Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai. Miego kokybė ir žmogaus savijauta labai priklauso ne tik nuo bendro miego trukmės, bet ir nuo miego stabilumo, bei jo fazinės sudėties. Tačiau kartais užklumpa nelaukti miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja. Miego apnėja - tai miego sutrikimas, kurio metu asmuo patiria trumpalaikius kvėpavimo sustojimus miego metu. Šie sustojimai gali trukti nuo kelių sekundžių iki daugiau nei minutės, o miegant gali pasikartoti kelis kartus per valandą. Šiame straipsnyje aptarsime miego apnėjos priežastis, simptomus ir gydymo būdus vaikams.
Kas yra miego apnėja?
Apnėja graikų kalboje reiškia „nekvėpuojantis“. Miego apnėja - tai kvėpavimo sustojimas, pasireiškiantis miego metu ir trunkantis ne mažiau 10-ties sekundžių. Kvėpavimo pauzės kartais gali tęstis ir ilgiau nei minutę bei kartotis keliasdešimt kartų per valandą. Miego apnėjos metu žmogus dažnai pabunda tam, kad tęstų kvėpavimą, tačiau vėliau ryte to visiškai neprisimena. Tuo metu žmogaus kraujyje mažėja deguonies.
Miego apnėjos tipai
Miego apnėja gali būti trijų rūšių ir visų jų simptomai bei priežastys nežymiai skiriasi:
- Obstrukcinė miego apnėja (OMA)
- Centrinė miego apnėja (CMA)
- Mišri miego apnėja
Dažniausiai pasireiškiantis miego apnėjos tipas yra obstrukcinė apnėja. Obstrukcinė miego apnėja (OMA) - tai ne mažiau kaip 10 sek. trunkantis kvėpavimo sustojimas miegant. Obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS) diagnozuojamas, kai kvėpavimas sustoja daugiau nei penkis kartus per valandą. Obstrukcinė miego apnėja yra labiausiai paplitęs su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas.
Obstrukcinė miego apnėja (OMA)
Obstrukcinė miego apnėja - tai miego sutrikimas, kai kvėpavimas gali užsiblokuoti keliose kvėpavimo takų vietose. Tai lemia mūsų fizinė sandara. Obstrukcinė apnėja diagnozuojama, kuomet miego metu smarkiai atsipalaidavus raumenims, viršutiniai kvėpavimo takų audiniai subliūkšta ir juos uždaro.
Taip pat skaitykite: Kūdikio miego ritmo atkūrimo gudrybės
Užsiblokavus kvėpavimui, žmogaus smegenys patiria sudirginimą, todėl miegantysis trumpam nubunda (nors ryte to visiškai neprisimena) ir vėl įsitempę gerklės raumenys leidžia orui praeiti į plaučius, tuomet žmogus vėl krenta į miegą. Tai per naktį gali kartotis keliasdešimt kartų. Dabar galite įsivaizduoti, kodėl miego apnėja sergantys žmonės jaučiasi nuolatos pavargę ir mieguisti.
Obstrukcinė miego apnėja atsiranda, kai atsipalaiduoja gerklės raumenys ir blokuoja kvėpavimo takus. Tai atsitinka daug kartų miego metu. Obstrukcinė miego apnėja atsiranda, kai užpakalinės ryklės raumenys per daug atsipalaiduoja, kad galėtų tinkamai kvėpuoti. Šie raumenys palaiko užpakalinę burnos stogo dalį, vadinamą minkštuoju gomuriu. Kai raumenys atsipalaiduoja, kvėpavimo takai susiaurėja arba užsidaro įkvepiant. Smegenys pajunta šį sutrikusį kvėpavimą ir trumpam pažadina iš miego, kad sąmoningai vėl būtų galima įkvėpti. Tokie ciklai gali kartotis nuo 5 iki 30 ar daugiau kartų kiekvieną valandą visą naktį.
Žmonės, sergantys obstrukcine miego apnėja, gali nežinoti apie savo miego sutrikimus. Daugelis žmonių, sergančių tokio tipo miego apnėja, nesuvokia, kad visą naktį prastai miegojo.
Centrinė miego apnėja (CMA)
Centrine apnėja serga daug mažiau žmonių ir knarkimas nėra jos simptomas. Centrine miego apnėja atsiranda, kuomet smegenys nesiunčia signalo įkvėpti. Kvėpavimo takai atviri, tačiau įkvėpimo nėra, diafragma tiesiog netraukia oro į plaučius.
