Šiame straipsnyje panagrinėsime Gintaro Bertašiaus, „Vilvi Group“ vadovo, biografiją ir jo kelią į sėkmę pieno pramonėje. Nuo kino inžinieriaus iki sėkmingo verslininko - jo istorija įkvepia ir parodo, kad aistra ir atkaklus darbas gali nuvesti į netikėtas aukštumas.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Gintaras Bertašius gimė Vilkyškiuose. Tačiau jo profesinė veikla iš pradžių nesusijusi su pienininkyste. Jis studijavo Kino inžinerijos institute tuometiniame Leningrade. Grįžęs į Lietuvą, G. Bertašius dirbo įrengiant naujus kino teatrus, vėliau vadovavo Šilutės kino direkcijai.
Verslo pradžia atkūrus nepriklausomybę
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Gintarui Bertašiui kilo minčių apie verslą. Keletas esminių dalykų paskatino jį įsitraukti į pieno pramonę:
- Vilkyškiuose stovėjo nenaudojami pieninės pastatai, kurie neveikė apie 15 metų.
- Išeivis iš Vilkyškių, vokietis Manfredas Vigrecas, norėjo prisidėti prie miestelio gerovės ir suteikė informacijos apie galimybę įsigyti padėvėtą įrangą.
- Maisto poreikis visada išlieka aktualus.
G. Bertašius su bendraminčiais pradėjo verslą, nors pats mažai išmanė apie pieno pramonę. Šiandien jis su šypsena prisimena šią avantiūrą, tačiau džiaugiasi, kad pavyko kažką padaryti. Kaip pats teigia, jų įmonės istorija skiriasi nuo kitų, nes jie ne privatizavo veikiančios įmonės, o pradėjo nuo nulio.
Aistra darbui ir nuolatinis tobulėjimas
Gintaras Bertašius teigia, kad jam asmeniškai darbas yra aistra. Jis visada mato galimybių tobulėti ir kurti naujus dalykus. „Vilkyškių pieninė“ per tuos metus įgyvendino daugybę idėjų, išaugo ir dabar turi tris gamyklas Lietuvoje (Vilkyškiuose, Tauragėje ir Kelmėje) ir vieną Latvijoje (Bauskėje).
Taip pat skaitykite: Gintaro Jasiūno karjera
Plėtra Latvijoje
Plėtra Latvijoje buvo planuojama jau kelerius metus. Viena iš priežasčių - naujai gamyklai Tauragėje reikalinga žaliava (išrūgos), kuri perkama Latvijoje ir Estijoje. Be to, Latvijos įmonėje gaminamas išskirtinis produktas, kuris dedamas į kūdikių maistą.
Pandemijos įtaka ir ateities planai
G. Bertašius teigia, kad pandemija nebuvo itin sunkus metas bendrovei, nes žmonės visada nori valgyti. Jis neslepia turintis daug idėjų ir minčių apie ateitį, o artimiausiu metu planuoja įgyvendinti pokyčius, susijusius su naujomis technologijomis ir gilesniu pieno perdirbimu.
Ateitis - aukštosios technologijos
„Vilvi Group“ vykdo projektą su LSMU ir tikisi pradėti gaminti papildą pagyvenusiems žmonėms, padėsiantį organizmui atsistatyti po operacijų ir palaikyti normalią funkciją. G. Bertašius teigia, kad jo vadovaujama įmonių grupė konkuruoja globaliame pasaulyje, tad norint būti konkurencingais reikia iš pieno litro, kilogramo ar tonos gaminti kuo daugiau įvairesnių produktų ir gauti daugiau pajamų.
Produktų kainos augs
G. Bertašius teigia, kad Lietuvos rinka dar nepajuto pieno produktų kainų augimo, tačiau tai turėtų įvykti. Kol kas esą staigų supirkimo kainų ir kitų kaštų augimą kompensuoja patys gamintojai ir iš dalies prekybos tinklai. Tačiau eksporto rinkose produkcijos kainos jau gerokai didesnės.
„Vilvi Group“ įsigijo MPK skolas
Neseniai pranešta, kad „VILVI Group“ priklausanti AB „Vilkyškių pieninė“ sudarė reikalavimo teisės perėmimo sutartį su AB „Šiaulių bankas“ ir įsigijo UAB „Marijampolės pieno konservai“ (MPK) skolas bankui. Šis susitarimas pasiektas po to, kai teismai galutinai pripažino, kad 2019 m. mirusio MPK savininko Raimondo Karpavičiaus testamentas yra teisėtas.
