Diagnozė „auglys“ dažnai gali nuskambėti tarsi nuosprendis. Tačiau nerimauti iš anksto neverta - polipai gimdoje randami pas maždaug kas dešimtą moterį ir dažniausiai sveikatos stipriai nesutrikdo. Gimdos polipai - tai gerybiniai augliai, atsirandantys gimdos gleivinėje. Jie gali būti įvairių dydžių ir formų, o kai kurie gali sukelti simptomus, kurie reikalauja gydymo. Nors dauguma gimdos polipų nėra pavojingi, svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos polipų atsiradimo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes, taip pat jų įtaką nėštumui.
Kas yra gimdos polipai?
Gimdos polipai - tai gimdos gleivinėje išvešėję gerybiai dariniai, kurie ilgainiui gali supyktybėti. Nuo milimetrų iki kelių centimetrų dydžio užaugantys gimdos polipai prie gimdos sienelės įsitvirtina savo plačiu pagrindu arba plona kojyte. Jie atrodo tarsi nedideli mazgelių formos iškilimai ir pagal tai, kurioje gimdos vietoje įsitvirtina, skirstomi į endometriumo polipus ir gimdos kaklelio polipus. Polipai gimdoje gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų dydžio. Labai nedideli polipai gimdoje nesukelia didesnių pasekmių, tačiau jie turi būti nuolat stebimi. Didesni yra šalinami specialia, chirurgine procedūra.
Gimdos polipų atsiradimo priežastys
Gimdos polipų atsiradimo tikslios priežastys vis dar nėra visiškai suprantamos. Tačiau manoma, kad jie dažniausiai susiję su hormonų, ypač estrogenų, disbalansu. Hormonai gali paskatinti gimdos gleivinės (endometriumo) ląstelių augimą, kas gali sukelti polipų atsiradimą.
Nors polipai gimdoje atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, teigiama, kad didžiausią įtaką turi organizme svyruojantis hormonų balansas: estrogenų perteklius ir progesterono sumažėjimas.
Veiksniai, kurie gali didinti polipų riziką, yra:
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
- Amžius: dažniau gimdos polipai pasitaiko moterims, vyresnėms nei 40 metų.
- Hormonų disbalansas: estrogenų perteklius organizme.
- Aukštas kraujospūdis.
- Nutukimas.
- Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas.
- Endometriozė.
- Kai kurių vaistų vartojimas.
- Stresas.
- Paveldimumas.
- Polipų gali atsirasti ir dėl antsvorio.
Pasak gydytojo, hormoninės kontraceptinės priemonės, tokios kaip sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė, gali padėti sumažinti polipų susidarymo ar pakartotinio atsiradimo riziką.
Gimdos polipų simptomai
Gimdos polipai gali būti besimptomiai, ypač jei jie yra maži. Tačiau kai kurie polipai gali sukelti įvairius simptomus. Atidžiai klausantis savo organizmo polipų atsiradimą galima įtarti. Pasirodžius stipresniems simptomams, galima įtarti, kad polipai gimdoje jau yra didesni už pačius mažiausius, siekiančius keletą milimetrų.
Dažniausi gimdos polipų simptomai yra:
- Neįprastos kraujavimo problemos: tai gali būti stipresnės mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių arba kraujavimas po menopauzės.
- Gausesnis kraujavimas mėnesinių metu.
- Kraujas po lytinių santykių.
- Kraujingos išskyros tarp mėnesinių.
- Kraujavimas menopauzės metu.
- Skausmas pilvo apačioje: kartais moterys gali jausti pilvo skausmus, ypač mėnesinių metu.
- Spazminiai pilvo skausmai.
- Pailgėjusi menstruacijų trukmė: polipai gali sukelti ilgesnes mėnesines arba didesnį kraujavimą.
- Sunkumai pastoti.
„Polipų simptomai gali būti įvairūs - dažniausiai pasireiškia nenormalus kraujavimas iš gimdos, kai kraujuojama tarp mėnesinių arba po lytinių santykių, taip pat būdingas gausesnis menstruacinis kraujavimas. Gali atsirasti skausmas ar skausmingi spazmai apatinėje pilvo dalyje“, - aiškina gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis.
Gimdos polipų diagnostika
Norint tiksliai diagnozuoti gimdos polipus, gydytojas gali naudoti įvairias diagnostikos priemones:
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
- Ultragarsas: dažniausiai pirmasis tyrimas, atliekamas norint nustatyti gimdos pokyčius. Reguliariai lankytis pas ginekologą, kadangi jie dažniausiai aptinkami būtent ginekologinės apžiūros metu, kai atliekama gimdos echoskopija.
