Šiame straipsnyje nagrinėjamas gimdymo patirties ir aplinkos sąsajos, atkreipiant dėmesį į istorines perspektyvas, kultūrinius papročius ir šiuolaikinės medicinos įtaką. Straipsnyje remiamasi mokytojos Stasės Kisielienės atliktais tyrimais ir surinktais žmonių pasakojimais, taip pat įvairių autorių įžvalgomis apie gimdymo procesą ir jo poveikį motinos ir vaiko sveikatai.
Stasės Kisielienės Indėlis Į Istorinės Atminties Išsaugojimą
Mokytoja Stasė Kisielienė, rinkusi ir užrašiusi žmonių pasakojimus, deja, neišvydo savo darbo išvystant. Ji suprato, kad laikas negailestingas, ir ėmėsi nelengvo darbo 1995-1996 metų žiemą. Per rudens darganas, žiemos šalčius ir pavasario atlydžius ji klausėsi žmonių istorijų. Mokytoja Kisielienė suprato, kad jokios anketos ar klausimynai negali atverti to, ką atveria laiko ir baimės išsaugotas skausmas. Tačiau būdavo ir taip, kad žmogus, kelias valandas pasakojęs, kitą rytą ateidavo susirūpinęs. Mokytoja išplėšdavo prirašytus lapelius ir atiduodavo, pažadėdama net pavardės nepaminėti. Kiti patys ateidavo į namus ir pasakodavo, pasakodavo, jiems po to net palengvėdavo.
Stasė Kisielienė gimė ir užaugo Kavarske, kur ir mokėsi. Ji buvo tyli, kukli ir svajojo būti vienuole arba gailestingąja sesele. 1946-aisiais, įtartas atsišaukimų spausdinimu, buvo nušautas jos brolis Algirdas. Tai buvo didelis smūgis jai ir tėvams. 1946-ųjų rudenį pradėjo dirbti mokytoja Kavarsko pradžios mokykloje. Giliai širdyje slėpė draugystę su mylimu žmogumi Vincu Kisieliumi. 1955 m. išvažiavo į Sibirą, kur sukūrė šeimą su Vincu Kisieliumi ir pradėjo dirbti mokykloje-internate. Po metų jiedu grįžo į Tėvynę.
Kai 1988 metais susikūrė Sąjūdis, ji entuziastingai tam pritarė. Visą laiką gyvenusi ir dirbusi Kavarske, ji nedvejodama užsikrovė prisiminimų rinkimo naštą. Per metus ji surinko ir užrašė daug vertingos medžiagos. Stasės Kisielienės paraginti, padrąsinti ir išklausyti žmonės išsipasakodavo savo gyvenimą. Ji norėjo, kad visi žinotų, kiek daug sumokėta už prarastą laisvę. Jos didžiausias noras buvo, kad galėtų perskaityti nors tie, kurie patikėjo jai savo paslaptis, savo likimus. Visą savo darbą užbaigti ir sutvarkyti paliko savo dukrai Linai Jakubauskienei.
Okupacijos Metų Skausmai ir Tautos Dalia
Mūsų tautos dalia tokia, kad nuolat turėjo kovoti dėl savo egzistencijos. Didžiausius nuostolius Lietuva patyrė sovietinės okupacijos pradžioje: 1940-1941 ir 1944-1953 metais. 1945-ieji Lietuvai buvo ne karo pabaiga, bet pats jo pakilimas. Visi šie okupantų veiksmai pagal tarptautinės teisės normas vadinami karo nusikaltimais. Lietuvos gyventojų žudymas ar kankinimas, jos piliečių deportavimas bei kiti veiksmai, kuriais siekta visuotinai smerkiamais būdais prievarta paveikti Lietuvos žmonių ir jų palikuonių likimus, yra laikomi ypač sunkiu nusikaltimu - genocidu, o jam netaikomi senaties terminai. Visus šiuos nusikaltimus Lietuvoje vykdė sovietinių okupantų kariuomenė, vietiniai aktyvistai, stribai ir kiti šios valdžios rėmėjai.
