Pranas Mašiotas (1863-1940) - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, palikusi gilų pėdsaką švietimo, literatūros ir kultūros srityse. Jis buvo ne tik vaikų rašytojas, pedagogas, publicistas ir vertėjas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, kuriam rūpėjo lietuvių tautos dvasinis ir kultūrinis atsparumas. Pranas Mašiotas dažnai vadinamas lietuvių vaikų literatūros tėvu, o jo gimtadienis - gruodžio 19-oji - yra tapusi savotiška lietuvių vaikų literatūros diena.
Prano Mašioto Biografija Ir Veikla
Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime, Šakių apskrityje. Jo kelias į literatūrą ir švietimą prasidėjo nuo mokslų Naumiesčio pradžios mokykloje, o vėliau tęsėsi Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė 1883 m. sidabro medaliu. 1887 m. jis baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. Universitete priklausė lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms.
Po studijų P. Mašiotas dirbo įvairiose vietose: 1887-1889 m. finansinėje įstaigoje Lomžoje, Lenkijoje, 1889-1891 m. Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1891-1915 m. dirbo mokytoju Rygos realinėje mokykloje.
Gyvendamas Rygoje, P. Mašiotas aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Jis buvo vienas iš Lietuvių muzikos ir teatro draugijos „Kanklės“ steigėjų (1904 m.), taip pat su M. Šikšniu įkūrė švietimo draugiją „Žvaigždė“ (1906 m.) Rygoje, kuri rūpinosi pradžios mokyklų steigimu ir išlaikymu. 1907 m. išrinktas Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje nariu. 1915-1918 m. buvo Voronežo lietuvių gimnazijos direktorius. Jis buvo vienas iš „Trijų tarybos“ narių.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir 1919 m. tapo vienu iš Lietuvių mokytojų sąjungos ir Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto steigėjų. 1919-1923 m. ėjo Lietuvos švietimo viceministro pareigas, o 1924-1929 m. vadovavo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1929 m. išėjęs į pensiją, P. Mašiotas pasišventė literatūriniam darbui. Paskutinius gyvenimo metus (1938-1940 m.) praleido Kačerginėje, sūnaus Jono Mašioto namuose. Mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, jas panaikinus palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines. 1999 m. pripažintas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaru.
Taip pat skaitykite: Prano Mašioto kūryba
Prano Mašioto Indėlis Į Vaikų Literatūrą
Rašyti vaikams P. Mašiotas pradėjo Rygoje. Jis parašė pažintinių ir mokslo populiarinamųjų knygų, tokių kaip „Apie žemės vidurius“ (1896 m.), „Pasakos - nepasakos“ (1915 m.), „Mokslo pasakos“ (1916 m.), „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo“ (1919 m.), „Išradėjai ir išradimai“ (1922 m.), „Žvėrys ir žmonės“ (1929 m.). Kelionių apybraižose „Pajūriais pamariais“ (1930 m.) ir „Pažadėta ir tesėta“ (1933 m.) poetizuojama Lietuvos gamta, pateikiama geografijos, istorijos ir etnografijos žinių. Jo pasakos, tokios kaip „Mano dovanėlė“ (1913 m.), „Senio pasakos“ (1917 m.), „Augalų pasakos“ (1917 m.), „Kiškiai“ (1919 m.), „Pasakėlės“ (1921 m.), parašytos vaikams artima kalba, be tiesioginio moralizavimo. Apysakose „Ir aš mažas buvau“ (1919 m.), „Juozukas ir Jockus“ (1934 m.), „Nepaprastos atostogos“ (1935 m.) ir vaikų, ir suaugusiųjų charakteriai realistiniai, vyrauja racionalus pradas, pasitaiko ir jausmingumo. Apysaka „Pašešupių knygnešiai“ (1937 m.) beletrizuota, išgalvoto siužeto, su nuotykių elementais.
P. Mašiotas savo kūryboje siekė ne tik šviesti, bet ir ugdyti jaunosios kartos patriotiškumą, meilę gamtai ir gimtajam kraštui. Jo kūriniai skatino vaikus domėtis mokslu, istorija, kultūra, ugdė jų vaizduotę ir kūrybiškumą.
