Šis straipsnis skirtas apžvelgti Prano Mockaus biografiją, remiantis turima informacija apie jo veiklą ir pasiekimus.
Įvadas
Pranas Mockus yra žinomas kaip orientacininkas, treneris, sporto organizatorius, dėstytojas ir sporto mokslininkas. Jis taip pat yra biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Pranas Mockus gimė 1962 m. spalio 4 d. Klaipėdoje. 1989 m. jis baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, o 2001 m. - Lietuvos kūno kultūros akademijos doktorantūros studijas.
Darbinė veikla
Nuo 1989 m. Pranas Mockus dirba Lietuvos sporto universitete (iki 1999 m. Lietuvos kūno kultūros institutas, 1999-2012 m. Lietuvos kūno kultūros akademija). Iki 2004 m. jis dirbo Irklavimo, slidinėjimo, dviračių sporto ir turizmo katedroje, 2004-2006 m. buvo Jungtinės sporto šakų katedros asistentas, 2006-2008 m. - Rekreacinio sporto katedros vedėjas, docentas (2007), 2008-11 m. - Individualių sporto šakų katedros, o nuo 2011 m. - Treniravimo mokslo katedros docentas.
Trenerio karjera
Pranas Mockus nuo 1992 m. yra Lietuvos studentų orientavimosi bėgant rinktinės vyriausiasis treneris. Jo vadovaujami studentai orientacininkai yra pasaulio universiadų prizininkai. Pavyzdžiui, 2006 m. Slovakijoje S. Krėpšta orientavimosi bėgant varžybose užėmė 1 ir 2 vietas (vidutinė trasa ir sprintas), o 2008 m. Estijoje studenčių komanda estafetę įveikė trečia. Jo žymiausia auklėtinė yra E. Martusevičiūtė, dviejų pasaulio orientavimosi slidinėjant čempionatų estafetės varžybų 5 vietos laimėtoja. Pranas Mockus taip pat yra Lietuvos orientavimosi slidinėjant rinktinės vyriausiasis treneris (nuo 2001 m.).
Taip pat skaitykite: Antakalnio poliklinika: informacija
Mokslinė veikla
2001 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje Pranas Mockus apgynė daktaro disertaciją „Orientacininkų aerobinio ir anaerobinio pajėgumo rodiklių adaptacijos kartotiniams treniruotės krūviams ypatumai“. Tai pirmoji Lietuvoje disertacija orientavimosi sporto tema. 2000-2010 m. jis paskelbė per 40 mokslinių publikacijų. Pranas Mockus taip pat parašė knygas: „Baidarių ir kanojų irklavimo treniruotės metodikos fiziologiniai ypatumai“ (su kitais, 2003), „Vandens turizmas“ (su kitais, 2003).
Kęstučio apygardos formavimosi aplinkybės
Atsižvelgiant į Kęstučio apygardos (JKA) formavimąsi, svarbu paminėti, kad ji įsikūrė vėlokai, palyginti su Pietų Lietuvos ir Aukštaitijos junginiais. Tai lėmė, kad jos organizacija maksimaliai atitiko ginkluoto partizaninio karo sąlygas. Rezistencija šiame regione turėjo savų bruožų, nes čia gana ilgai išsilaikė frontas (beveik iki 1944 m. pabaigos).
Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
Kęstučio apygardoje veikė Lietuvos laisvės armija (LLA), o jų veiklos pobūdis skyrėsi. LLA struktūros labiau tiko partizaniniam karui ir išliko gana ilgai. Vienijami bendro pavojaus, nesutarimai tarp organizacijų prarado aštrumą. Jau 1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose vyko B. LF ir LLA vadovų pasitarimai, kuriuose dalyvavo V. Stonys, S. Ignatavičius, B. Urbutis, J. Kriščiūnas ir K. V. Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybės. 1944 m. rugpjūčio mėn. sudarytas štabas, į kurį įėjo V. Stonys, B. Urbutis ir P. Gužaitis.