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
Kavarskiečiai jau per pirmąją sovietinę okupaciją (1940-1941 m.) organizavo pasipriešinimą komunistiniam režimui. Vien tik iš dviejų nedidelių Pilypų ir Sabulių kaimų kovoti su sovietais išėjo daugiau kaip 10 vyrų. Visi sukilėliai (partizanai) susirinko Svirnų miške. Jiems vadovavo Lietuvos kariuomenės karininkas Stasys Griganavičius. 1941 06 - 1944 07, vokiečių okupacijos metais, buvo iššaudyti Kavarsko žydai. 1944 m. prasidėjo masinė vyrų mobilizacija į okupantų kariuomenę. Absoliuti dauguma jaunų vyrų į kariuomenę nėjo, bet pradėjo slapstytis. Besislapstančius gaudė NKVD kariuomenė ir stribai; suradę vienus išsiųsdavo į karines stovyklas, kitus - į kalėjimus ir lagerius.
Tokių vyrų kaip M. Česnelis ir K. Kadžionis, paėmusių ginklą prieš okupantą, Kavarsko krašte 1944-1945 m. buvo apie 170 ar 180. Vienas iš pirmųjų 1944 m. rugsėjį susikūrė P. Plechavičiaus rinktinės savanorio Broniaus Sudeikio-Čigono vadovaujamas 22 partizanų būrys.
Nemažai jaunuolių tikėjosi išsilaikyti pavieniui. Bet jeigu juos rasdavo kareiviai ar stribai, nužudydavo kaip partizanus. Partizanai keršijo už nužudytus artimuosius, sudegintas sodybas, atimtą ir sunaikintą turtą. 1946 m. susikūrė Kavarsko valsčiaus partizanų organizacija. Partizanams prijautė ne tik kaime, bet ir miestelyje. Visi, kurie priešinosi okupantams, buvo žiauriai persekiojami, ypač partizanų šeimos. Dauguma jų buvo ištremtos į Sibirą. Prie partizanų sodybų stribai ir kareiviai nuolat rengdavo pasalas. Namuose darydavo kratas, atimdavo maistą, gyvulius ir kitą turtą. Kartais stribai nužudydavo niekuo nekaltus partizanų artimuosius.
Kaip skaudu buvo partizanų motinoms matyti nužudytus sūnus, numestus miestelio aikštėje išniekinimui. Septynerius metus iš eilės - nuo 1945 iki 1952-ųjų okupantai vykdė Lietuvos gyventojų deportacijas. Okupantai ir vietiniai jų pagalbininkai nesigailėdami grūsdavo į gyvulinius vagonus net nėščias moteris, kūdikius ir sunkiai sergančius ligonius. Dabar jau žinomi visų šių nusikaltimų organizatoriai ir dauguma vykdytojų.
Gimdymas Kaip Medicininis ir Pasaulėžiūrinis Fenomenas
Gimdymas - tai ne tik medicininis, bet ir pasaulėžiūrinis fenomenas. Šiuolaikinė medicina, pasak autorių, dažnai yra praradusi etiką ir remiasi materialistiniu gyvybės bei gamtos suvokimu. Medikų pasaulėžiūra nulemia medicinos kryptį. Autorius kritikuoja kraštutinį gimdymo proceso nužmoginimą, mechanizavimą ir dirbtinį valdymą. Gimstančio žmogaus sutikimo būdas, pasak F. Lebojė, kartais prilygsta nusikaltimui.
Taip pat skaitykite: Interviu: Ineta Stasiulytė apie gimdymą
Č. analizuoja tokio nužmoginto gimimo ir sužalotos kūdikystės pasekmes. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau motinų gimdo ligoninėse, kur gimdymas yra dirbtinai skatinamas, kad įvyktų patogiu personalui laiku. Moterys dažnai pririšamos ir gimdo gulėdamos, o tai apsunkina padėtį. Pasekmės - agresyvių santykių epidemija. Vaikų lopšeliai ir darželiai toliau ardo vaiko ir motinos ryšį.
B. teigia, kad daugėja vaikų, kurių psichika yra sutrikusi. Vaikų namuose tokių vaikų 90%. Daugėja jų ir įprastinėse mokyklose. Vaikų charakteris tampa liguistai bjaurus, pasireiškia melagingumas, pyktis, vertybių orientacijos sutrikimas. H. ir E. teigia, kad kūdikių autizmas yra reiškinys, atsiradęs šalyse, kuriose medicina labiausiai technologizuota. Šis reiškinys plinta ir Lietuvoje.