Kūrybos Bruožai Ir Temos
Mašiotas žaviai, vaikui suprantamai įasmenino metų laikus: Žiemys Šaltutis, Pavasaris Skaistutis, Vasaris Šiltutis, Lapkrėtys Purkštutis. Vaikai irgi soduose margais medžių lapais gėrėjosi, tik jiems labiau rūpėjo surankioti obuoliai, ant medžių užsilikę. Papūs vėjas, įsiūbuos medžių šakas - byra nunokę lapai, tik bapt ir nukris obuolys išnokęs, išsistovėjęs, gardus. Bėga visi pakelti. Žiūrėk, ir Purkštutis į jų tarpą įsimaišys. Sukinėjasi ir ragina vėją dar smarkiau medžius supti, o pats žiūri, kaip vaikai nuo medžio prie medžio lenktyn bėgioja, ir švilpauja, lietum į juos purkščia („Lapkrėtys Purkštutis“, Pasakėlės, 1971, p. Vaikai tylomis slinko per sodą dairydamiesi, baltomis medžių šakomis gėrėdamiesi. Vaikščiodami aplinkui, galvas kraipydami, gėrėjosi, kaip nuo saulės spindulių blizga šerkšnos spygleliai (Pasakėlės, p. Mažąją Onytę pradžiugina skaisti pavasario diena, nes „švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus“. Onytei veidas nušvito nuo tokio vėjelio šlamėjimo, nuo saulės malonių spindulių. Gražus, dukrele, mūsų pasaulis, - pritarė mama, - mokykis tik džiaugtis ir kitiems padėk džiaugtis („Pavasario vėjas“, Senio pasakos, p.
Jo kūryba pasižymi mokomuoju, ugdomuoju turiniu ir gebėjimu įtaigiai, patraukliai pateikti skaitytojams žinių apie išorės pasaulį. Juozas Tumas-Vaižgantas teigė, kad Mašioto kūryba yra „sąžiningas nupasakotojas ne nuobodžiam mokymuisi, tik įdomiam skaitymui.“ A. Mikaitis pabrėžė Mašioto gebėjimus populiarinti mokslą ir perteikti įvairių mokslo sričių žinias vaikams suprantamai ir įdomiai.
Žymiausi Kūriniai Vaikams
Pranas Mašiotas išleido apie 140 knygų, iš jų 30 originalių, kitos knygos - vertimai ir adaptacijos, vadovėliai, mokymo priemonės. Tarp žymiausių jo kūrinių vaikams galima paminėti:
Taip pat skaitykite: Prano Mockaus veikla
- „Senelio pasakos“
- „Kad greičiau augčiau : [kūrinėliai vaikams]“
- „Nepaprastos atostogos : [apysaka]“
- „Vaikučių pasakėlės“
- „Kai knygas draudė : Apysakos ir apsakymai“
- „Julytės kiškelis : Pasakos ir vaizdeliai“
- „Kaziukas sodžiuje“
- „Marytės katytė : žaislinė knygelė“
- „Pedagogijos patarlės“
- „Katinėlis Pilkutis : pasakos“
- „Morkos : iš piemenuko atsiminimų“
- „Kiškis vagilis : vaizdeliai ir pasakaitės“
- „Mokslo pasakos“
- „Dėde, papasakok…“
- „Sparnuočiai : [apsakymai]“
- „Pajūriais pamariais : vaikų kelionės po mūsų pajūrį : [apysaka]“
- „Pasakėlės“
- „Mano poilsis : apsakymėliai“
- „Mano dovanėlė“
- „Ir aš mažas buvau“
- „Kiškio pasakos“
- „Žiema ir vasara“
- „Juozukas ir Jockus : apsakymai“
- „Algebros uždavinynas“
- „Pasaulio pasakos : mažiems pasiskaityt ir dideliems pasiklausyt“
- „Šiltieji ir šaltieji kraštai : pasinaudota geografijos chrestomatijomis ir kitais raštais“
- „Būta ir pramanyta“
- „Šposai : rinkinys įvairių burtų, monų ir šiaip įvairių "stebūklingų" dalykų : išaiškinimas vaidinimasi ir įvairių paslaptingų apsireiškimų ir šposų : skiriama vasaros gegužinėms ir žiemos vakarėliams : parašyta pagal žinomus burtininkus-kerėtojus Pinetį, Galą, Robertsoną … [et al.]“