- Histeroskopija: tai procedūra, kurios metu į gimdą įvedama maža kamera, kad būtų galima tiesiogiai matyti polipus ir, jei reikia, juos pašalinti. Taip pat plačiai paplitęs metodas - diagnostinė histeroskopija. Jos metu apžiūrima gimdos gleivinė, gimdos kaklelio kanalas, kiaušintakinės angos ir fiksuojami gimdos ertmės pakitimai. Diagnostinės histeroskopijos metu pacientei taikoma intraveninė nejautra. Po to dezinfekuojama makštis, išplečiamas gimdos kaklelis ir į gimdos ertmę įvedamas specialius instrumentas, vadinamas histeroskopu.
- Endometriumo biopsija: tai tyrimas, kurio metu paimama gimdos gleivinės mėginys, kad būtų galima ištirti, ar nėra nenormalių ląstelių.
Gimdos polipų gydymas
Gydymas priklauso nuo polipų dydžio, simptomų ir paciento sveikatos būklės. Yra keletas gydymo galimybių:
- Stebėjimas: jei polipas yra mažas ir nesukelia simptomų, gydytojas gali nuspręsti stebėti situaciją ir reguliariai tikrinti. Jei profilaktinės apžiūros metu gydytojas aptiko nedidelius polipus, greičiausiai, rekomenduojamas gimdos polipų gydymas bus stebėjimas ir reguliarus lankymasis patikroms.
- Vaistai: hormonų terapija, pavyzdžiui, progestinai, gali būti naudojama siekiant sumažinti polipų dydį arba sumažinti simptomus, tokius kaip kraujavimas.
- Chirurgija: jei polipas sukelia simptomus arba jei yra įtarimų dėl piktybinio proceso, polipas gali būti pašalintas per histeroskopiją. Esant didesniems polipams, kurie sukelia simptomus ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jie šalinami chirurgine procedūra. Taip pat gimdos polipai operuojami histeroskopijos metodu (histeroskopija gali būti ne tik diagnostinė, bet ir ir operacinė), kai gimdos polipai atsargiai atskiriami ir pašalinami. Gali būti atliekama ir kita procedūra - frakcinė gimdos abrazija.
Histeroskopija
Gimdos polipai šalinami histeroskopijos metodu - tai polipų operacija be pjūvio, tą pačią dieną galima keliauti namo ir po kelių dienų palaipsniui sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Procedūra atliekama į gimdos ertmę pro gimdos kaklelį įvedus instrumentą, turintį nedidelę kamerą ir rezektoskopą. Puikiai matant gimdos vidų, polipas gimdoje greitai ir nesudėtingai pašalinamas.
Po chirurginio pašalinimo polipai dažnai nesugrįžta, tačiau kartais gali pasikartoti, ypač jei yra hormonų disbalansas. Todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai tikrintis.
Pasak P. Varnelio, kartais gali būti pasirenkama stebėjimo taktika, tačiau polipai turėtų būti šalinami, jei yra siejami su nenormaliu kraujavimu, polipo dydis viršija 1,3 cm, kai yra diagnozuojami moterims, vartojančioms kai kuriuos hormoninius vaistus, taip pat - po menopauzės.
Gydytojas akušeris-ginekologas P. Varnelis teigia, kad laiku pašalinus gimdos polipus galima reikšmingai sumažinti gimdos vėžio riziką ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Gimdos abrazija
Jei reikia kartu pašalinti ir gimdos gleivinę ar paimti mėginį tyrimams, gali būti rekomenduojama ir frakcinė gimdos abrazija, kurios metu gimdos ertmė išgrandoma. Kai šalinami polipai, rekomenduojama kartu atlikti frakcinę gimdos ambraziją.
Pooperacinis laikotarpis
„Po operacijos apie savaitę gali būti juntamas diskomfortas arba atsirasti negausių kraujingų išskyrų, panašių į menstruacinį kraujavimą. Po gimdos polipų šalinimo procedūros iki mėnesio pacientėms rekomenduojama laikytis tam tikrų atsargumo priemonių: nesimaudyti vonioje ir uždaruose vandens telkiniuose, vengti lytinių santykių ir intensyvaus fizinio krūvio, nesinaudoti tamponais“, - atkreipia dėmesį gydytojas ginekologas P.
Po polipų šalinimo operacijos 2 savaites nerekomenduojama maudytis vandens telkiniuose, 10 dienų - vengti didelio fizinio krūvio, o praėjus pooperaciniam laikotarpiui, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, įvertinsiančiu Jūsų pooperacinės sveikatos būklę.
