metų pataisos darbų. Jis žuvo 1952 m. sausio 9 d. Kemerovo srities Kamyševo lageryje.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Yra kelios jo mirties versijos: kad pasikorė paklodės atraiža ant lovos galo ligoninės palatoje, arba kad nepakėlęs lagerio atmosferos nusimarino badu atsisakęs maisto.
1988 m. rugpjūčio 15 d. Vytautas Andrius Graičiūnas buvo reabilituotas po mirties.
Atminimo Įamžinimas
- 1970 m. išrinktas į pasaulio vadybos teorijos kūrėjų dešimtuką.
- 1998 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos ir ekonomikos fakultete jo vardu buvo pavadinta auditorija.
- 1998 m. prie namo Vaižganto g. 14 atidengta memorialinė lenta.
- 2003 m. paskelbtas "Verslo šlovės galerijos" laureatu.
- 2006 m. Tarptautinei aukštajai vadybos mokyklai (AVM) Kaune buvo suteiktas V. A. Graičiūno vardas.
Unė Babickaitė: Meilė ir Pasiaukojimas
Unė Babickaitė, Vytauto žmona, buvo talentinga aktorė ir režisierė. Ją ir Vytautą siejo ne tik giminystės ryšys, bet ir meilė Lietuvai.
Po vyro suėmimo, Unė buvo suimta ir nuteista penkeriems metams lagerio. Grįžusi iš lagerio, ji pastatė vyrui antkapį be kapo Palėvenės kapinėse. Savo autobiografiją ji baigė žodžiais: "Grįžusi tėvynėn, sužinojau, kad mano vyras kažkur kalėjimuos mirė. Tas numarino ir mane. Aš niekaip negaliu po tokios žinios atsigauti ir niekaip negaliu įsijungti į gyvenimą. Taigi linksmu žingsniu išeinu į nebūtį."
Kiti Lietuviai, Žuvę Dėl Lietuvos
Šiame kontekste verta paminėti ir kitus lietuvius, kurie dirbo Lietuvai ir žuvo įvairiose pasaulio vietose:
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
- Joseph Butch Naimo: Žuvo Vietname.
- Jonas Rapšis: Žuvo lėktuvo katastrofoje.
- Vladas Pliūra: Žuvo automobilio nelaimėje Detroite.
- Bronius Pernaravičius: Mirė Čikagoje.
- Juozas Štaras: Mirė Anglijoje.
- Jonas Jasutis: Mirė Fresno mieste.
- Alfonsas Savickas: Mirė Rockforde.
- N. Zabulionis: Mirė Hamiltone.
- K. Babickas: Mirė Čikagoje.
Šie žmonės, kaip ir Vytautas Andrius Graičiūnas, paaukojo savo gyvenimus dėl Lietuvos.