Kritinis Laikotarpis ir Gimdymo Trauma
M. Odeno nuomone, kritinio laikotarpio pažeidimai yra daugelio problemų priežastis. Jis vartoja sąvokas: gimimo trauma ir pradėjimo trauma. Kūdikiui reikalinga motina, o medicinos priemonės turėtų būti pritaikomos, o ne primetamos. Tačiau šios priemonės susijusios su etika ir žmoniškumu.
Senosios kultūros žmonės turėjo tikrus etinius reikalavimus pribuvėjoms: 1. ištekėjusi, turinti vaikų, jau menopauzėje, t. y. ne mėnesinėmis moteris; 2. dora ir ištikima vyrui žmona; 3. mokanti padaryti, kad kūdikis gimtų negyvas. Jei pribuvėja paleistuvauja, tai jos priimti vaikai neilgai gyvens arba bus ligoti. Visi pribuvėjos žodžiai ir veiksmai gali atsiliepti kūdikiui.
Gimdyme dalyvauja moters vyras. Tačiau svarbiausia tėvo dalyvavimo gimdyme priežastis neturėtų būti tik techninių veiksnių atlikimas. M. pabrėžia, kad sunkiai gimę vyrai daro neigiamą įtaką gimdymui. M. Odenas apibendrina, kad gimdančios moters ir kūdikio reikmė - VIENUMA. Gimdančios motinos reikmėmis F. Lebojė jau pasirūpino anksčiau. Vienuma, pasak M., yra esmė suprasti gimdančios moters poreikius. Jai reikia intymumo. Intymumas sumažina neokortekso veiklą ir leidžia pirminiams smegenims tvarkyti visas gyvybines funkcijas. Atsiskyrimas nuo išorinio pasaulio palengvina gimdymą, sako senoji išmintis.
Taip pat skaitykite: Dvynių gimdymas
Imprintingas ir Naujagimio Saugumas
K. atrado imprintingą - gyvūno ar žmogaus prisirišimą prie to, su kuriuo jie pirmiausia turėjo sąlytį. Imprintingas - gyvūnų ir žmogaus ankstyvojo išmokimo forma. Šiuo metu, kai medicina praradusi etiką, imprintingo svarba, galima sakyti, dar ignoruojama. Gimdoma konvejeriu ir programuotai, visiškai nesirūpinant aplinka. Tačiau senoji mūsų kaimo kultūra suprato, kad žvilgsnis, žodis, įspūdis, vaizdas ar pojūtis sukelia imprintingą.
Ar svarbu, koks asmuo lemia ar linki? Svarbiausia - kada. Kuo moters būsena jautresnė, tuo linkėjimas ar nužiūrėjimas - imprintingas stipresnis.
Jeigu suprasime kvėpavimo reikšmę ir imprintingo mechanizmą, mums tikriausiai neatrodys, kad F. Lebojė per daug dėmesio skiria kūdikiui. Ar galima sąmoningai atsikratyti neigiamo imprintingo? Galima. Yra perinatalinį laikotarpį koreguojantis metodas.
I. Čarkovskis pasakoja, kad viename gimdyme dalyvavo 22 metų mergina, kuri dar neturėjo mėnesinių. Kai ji palinkėjo gimdyvei lengvo gimdymo, kūdikis greitai gimė. Tai rodo, kad neturėjimas mėnesinių susijęs su kančių kentėjimu.
Vandens Gimdymas ir Pirmasis Žindymas
Vandenyje gimę vaikai auga kitokie, žymiai skiriasi nuo kitų vaikų. Jie neturi agresyvumo ir tiesiog nemoka nieko nuskriausti. Vanduo sušvelnina perėjimą iš vienos aplinkos į kitą. Jis leidžia naujagimiui patirti gimimą ne tiek akušerio, kiek gimstančiojo akimis.
Labai svarbus laikas pirmajam kūdikio žindymui. Šią valandą būtina išnaudoti. Tačiau neretai motinos apgaunamos ir nebeturi pieno. O ką reiškia kūdikiui netekti motinos pieno? Tai keičia jo santykį su naujuoju pasauliu.