LLA įtaka
Nepaisant bendradarbiavimo, organizacijos veikė savarankiškai. Pavyzdžiui, B. LF įtaka buvo stipresnė Jurbarko valsčiuje, kur 1941-1944 m. veikė LF padalinio nariai. Visose kitose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA. 1944 m. liepos 24 d. LLA Raseinių aps. vadas J. Čeponis pasirašė įsakymą Nr. kuopų ir būrių vadams, kuriame rašoma apie kovą su dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu, būtinybę įsitvirtinti rajonuose ir palaikyti ryšį su apylinkės štabu.
Partizanų vadų pozicija legalizacijos atžvilgiu
Partizanų vadai laikėsi nuostatos nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinimą. Tokia nuostata išliko iki galo. Beveik visi Kęstučio apygardos vadai - P. Bartkus, J. Žemaitis, J. Čeponis ir kt. - laikėsi šios pozicijos.
Taip pat skaitykite: Belecko klinikos
Kęstučio apygardos rinktinės
Kęstučio apygarda susiformavo iš 1944-1945 m. veikusių būrių. J. Žemaitis gavo nurodymą iš gen. St. organizuoti karinius vienetus. Be J. Žemaičio, rinktinei vadovavo J. Čeponis ir P. Bartkus. 1944 m. rinktinė įėjo į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A. Eidimto-Žybarto. Rinktinės štabui vadovavo Pr. Podolskis (Vilniaus LAF štabo narys) ir A. (areštų Vilniuje 1945 m. pradžioje). 1945 m. A. (turimas galvoje LLA štabas) ir junginių.
Ryšiai su kitomis apygardomis
Laiške sakoma, kad 1944 m. gruodžio 23 d. jis, susitikęs su K., aptarė ryšio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryšio nebeturįs. Pradžioje neišvengta ir stichiškumo.
Partizanų būrių veikla
Raseinių apskrityje 1944 m. pabaigoje veikė 19 būrių - 2 tūkst. žmonių. 1944 m. gruodžio 4-5 d. buvo užpultas Girkalnio miestelis, vadovaujamas A. Stašaičio. Štabas turėjo 150 šovinių, kulkosvaidį, 15 šautuvų. Šio štabo buvimas stabdė mobilizaciją į sovietų armiją.
Kovos metodai
Prieš partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajėgos. Pavyzdžiui, 1944 m. patrankų baterija, 3/31, 2/94 pasienio pulkai ir 12 kulkosvaidžių dalyvavo operacijoje. Taip pat dalyvavo du sustiprinti naikintojų batalionai. Paliepių miške partizanai, vadovaujami P., buvo įsirengę bunkerius, kuriuose galėjo tilpti arkliai ir vežimai. 1945 m. pradžioje įvykusiose kautynėse dalyvavo keletas šimtų partizanų. Ypač svarbios ir reikšmingos buvo kautynės Virtukų miške, kurios įvyko 1945 m. liepos 19 d.
Struktūros pokyčiai
Po kautynių teko trauktis. Šis mūšis tebuvo tik viena 1945 m. operacijos dalis. Buvo sunaikintas ir išblaškytas Vėgėlės štabas, likviduoti Šiaulių (A. Eidimtas, J. Kubilius ir kt.) ir Raseinių (suimtas OS vadas J.) štabai, iš dalies sunaikinti J. Strainio, J. Venclausko, K. Noreikos, P. J. Šneiderio būriai (iš jų liko nedidelės grupės). Iš 1945 m. grupės po 8-10 žmonių. Tada pastebimai keitėsi ir būrių aktyvumas.
Taip pat skaitykite: Rimanto Kėvalo interviu
Vyčio ir Žaibo apygardos
1945 m. birželio mėn. bandyta kurti Vyčio apygardą, tačiau nepavyko susitarti su Lydžio rinktinės vadovais. Vis dėlto 1945 m. spalio mėnesį buvo įkurta Žaibo apygarda, kurios vadu nuo įkūrimo iki 1946 m. spalio mėn. buvo J. Žemaitis.
Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrimas
1946 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais vyko paruošiamieji darbai. Žebenkšties rinktinės štabo nariai - J. Čeponis, J. Žemaitis, A. Zaskevičius, P. Bartkus - kūrė rinktinę, kurios struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą. Rinktinė įsikūrė 1945 m. apskrities Nemakščių, Šimkaičių valsčiuose. Kuopos per operatyvinį skyrių buvo pavaldžios rinktinės vadui. Buvo 4 skyriai: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio.
