Įvadas
Gimdos kaklelio pakitimai nėštumo metu gali sukelti nerimą būsimoms mamoms. Svarbu suprasti, kad ne visi gimdos kaklelio pakitimai yra vėžiniai, ir daugelis jų gali būti sėkmingai valdomi nėštumo metu. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos kaklelio pakitimus, jų priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes nėštumo metu, taip pat profilaktikos priemones ir patarimus, kaip rūpintis savo sveikata.
Gimdos Kaklelio Vėžys Ir Jo Priežastys
Gimdos kaklelio vėžys yra rimta liga, kasmet diagnozuojama apie 400 moterų Lietuvoje. Šis vėžys vystosi ilgą laiką ir dažnai neturi ryškių simptomų ankstyvose stadijose. Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis yra aukštos onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai. Pastebima, kad gimdos kaklelio pakitimai formuojasi vis jaunesnėms pacientėms dėl anksti pradėtų lytinių santykių, todėl PAP tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 1-2 metams po pirmųjų lytinių santykių.
Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV)
ŽPV yra labai paplitęs virusas, kuriuo bent kartą gyvenime užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Daugeliu atvejų ŽPV pasišalina iš organizmo per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai, jis gali įsitvirtinti gimdos kaklelyje ir sukelti pakitimus. Vyrams ŽPV mažiau pavojingas, tačiau gali sukelti gerklų vėžį.
Gimdos Kaklelio Anatomija Ir Funkcijos
Gimdos kaklelis yra apatinė, siaura gimdos dalis, jungiasi su makštimi ir atveria kelią į kūno išorę. Jis sudaro maždaug 2,5 cm ilgio kanalą, pro kurį menstruacijų metu pašalinamas kraujas bei gleivės, o ovuliacijos metu keliauja spermatozoidai. Gimdos kaklelio kanalo gleivinė išskiria gleives, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės - tai padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų ir palengvina apvaisinimą tinkamu metu.
Gimdos Kaklelio Pakitimų Diagnostika
Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas yra svarbūs norint laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
PAP Testas (Onkocitologinis Tyrimas)
PAP testas yra greitas ir neskausmingas tyrimas, kurio metu ginekologas ar akušeris su specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant stikliuko arba skystoje terpėje. Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopiniu būdu - taip nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų. Geriausia gimdos kaklelio tyrimą atlikti ciklo viduryje. Atlikus gimdos kaklelio PAP tepinėlį, tyrimų atsakymų sulaukiama maždaug per 2 savaites. Jeigu pakitimų nerasta - tyrimą vėl kartokite pagal nustatytą programą.
PAP Testo Metodai
Yra du PAP testo atlikimo būdai:
- PAP tepinėlis ant stikliuko: Ląstelės paskleidžiamos ant objektinio stiklelio.
- Skystosios terpės tyrimas: Šepetėlis su paimta medžiaga įmetamas į specialų buteliuką su skysta terpe. Šis metodas leidžia atlikti papildomus tyrimus, pvz., ŽPV nustatymą.
Skystosios terpės tyrimas turi keletą privalumų:
- Mėginys saugomas 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio.
- Iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą.
PAP Testas Po Gimdymo
Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama .Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.
PAP Testas Nėštumo Metu
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra saugus. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas:
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
- Jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas.
- Jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių.
- Apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs.
- Individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
PAP Testas Po Gimdos Pašalinimo
ACOG rekomendacijos moterims po gimdos pašalinimo operacijos - moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija (gimdos pašalinimo operacija), vis tiek gali tekti atlikti PAP tyrimus. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, ar buvo pašalintas gimdos kaklelis, kodėl buvo reikalinga histerektomija ir ar anamnezėje buvo gimdos kaklelio ląstelių intraepiteliai pakitimai ar gimdos kaklelio vėžys.
Net jei gimdos kaklelis pašalintas histerektomijos metu, gimdos kaklelio ląstelių vis tiek gali būti makšties bigėje. Jei anksčiau sirgote gimdos kaklelio vėžiu arba yra buvo didelių laipsnio gimdos kaklelio pokyčių, turite tęsti patikrą.
Kolposkopija Ir Biopsija
Jeigu PAP testo rezultatai neatitinka normos, moteris siunčiama kolposkopijai. Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato atipinį gimdos kaklelio vaizdą - baltas dėmeles, darinį ar pan., atliekama biopsija.
Gimdos kaklelio biopsija - tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu. Taip pat gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę (mažą šaukšto formos įrankį) tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu.