- „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo : lengvi mokslo pasakojimai“
- „Geometrijos uždavinynas“
- „Išradėjai ir išradimai“
- „Gimnaziją atsiminus“
- „Mūs mažiausiems, mūs mieliausiems : (36 pasakos)“
- „Gramatika ir mokykla“
- „Mokslo pasakoss“
- „Žemosios matematikos istorija“
- „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo : lengvi mokslo pasakojimai“
- „Kiškiai : 5 pasakos vaikams“
- „Apie Lietuvos senovę : (10 pasakojimų)“
- „Atlikusios senio pasakos“
- „Augalų pasakos“
- „Pasakos-nepasakos : mažiems pasiskaityti ir dideliems pasiklausyti“
- „Raštas : vadovėlis norimtiems išmokti rašyti“
Šie kūriniai ne tik praturtino lietuvių vaikų literatūrą, bet ir padėjo ugdyti jaunosios kartos vertybes, skatino domėjimąsi mokslu ir kultūra.
„Prano Mašioto Knygynėlis“
Nuo 1969 m. leidžiama Mašioto originalių raštų ir vertimų serija „Prano Mašioto knygynėlis“, kurioje iki 2009 m. išleista 53 knygos. 1969-1982 m. leidykla „Vaga“ leido „Prano Mašioto knygynėlį“ - nedidelio formato knygeles, kuriose buvo įvairi Mašioto kūryba (originalūs kūriniai ir vertingi užsienio vaikų literatūros knygų vertimai). Iš viso išleistos 37 knygos. Seriją paruošė ir redagavo Jonas Stukas. „Prano Mašioto knygynėlyje“ buvo aprėpta daug įvairiausių temų, papasakota negirdėtų istorijų ir į lietuvių vaikų literatūrą atvesta užsienio vaikų literatūros personažų.
Mašioto smulkiosios prozos rinkiniai Pasakėlės, Senio pasakos, Mano poilsis, Sparnuočiai, apysakos Pajūriais pamariais, Ir aš mažas buvau ir verstinės Karinos Michaelis Bebė, Waldemaro Bonselso Bitė Maja ir jos nuotykiai, Jameso Curwoodo Meškinas Tiras, Jono Svenssono Nonis, daugybė kitų vertimų… Kiek įvairiausių temų aprėpta Knygynėlyje, kiek negirdėtų istorijų papasakota, kiek į lietuvių vaikų literatūrą atvesta užsienio vaikų literatūros personažų!
Ši serija, taip pat ir kiti leidiniai, rodo Mašioto kūrybos populiarumą ir reikalingumą.
Vadovėliai Ir Mokymo Priemonės
P. Mašiotas taip pat parašė vadovėlių pradžios ir vidurinėms mokykloms: „Aritmetikos uždavinynas“ (2 dalys, 1906 m.), „Plokštumos trigonometrija“ (1919 m.), „Trigonometrijos uždavinynas“ (1919 m., vėliau pavadinimu „Plokštumos trigonometrija ir uždavinynas“), „Ašakaičio abėcėlė“ (1921 m.), „Fizikos vadovėlis“ (1922 m.). Vadovėliams būdinga politechninio mokymo elementai, teorijos ir praktikos ryšys, mąstymą skatinančios užduotys.
Taip pat skaitykite: Pranas Petronis: biografijos fragmentai
P. Mašioto Atminimo Įamžinimas
Prano Mašioto atminimas yra įamžintas įvairiais būdais. Jo vardu pavadintos mokyklos, gatvės, bibliotekos. Leidžiamos jo knygos, rengiami renginiai, skirti jo kūrybai.
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija, įkurta 1997 m., yra pavadinta šio pedagogo ir rašytojo vardu. Mokykla mini P. Mašioto gimtadienį, organizuoja įvairius renginius, skirtus jo kūrybai.