Struktūra ir sektoriai
Dar 1946 m. spalio mėn. Nemakščiai-Alksnis, Šimkaičiai-Erškėtis. Iki 1947 m. rinktinėse. Kuopos vadas buvo atsakingas už jos įkūrimą ir sėkmingą veiklą. m. Lydžio rinktinės štabui vadovavo H., organizaciniam skyriui J. Žičkus-Viksva, informacijos skyriui - K., skyriui J. Mocius-Paulius, ryšių skyriui J. Rimša-Justas.
Apygardos sukūrimo galimybės
Turėdami stiprią struktūrą, Lydžio rinktinės vadai 1946 m. svarstė apygardos sukūrimo galimybes. Balandžio 13 d. nariai su 14 žmonių apsauga: H. Danilevičius-Vidmantas, J. Žičkus-Viksva ir kpt. J. Kasperavičius-Šilas.
P. Lukšio rinktinė
Kita rinktinė, 1946 m. pabaigoje įėjusi į JKA, buvo P. Lukšio rinktinė (kuri dar vadinama Pietų Lietuvos rinktine). Ji atkurta 1946 m. kovo mėn. iš sunaikintos LLA Kovo rinktinės likučių. t. y. beveik visa Kėdainių apskritis. teritorijoje veikė LLA Kovo rinktinė, turėjusi ryšį su Kauno LLA štabu (plk. Matulionis, ltn. A. Tuinyla, Listopadskis). Ryšys buvo palaikomas per D. Razgaitį. Rinktinei vadovavo J. 1945 m. buvo sunaikinta ir atkurta P. 1946 m. birželio-gruodžio mėn. taip pat buvo atkuriamos OS struktūros.
Rinktinių pavadinimų kaita
Žebenkšties rinktinė 1946 m. rugpjūčio mėn. buvo pavadinta Šerno rinktine ir 20 dienų jai vadovavo A. Zaskevičius. mėn. rinktinei ėmė vadovauti J. Žemaitis (A. dalyvauti BDPS Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine. Tokia pavadinimų kaita paaiškinama konspiracijos sumetimais. rinktinės). Štabe su apsauga buvo 20 partizanų, o rinktinėje - apie 50 partizanų (be štabo narių).
P. Paulaičio vaidmuo
Įdomu tai, kad 1946 m. viršininku buvo paskirtas P. Paulaitis-Aidas. Lietuvos rezistencijos vadovų. P. rinktinę (dar vadinamą Batalionu Nr. Lietuvos laisvės gynėjų komitetui, buvo „Laisvės varpo“ redaktorius ir leidėjas. Suimtas 1947 m. balandžio mėn. siekiams. Lageryje jį vadindavo „Prezidentu“, ir net priešas, išdavikas J.
MGB operacijos
1946 m. vasario mėn. apskrityje buvo vykdomos didelės MGB operacijos. Tada buvo sutriuškinta Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė (1946 m. spalio mėn. atkurta, o 1947 m. sausio mėn. ryšininkų ir rėmėjų grupė, Montviliškio grupė.
Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrimas
1946 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, kurios vadu buvo išrinktas aviacijos j. ltn. J. - su Žemaičių apygarda, su Aukštaitija. atstovą Erelio BDPS Komitete. Juo tapo A. Zaskevičius-Šalna (1947 m. užverbuotas MGB agentu). Ryšininke tarp BDPS ir JKA štabo tapo N. Nausėdaitė-Rasa.
Bendradarbiavimas su BDPS
1947 m. Beje, 1946 m. nutarta išnaudoti mažiausią galimybę, jei tokia yra. Gruodžio 22 d. per Batakių geležinkelio stotį į JKA štabą atvyko Erelis ir J. Lukša-Skirmantas tartis dėl JKA prijungimo prie BDPS.