Taip pat skaitykite: Apie Gintarą Šereivą
Gamykla Bauskėje
„VILVI Group“ jau įpusėjo gamyklos Bauskėje (Latvija) statybą, kurios vertė - daugiau nei 50 mln. Eur. Prie šio projekto įgyvendinimo apie 10 mln. Eur prisideda Latvijos valstybė. Naujojoje gamykloje bus gaminami tik sūriai, o senojoje, kaip ir iki šiol, priimamas pienas bus separuojamas, pasterizuojamas, apdorojamos išrūgos.
Pieno gamyba Baltijos šalyse auga
G. Bertašius pažymi, kad pieno gamyba Baltijos šalyse per metus padidėja beveik po 300 t per dieną. Toks augimas pasiektas jau dvejus metus iš eilės - ir 2023, ir 2024 m.
Turtingiausi Lietuvos verslininkai
Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.
Turtingiausiųjų sąrašo sudarymo metodika
Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių finansinės ataskaitos. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų.
Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Taip pat skaitykite: Gintaras Lunskis: biografija ir transformacija
Lietuvos ekonomikos ypatumai
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi: „Lietuva išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke labai daug prekybos verslo atstovų ir kažkaip per mažai gamybos ir pramonės atstovų. Kai prekyba tampa pagrindiniu turto krovėju, tai nesignalizuoja apie labai sveiką ekonomikos sąrangą. Paprastai sakoma, kad aukštos pridėtinės vertės gamyba yra pagrindinė bazė“.
Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka.
Pokyčiai mažmeninės prekybos sektoriuje
Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė išskyrė: „Kai 2016 metais į Lietuvą įžengė „Lidl“, iš jų nebuvo tikėtasi didesnio perversmo mažmeninės prekybos versle. Tačiau 2019 metais matome, kad „Lidl“ drastiškai supurtė greito apyvartumo prekybos industriją ir tikėtina, kad jie iš ketvirtosios vietos išstums „Rimi“. Na, bet „Maxima“ ir toliau sėkmingai išlaiko savo pozicijas, nes 2019 m. šis tinklas apyvartą padidino 5,6 proc. ir augo kiek daugiau nei pati rinka“.
Transporto sektoriaus iššūkiai
Aptariant transporto sektorių išskiriamas Mobilumo paketas bei valdžios siūlymai didinti minimalią dalį, išmokamą darbuotojams kaip atlyginimą. „Aišku tai, kad stipriai išaugs transporto įmonių darbo užmokesčio išlaidos, o tai turės neigiamos įtakos pelnui bei tolesnėms investicijoms. Kita vertus, kapitalas yra labai mobilus, tad transportininkai ir vėl gali rasti išeičių pakeisdami teisinį savo verslo modelį“, - pastebi S. Pranckėnaitė.
Verslo perdavimas atžaloms
Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams. Pavyzdžiui, Augustinas ir Artūras Rakauskai verslą vystys atskirai. Į turtingiausiųjų sąrašą patenka ir bendrovę „Vaizga“ valdanti Paleičikų šeima, taip pat „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio dukros Ieva Avulytė ir Gintarė (Avulytė) Dargienė, „Eikos“ akcijas užrašytos Roberto Dargio žmonai Violetai, „Šiaurės vilko“ akcijos - Palmyrai Kaikarienei, nors iš tiesų įmonę valdo Vilius Kaikaris, „Dojus“ įmonių grupės akcijų turi ir Pranas Dailidė, ir Donatas Dailidė bei Justina Dailidaitė.
Turtingiausiųjų sąrašo kritika
DELFI susisiekus su A. Rakausku šis tvirtino, kad skelbiant tokius sąrašus nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kiek bendrovė ar žmogus turi pasiėmęs kreditų. Jis įsitikinęs, kad tokių sąrašų skelbimas kelia tik žmonių pyktį ir pavydą, supriešina žmones.
„Vilniaus prekybos“ dominavimas
„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.
Kiti turtingiausi Lietuvos verslininkai
Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Vienintelis „MG Baltic“ koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“.
Turtingiausiųjų TOP 100
Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
100. Danas Tvarijonavičius, „Amilina“, 36 mln. eurų
99. Gvidas Drobužas, „Panevėžio keliai“, 36 mln. eurų
98. Antanas Guoga, Lošimų strateginė grupė, 37 mln. eurų
97. Edvardas Liachovičius, „ME investicija“, „Girteka Logistics“, 39 mln. eurų
96. Zbignevas Gulbinovičius, „Blue Bridge Baltic“, 39 mln. eurų
95. Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“, 40 mln. eurų
94. Aurelijus Rusteika, „Topo grupė“, 40 mln. eurų
93. Arūnas Listavičius, „MG Baltic“, 40 mln. eurų
92. Remigijus Juodviršis, „Panevėžio keliai“, 40 mln. eurų
91. Viktoras Butkus, „Fermentas“, 40 mln. eurų
90. Vladas Algirdas Bumelis, „Biotechpharma“, „Biosantara“, 42 mln. eurų