Artėjant Vėlinėms, daugelis moterų susimąsto apie negimusius kūdikius, o visuomenėje kyla diskusijos apie abortų etiką, teisinį reguliavimą ir poveikį moterų gyvenimams. Šiame straipsnyje apžvelgiama abortų ir gimdymo statistika Lietuvoje, visuomenės nuomonė šiuo klausimu, taip pat socialinės ir medicininės nėštumo nutraukimo priežastys bei pasekmės.
Krizinio Nėštumo Centrai: Pagalba Moterims Krizinėse Situacijose
Lietuvoje veikia Krizinio nėštumo centrai, teikiantys pagalbą moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą, patyrusioms persileidimą, abortą ar netektį. Šie centrai, tokie kaip Krizinio nėštumo centras, kurio globojamoms moterims per šešerius metus gimė apie 250 kūdikių, siūlo tęstinę pagalbą, įskaitant moters palydėjimą po gimdymo, ypač vienišoms moterims.
Psichologė Giedrė Širvinskienė teigia, kad į centrus kreipiasi įvairaus amžiaus ir socialinių situacijų moterys, dažnai jaunos, neturinčios stabilių santykių ar ekonominio pagrindo. Palaikymo stoka iš artimos aplinkos, ypač iš vyro ar tėvų, gali paskatinti moteris abejoti ir svarstyti abortą. Dr. G. Širvinskienė pabrėžia, kad abortas nėra vertybių trūkumo išdava, o moterys po aborto dažnai jaučiasi blogai, kaltina save ir kenčia vienatvėje.
Abortų Statistika ir Visuomenės Nuomonė Lietuvoje
Nors abortų skaičius Lietuvoje mažėja, ši tema išlieka aktuali ir diskutuojama. DELFI užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais. Tik 9,2 proc. respondentų kategoriškai nepateisina abortų. Apklausos duomenimis, abortus dažniau pateisina moterys, 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų ir gyvenantys didmiesčiuose.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigia, kad apklausos rezultatai rodo, jog visuomenė skaidrėja ir suvokia reprodukcinę sveikatą kaip žmogaus teisių dalį. Ji pabrėžia, kad abortas neturėtų būti šeimos planavimo forma, o nepageidaujamas nėštumas yra dviejų partnerių problema.
Taip pat skaitykite: Abortų situacija Lietuvoje: analizė
Priežastys ir Pasekmės
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkst. nėštumų. Nėštumo nutraukimo būdai skiriasi priklausomai nuo nėštumo trukmės:
- Ankstyvo nėštumo nutraukimas (iki 5-6 sav.): vakuuminė aspiracija (mikroabortas).
- Nėštumas nuo 6 sav. iki 12 sav.: vakuuminė aspiracija, gimdos kaklelio plėtimas, kiuretažas (gimdos gramdymas).
- Vėlyvesnis nėštumas: bendrinė nejautra (sedacija).
- Medikamentinis nėštumo nutraukimas: Lietuvoje įteisintas 2023 m., vaistais galima nutraukti ne didesnį nei 9 sav. nėštumą.
Aborto trukmė, sudėtingumas ir moters savijauta po jo priklauso nuo nėštumo trukmės. Po chirurginio aborto praėjus 1-2 sav. reikia apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kad būtų patikrinta, ar nekilo komplikacijų.
Galimos komplikacijos po aborto: ne visiškai atliktas abortas, infekcijos, nesėkmingai atliktas abortas, gimdos sienelės perforacija, kraujavimas.
Abortų Draudimo Šalys: Airijos ir Lenkijos Patirtis
ES šalyse, kuriose draudžiami abortai, yra Lenkija, Airija, Malta ir kelios nykštukinės valstybės. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigia, kad Portugalija ir Ispanija, kuriose abortai buvo draudžiami keletą dešimtmečių, juos legalizavo dėl išaugusio nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei.
Airijoje, draudimo metais, moterys nėštumą nutraukdavo pačios arba padedant nekvalifikuotiems specialistams, o vėliau atsidurdavo ligoninėse. E. Kuliešytė pasakoja apie atvejį, kai Airijoje gyvenanti indė mirė dėl kraujo užkrėtimo, nes gydytojai atsisakė nutraukti nėštumą, kol vaisiaus širdis plakė.
Taip pat skaitykite: Tautinės vertybės vaikų dainelėse
Lenkijoje šiuo metu sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už didelius pinigus tai įmanoma. Dauguma lenkių vyksta į užsienį, kad nutrauktų nėštumą. Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, nes šioje šalyje galioja itin griežti draudimai.
E. Kuliešytė teigia, kad besivystančiose šalyse, kur abortai nelegalūs, jaunos merginos kreipiasi į kitas moteris, kurios bando nutraukti nėštumą žalingų žolelių pagalba arba pačios bado gimdą aštriais daiktais, dėl ko neretai miršta.
Valstybės Politika ir Nevyriausybinės Organizacijos
Nevyriausybinės organizacijos kompensuoja pagalbos krizinio nėštumo atvejais trūkumus, ko neužtikrina valstybė. Nacionaliniame susitarime dėl šeimai palankios aplinkos teigiama, kad valstybė turi pasirūpinti išlikimu ateityje, įgyvendinti rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą, remti pastangas, prisidedančias prie asmens vaisingumo išsaugojimo ir puoselėjimo, diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą.
Medikamentinis Abortas: Privalumai ir Rizikos
Akušeris-ginekologas dr. Vytautas Klimas teigia, kad įteisinus medikamentinį nėštumą Lietuvoje, buvo žengtas teisingas žingsnis. Jis pabrėžia, kad kiekviena medicininė procedūra yra susijusi su rizikomis, o medikamentinis abortas yra patikimesnis nei chirurginis.
Medikamentinio aborto oponentai teigia, kad tabletę išgėrusios moterys nukraujuos ir numirs. Dr. V. Klimas teigia, kad maždaug pusei procento moterų būna toks kraujavimas, kad reikia perpilti kraują, tačiau tai dažniausiai nutinka, kai vaistai naudojami ne pagal protokolą.
Taip pat skaitykite: Kada pradėti kūdikių tyres?
Jis įsitikinęs, kad įteisinus medikamentinį abortą, abortų nepadaugės. Abortas yra pasekmė neplanuoto pastojimo, o nėštumas yra susijęs su rizika moterų sveikatai.
Vengrijos Pavyzdys: Šeimai Palanki Politika
Vengrija, vykdydama šeimai palankią politiką, pasiekė reikšmingų demografinių pokyčių. 2011-2021 metais šalyje gimstamumas padidėjo 29 proc., abortų sumažėjo 46 proc., o santuokų kiekis išaugo net 101 proc. Vengrijos vyriausybė dosniai remia šeimas, vienišus tėvus ir daugiavaikes šeimas, skirdama dideles subsidijas naujiems namams pirkti ar statyti, lengvatas mokesčiams ir paskoloms.