Kiti Diagnostikos Metodai
- Dubens apčiuopa: Leidžia apčiuopti gimdos kaklelio pakitimus ar infekciją.
- Šilerio testas: Gimdos kaklelis patepamas jodo tirpalu, kuris padeda diferencijuoti sveikas ląsteles nuo pakitusiųjų, kurios praranda rudą spalvą ir tampa baltos ar geltonos.
- Endometriumo kiuretažas: Atliekamas norint nustatyti pakitimus gimdos kūno gleivinėje.
Gimdos Kaklelio Pakitimų Klasifikacija
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti iki 10-20 metų. Pagal Bethesda sistemą, LSIL ir HSIL pokyčiai gali būti vertinami kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Ši sistema yra informatyvesnė nei ankstesnė, kai buvo naudojamos klasės.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
- LSIL (Žemo laipsnio plokščiasis intraepitelinis pažeidimas): Nežymus pakitimai, dažnai praeina savaime.
- HSIL (Aukšto laipsnio plokščiasis intraepitelinis pažeidimas): Žymūs pokyčiai, reikalaujantys tolimesnio ištyrimo ir gydymo.
- ASC-US (Neapibrėžtos reikšmės atipinės plokščiosios ląstelės): Reikalingas ŽPV tyrimas.
Gimdos Kaklelio Pakitimų Gydymas
Gydymas priklauso nuo pakitimų pobūdžio, laipsnio ir nėštumo trukmės.
Ikivėžinių Pokyčių Gydymas
Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant pokyčių pobūdį, nustatytą atlikus PAP testą. Šie pokyčiai gali būti nežymūs (LSIL) arba žymūs (HSIL). Naudojami įvairūs gydymo metodai, tokie kaip kriochirurgija (audinio nušaldymas), kauterizacija (elektros kilpos naudojimas) arba lazerio chirurgija. Šie metodai leidžia sunaikinti pakitusį audinį, nesugadinant sveiko. Dažniausiai pakitęs audinys šalinamas atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją. Tokiu atveju pašalinami ir gilesni audiniai, leidžiant gydymą derinti su biopsija.
Gydymas gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip spazminiai skausmai, kraujavimas ar vandeningos išskyros. Moterims, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti ikivėžiniai pokyčiai, būtina reguliariai tikrintis pas ginekologą ir atlikti PAP testus.
Gimdos Kaklelio Konizacija
Gimdos kaklelio konizacija - tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15-30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7-10 dienų.
Konizacija Nėštumo Metu
Nėštumo metu konizacija atliekama tik išimtiniais atvejais, kai įtariamas invazinis vėžys. Konizacija gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Gydymas Nėštumo Metu
Dažnu atveju, bet koks parinktas vėžio gydymas nėštumo metu, siekiant nėštumą išsaugoti, yra eksperimentinis, ypač kai navikas didelis. Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos. Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.
Gimdos Kaklelio Vėžio Stadijos Ir Gydymas
Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme.
- Pirma stadija (I): Navikas yra tik gimdos kaklelyje, jis neišplito už jo ribų.
- Antra stadija (II): Navikas išplito už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, tačiau nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies.
- Trečia stadija (III): Navikas išplito iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.
- Ketvirta stadija (IV): Navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai.
Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą ir spindulinę terapiją. Šiuos gydymo metodus taiko ginekologas onkologas ir onkologas radioterapeutas, kurie bendradarbiauja ir kartu sprendžia, koks gydymo planas būtų tinkamiausias kiekvienai pacientei.
Gydymo Metodai
- Chirurginis gydymas: Skirtas mechaniškai pašalinti ligos paveiktus audinius. Ankstyvosiose stadijose, kai vėžys dar nėra išplitęs, gali būti atliekama konizacija - tai nedidelės apimties operacija, kurios metu pašalinama dalis gimdos kaklelio.
- Spindulinė terapija (radioterapija): Apima didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimą vėžio ląstelėms sunaikinti. Šis gydymo metodas taikomas, kai vėžys jau yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų arba kai pacientė negali būti operuojama.
- Chemoterapija: Taikoma vėžiui, kuris išplito į kitus organus. Gydymas vyksta ciklais, o vaistai gali būti geriami arba leidžiami į veną.
Kraujavimas Nėštumo Metu: Kada Sunerimti?
Nėštumo metu pastebėjus tepliojimus ar nedidelį kraujavimą gali būti baisu, tačiau tai ne visada yra ženklas, kad kažkas negerai. Daugelis moterų, pastebėjusių tepliojimą nėštumo metu, pagimdo sveiką kūdikį. Dėmės yra tada, kai matote šviesų arba nedidelį kiekį rausvo, raudono arba tamsiai rudo (rūdžių spalvos) kraujo.