Gimdos polipai ir nėštumas
Jei planuojate turėti vaikų, svarbu žinoti, kad polipai gali sukelti nevaisingumą. Ir tai nebūtinai turi būti supiktybėję polipai! Vešintys gimdos polipai gali ne tik virsti vėžiniais augliais, bet ir apsunkinti pastojimą. Nevaisingumą gali lemti susidarę polipų dariniai, kurie išsidėsto ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose. Gimdos polipai ne tik apsunkina pastojimą, jie gali būti ir persileidimo priežastimi.
Todėl jei esate vaisingo amžiaus ir planuojate šeimos pagausėjimą, bet susiduriate su sunkumais, būtina apsilankyti pas ginekologą ir įsitikinti, kad gimda yra sveika ir pasiruošusi. Nereikėtų numoti ranka ir klausyti patarimų „mažiau galvoti apie pastojimą, tai įvyks savaime“ ar „neskubėti pas gydytoją“. Skubėjimas pas gydytoją nėra intervencija į pastojimą - tai rūpinimasis savo sveikata ir pasiruošimas nėštumui.
Yra žinoma, kad jei gimdoje yra vienas ar daugiau polipų, moteriai gali būti labai sunku ar net neįmanoma pastoti.
Jo teigimu, polipai taip pat turi įtakos ir vaisingumui. Kai kurios moterys dėl polipų gali susidurti su sunkumais pastoti, mat jie gali trukdyti apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdoje, taip pat padidėja ir persileidimo rizika.
Ar būtina gydyti gimdos polipus?
Jei gimdos polipai organizme gali būti nesukeldami jokių padarinių sveikatai, tai ar reikia juos judinti? Pirmiausia, svarbu žinoti, kas vyksta mūsų organizmuose, net jei sukeliami simptomai yra minimalūs ar tiesiog „netrukdo“ gyventi. Neprižiūrimi ar nepašalinti didesni polipai ilgainiui gali virsti vėžiniais, piktybiniais augliais, kurie įsitaiso ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose.
Kuo didesnis užauga polipas, tuo didesnė ir grėsmė sveikatai, o pavojingiausiais laikomi adenomioziniai ir netipiniai netaisyklingos formos polipai. Pastariesiems reikia skubios chirurginės intervencijos, kadangi šie piktybiniai polipai gimdoje yra agresyvūs ir sparčiai augantys, sukelia stiprų kraujavimą.
Didžiausioje rizikos grupėje yra vyresnės negu keturiasdešimt metų moterys ir tos, kurios jau sulaukė menopauzės.
Nors gimdos polipai dažniausiai yra gerybiniai, maža dalis jų (iki 1,5-3,0 proc.) gali supiktybėti. Budrios turėtų išlikti tos, kurių šeimoje yra buvę kiaušidžių, gimdos, krūties ar storosios žarnos atvejų. Taip pat didesnė rizika kyla ir atidžiau stebimos turėtų būti tos, kurių mėnesinės prasidėjo ankstyvame amžiuje, taip pat ir esant vėlyvai menopauzei, sergančios policistiniu kiaušidžių sindromu, nutukimu, diabetu, negimdžiusios.
Kaip išvengti gimdos polipų?
Tiksliai nežinoma, kaip išvengti gimdos polipų, tačiau yra keletas rekomendacijų:
- Sveikas gyvenimo būdas: palaikykite normalų svorį, reguliariai sportuokite ir venkite streso.
- Reguliarios patikros: reguliariai lankykitės pas ginekologą profilaktiniams patikrinimams.
- Hormonų kontrolė: jei turite hormonų disbalansą, pasitarkite su gydytoju dėl gydymo galimybių.
Pasak P. Varnelio, tikslios polipų atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dažniausiai siejamos su hormonų disbalansu - estrogeno pertekliumi ir progesterono trūkumu, endokrininės sistemos sutrikimais. Retais atvejais kita priežastis galėtų būti lėtinis gimdos kaklelio ar gimdos uždegimas, kuris gali sudaryti sąlygas gimdos polipams atsirasti ar augti.
Nors ne visų veiksnių galima išvengti, savo sveikata rūpintis būtina - reguliariai lankytis pas gydytoją profilaktinėms patikroms, užsiimti aktyvia veikla, savo aplinkoje mažinti patiriamo streso.
Daliai moterų polipų išvengti padėtų subalansuotas gyvenimo būdas (normalaus svorio palaikymas ir judėjimas) ir profilaktinis sveikatos tikrinimas - gimdos polipai dažniausiai aptinkami atliekant ultragarsinį tyrimą ginekologinės apžiūros metu.