MGB įtaka
MGB operaciją vykdė balandžio mėnesį. matyt, dar tikėjosi įtraukti savo įtakos sferon JKA vadovybę. nepavykus, 1947 m. Kelmės OS, suduotas smūgis Trijų lelijų rinktinei (visiškai sunaikinta 1947 m. vasarą). Gegužės 24 d. žuvo A. bunkerių sunaikinimas. Viename iš jų, netoli Batakių, žuvo apygardos vadas J. Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas A. Biliūnas-Džiugas, kitame - suimtas P. Kaip jau minėta, 1947 m. tokių nuostolių, po kurių buvo būtina reorganizacija.
Reorganizacija ir nauji vadovai
Nuo 1947 m. kitaip susiję su J. 1947 m. gegužės 20-25 d. pasitarime J. J. Žemaitis gimė 1909 m. Palangoje. laipsnį. Pokarinė jo kova - ne atsitiktinumas, nes jau 1944 m. į gen. P. Plechavičiaus rinktinę, buvo bataliono vadu. 1945 m. kapitonu, baigęs - partizanų generolu, J. 1947 m. pareigūnų į apygardas ir rinktinių štabus. Šis procesas vyko visą mėnesį. Pagrindinis ir vienintelis J. Žemaičio pagalbininkas tuo metu buvo P. Žebenkšties rinktinės štabą, kuris, išėjus J. Žemaičiui, liko be vadovybės. Rinktinės vadu buvo paskirtas E. štabo viršininku - B. Neverdauskas. Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos štabas, kurio viršininku buvo paskirtas P. (vėliau apygardos vadas), operatyvinio skyriaus viršininku - V. (Jūros srities štabo viršininkas), informacijos skyriaus viršininku - A. (vėliau Jūros srities štabo narys). 1948 m. vienu nariu - V. Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vėliau - Jūros srities vadas).
Štabo veikla
koordinuoti padalinių veiklą. Tuo rūpinosi visi štabo nariai. spaudos leidimas. Po to, kai balandžio mėn. buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktinės vadovybei; 1947 m. rugpjūčio mėn. ryšininkas S. pradėjo eiti. kai 1948 m. sausio 16 d. bunkeris, kuriame buvo tipografas. pirmųjų Žemaitijos partizanų organizatorių kpt. J.
Rinktinių susiformavimas
Iki 1948 m. pavasario J. Kęstučio apygardoje galutinai susiformavo rinktinės (Voverės, Atžalyno, P. vyriausiąją vadovybę ir su ta užduotimi sėkmingai susidorojo.
Jūros sritis
1948 m. 1948 m. gegužės 5 d. jos vadu (iki birželio mėn.) tapo J. Žemaitis. srities vado pareigas A. Pažymėtina, kad 1948 m. veiklai (t. y. mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus.
Naujas KA štabas
1948 m. liepos mėnesį sudarytas naujas KA štabas. H. Danilevičius-Vidmantas, štabo viršininku -R. (buv. Birutės rinktinės štabo informacinio skyriaus viršininkas). kuriuose gyveno po kelis štabo narius. literatūra. Tokios sudėties štabas išsilaikė iki 1949 m. skyrimas į kitas pareigas, štabo nario nušalinimas dėl netinkamo elgesio. Paskutinioji priežastis yra reta, tačiau 1949 m. balandžio mėn.
Apygardos vado savivalė
1948 m. gruodžio 1 d. apygardos vadas H. Danilevičius-Vidmantas su štabo apsaugos būrio vadu VI. ryšininku J. Trumpaičiu savavališkai išvyko į Kauną pasimatyti su žmona. „Kelionėje“ suimti VI. Švelnys ir J. pabėgti Vidmantui.
Nauji apygardos vadai
1949 m. balandžio mėn. kurie įtarė apygardos vadą dirbant MGB. užverbuotas, išsiųstas į Rytų Lietuvą kaip Vakarų srities atstovas. Vidmantas 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo Algimanto apygardos vado A. Naujuoju apygardos vadu tapo A. (iki 1946 m. - Žygaičių mokyklos mokytojas). Jo pavaduotoju tapo S. štabo viršininku liko R. Tokia štabų sudėties kaita, žinoma, labai trukdė darbą. parengti taktinius nurodymus. tai atlikti. bet ir sričių lygyje.