Svarbu pažymėti, kad dėmės skiriasi nuo stipresnio kraujavimo, kai jums reikia įkloto ar tampono, kad kraujas neįmirktų per apatinius. Kreipkitės skubios pagalbos, jei nėštumo metu pajutote stiprų kraujavimą.
Kada Skambinti Gydytojui
Praneškite savo gydytojui, jei nėštumo metu pastebėjote tepliojimą ar kraujavimą. Jie gali nuspręsti, ar jums reikia atvykti stebėjimui, ar būti įvertintam. Taip pat svarbu pranešti gydytojui apie kraujavimą iš makšties, nes kai kuriems žmonėms, turintiems tam tikrą kraujo grupę, reikia vaistų, jei jie tai patiria bet kuriuo nėštumo metu.
Jei antruoju ar trečiuoju trimestru pasireiškė kraujavimas, nedelsdami praneškite gydytojui arba kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą.
Kraujavimo Priežastys Trimestrais
- Pirmasis trimestras: Implantacijos kraujavimas, negimdinis nėštumas, persileidimas, nežinomos priežastys.
- Antrasis trimestras: Gimdos kaklelio dirginimas, gimdos kaklelio polipas, placentos previa, priešlaikinis gimdymas, vėlyvas persileidimas.
- Trečiasis trimestras: Gimdos kaklelio dirginimas, „kruvinas pasirodymas“, placentos previa, placentos atsiskyrimas, vasa previa.
Persileidimo Požymiai
- Makšties tepimas arba kraujavimas, kuris nesiliauja savaime po kelių valandų.
- Skausmas ar mėšlungis apatinėje nugaros ar pilvo dalyje.
- Iš makšties ima tekėti skysčiai ar audiniai.
- Svorio metimas.
- Baltai rausvos gleivės.
- Susitraukimai.
- Staigus nėštumo simptomų sumažėjimas.
Prevencija Ir Profilaktika
Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą.
Vakcinacija Nuo ŽPV
Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai.
Reguliarios Ginekologinės Patikros Ir PAP Testas
Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką. Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų.
- Nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP)
- Nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV)
Ką Daryti Moterims, Kurios Neatitinka Prevencinės Programos?
Remiantis ACOG (angl. American College of Obstetricians and Gynecologists) rekomenduojama pradėti patikrą, atlikti PAP tyrimą, nuo 21 metų. Tačiau, jeigu yra ankstyva lytinių santykių pradžia, aktyvus lytinis gyvenimas, partnerių kaita, imunosupresinės būklės, žalingi įpročiai, genetinė rizika - rekomenduojama patikra pradėti praėjus 3 metams po lytinio gyvenimo pradžios.
Moterims virš 60 m. rekomenduojama nebetęsti patikros kai:
- Paskutiniai 3 PAP tyrimai ar paskutinis aukštos rizikos ŽPV testas be pakitimų
- Nebuvo aukšto laipsnio gimdos kaklelio neoplazijos per paskutinius 25 metus
Sveikas Gyvenimo Būdas
Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių. Subalansuota mityba, turtinga vitaminų, mineralų ir antioksidantų, yra svarbi organizmo uždegiminio atsako mažinimui. Tinkamas fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalų kūno svorį, gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir mažina stresą.
Gimdos Kaklelio Zonos Skausmas
Gimdos kaklelio zonos skausmas yra nugaros skausmo reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis moterų. Gimdos kaklelio skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis: ūmus, lėtinis, lokalizuotas arba plintantis į aplinkines sritis.
Skausmo Priežastys
- Uždegiminės ligos (cervicitas).
- Infekcijos (bakterinės, virusinės, grybelinės ar parazitinės).
- Hormoniniai pokyčiai.
- Navikai (gimdos kaklelio vėžys ar jo išankstinės būklės).
- Endometriozė.
- Dubens srities uždegiminės ligos.
Diagnostika Ir Gydymas
Diagnostika apima anamnezės rinkimą, fizinį patikrinimą, kraujo tyrimus, kolposkopiją ir biopsiją. Gydymas gali apimti vaistų vartojimą, kineziterapiją (įskaitant fizioterapiją), ir chirurginius metodus (pvz., histerektomiją).
Prevenciniai Patarimai
- Reguliari sveikatos patikra.
- Subalansuota mityba.
- Tinkamas fizinis aktyvumas (įskaitant dubens dugno ir pilvo raumenų stiprinimo pratimus, jogą ir pilatesą).