Organizaciniai pokyčiai
Po to, kai 1948 m. pogrindinės organizacijos - OS, 1949 m. ir įvesta efektyvesnė „trejetukų-slapukų“ sistema. išdavikų.
Štabo sunaikinimas
1949-1953 m. 1949 m. birželio 7-9 d. sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. A. Norkus-Satkus, suimtas štabo viršininkas R. Gedvilas-Sidabras. gimdė išdavystę, saugumiečių klastai nebuvo ribų, palūžo net stiprieji. R. Gedvilas po suėmimo 3 mėnesius tylėjo. kitų suimtųjų akistatas. žmonės įspėjo, kad bėgtų iš kaimo, nes ir ją nori sušaudyti. …/ tardytojas man „išsitarė“, kad seserį nušovęs Lyras (Lyras-J. MGB agentas Šiaurys nuo 1950 m. Eimučio. Šovė į pakaušį. Išdavystė yra išdavystė - ji visada buvo ir bus laikoma bjauriausiu poelgiu.
A. Bakšys-Germantas
1949 m. birželį naujuoju Kęstučio apygardos vadu tapo A. Bakšys-Germantas (iki tol - Vaidoto rinktinės vadas). A. Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. amatininko šeimoje. 1941 m. baigė gimnaziją, o 1944m. jis jau P. vietinės rinktinės karys. pradinėse mokyklose. gimnazijoje, o 1947 m. Kaip jau minėta, pasikeitė visa apygardos štabo sudėtis. senojo štabo liko tik K. rinktinių - rajonų struktūra. dažniausiai išlaikydami tą pačią teritoriją. Pvz., Butegeidžio (buv. Aukuro) rinktinėje 1948 m. vėliau peraugę į Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonus. pagal rinktinės ar apygardos poreikį: 1949 m. Švyturio rajono vadas Pr. Briedis-Jūra buvo paskirtas Butegeidžio štabo viršininku, būrio vadas P. Balčiūnas-Pušis - rajono vadu. Tuos pasikeitimus sąlygojo rinktinės vado A. Miliulio paskyrimas Kęstučio apygardos vadu.
Padėtis Klaipėdos krašte
laiką problemiška padėtis buvo Klaipėdos krašte. palaikyti veiklius kovos vienetus - 1948 m. Šilutės valsčiuje veikė Rambyno rinktinė. Matyt, ji egzistavo fragmentiškai -1948 m. rinktinės vadą J. Jurkšaitį, ir rinktinė buvo likviduota. svarbus strateginis taškas, 1950 m. rinktinės Dubysos rajono vadovybei - St. Narbutui-Apolinarui, Br.
Partizanų vadų žūtis
m. kovo 24 d. turime paminėti tai, kad jau 1949- 1950 m. žuvo daug senųjų partizanų vadų. Padėtį atskleidžia Jūros srities vado V., kuriame rašoma, kad jo srityje 1949 m. turėjo tėvūnijos vadų teises. pareigas. Vien tik birželio mėn.
1951-1953 metai
1951-1953 m. 1951 m. srityje, pas J. dalyvavo Prisikėlimo apygardos vadas P. apygardos vadas K. Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Birutės rinktinės vadas). Tai pareigūnai, kurie iki 1953 m. dar organizavo štabų darbą. Nuo birželio iki lapkričio mėn. srities vado pareigas ėjo P. A. vėl tapo srities vadu, o P. Morkūnas gruodžio mėn. 1952 m. m. - jau tik 23 partizanai. Apygardos štabą sudarė du asmenys - vadas Rimantas ir štabo viršininkas J. Vilčinskas-Algirdas (jam žuvus - St. Zinkevičius).
J. Žemaičio paieškos
Dar 1952 m. Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto paieškomis. 1952-1953 m. Tik 1953 m. kovo mėn. Granitą buvo laiškais užmegztas ryšys su Rimantu. 1953 m. birželio 19 d. iškviestas į susitikimą jis žuvo. veikė dar iki 1957-1958 metų. rinktinės partizanų žūtį Kelmės rajone.
Paskutiniai partizanai
1955 m. Eugenijus Kybartai. apygardos vado Justo-K. Labanausko. džiaugėsi apgavę saugumą. brolius.