Sergant centrine miego apnėja smegenų dalis, atsakinga už kvėpavimą, sutrinka ir nebesiunčia signalų kvėpuoti. Taigi nors viršutiniai kvėpavimo takai ir būna atviri, kvėpavimas sustoja. Ši apnėjos rūšis visiškai nesusijusi su žmogaus fiziologinėmis savybėmis.
Taip pat skaitykite: Priežastys, simptomai ir gydymas
Yra daug priežasčių dėl ko pasireiškia CMA. Sergantieji dažnai pažadinami, todėl retai praleidžia pakankamai laiko gilaus, atstatomojo miego stadijoje; tai sukelia padidintą mieguistumą dienos metu.
Mišri miego apnėja
Mišri miego apnėja apjungia obstrukcinės ir centrinės miego apnėjos ypatumus.
Miego apnėjos priežastys vaikams
Miego apnėjos priežastys gali būti įvairios ir susijusios su fiziologiniais ar neurologiniais procesais.
- Raumenų tonuso sumažėjimas: Miego metu gerklės raumenys atsipalaiduoja.
- Anatominiai ypatumai: Siauri viršutiniai kvėpavimo takai - jūs galite turėti įgimtus siaurus kvėpavimo takus. Retesnės priežastys: žandikaulio anomalijos, kaulinio gomurio formavimos ydos.
- Neurologiniai sutrikimai: nervų ir raumenų sistemos sutrikimai.
- Antsvoris: antsvoris ženkliai padidina OMA riziką.
Miego apnėjos simptomai
Jeigu jus kamuoja miego apnėja, nubudę galite jausti šiuos simptomus:
- nuovargis;
- išdžiūvusi burna;
- ryklės skausmas;
- sunku sutelkti dėmesį;
- pablogėjusi atmintis;
- galvos skausmas.
Kamuojant miego apnėjai, pasireiškia ir kitas nemalonus veiksnys - knarkimas, kuris labiausiai trukdo ne šio miego sutrikimo kamuojamam žmogui, bet miegantiems šalia. Knarkimas - tai paprasčiausia oro vibracija, atsirandanti kai gerklės plyšelis labai susiaurėja ir oras vos vos praeina į plaučius.
Taip pat skaitykite: Padėkite kūdikiui užmigti, kai jis nenori.
Kiti miego apnėjos simptomai:
- garsus knarkimas
- kvėpavimo sustojimai
- dažni trumpalaikiai pabudimai
- lėtinis miego trūkumas
- per didelis mieguistumas dienos metu
- rytiniai galvos skausmai
- kognityvinių funkcijų pablogėjimas
Obstrukcinės miego apnėjos sindromo (OMAS) pasekmės
Obstrukcinė miego apnėja laikoma rimta sveikatos būkle.
- Nuovargis ir mieguistumas dienos metu. Dėl atkuriamojo miego trūkumo naktį žmonės, sergantys obstrukcine miego apnėja, dažnai patiria stiprų mieguistumą dieną, nuovargį ir dirglumą. Jiems gali būti sunku susikaupti ir jie gali užmigti darbe, žiūrėdami televizorių ar net vairuodami.
- Širdies ir kraujagyslių problemos. Staigus deguonies kiekio kraujyje sumažėjimas, atsirandantis obstrukcinės miego apnėjos metu, padidina kraujospūdį ir apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą. Daugelis žmonių, sergančių obstrukcine miego apnėja, turi padidėjusį kraujospūdį, o tai gali padidinti širdies ligų riziką. Obstrukcinė miego apnėja taip pat padidina širdies ritmo sutrikimų, vadinamų aritmijomis, riziką.
- Komplikacijos vartojant vaistus ar taikant bendrinę anesteziją operacijų metu. Jei sergate obstrukcine miego apnėja, didelė operacija gali pabloginti kvėpavimo sutrikimus. Prieš operaciją pasakykite chirurgui, jei turite obstrukcinę miego apnėją arba su šia būkle susijusių simptomų.
- Akių problemos. Kai kurie tyrimai atskleidė ryšį tarp obstrukcinės miego apnėjos ir tam tikrų akių ligų, tokių kaip glaukoma.
- Nemiegantys partneriai. Garsus knarkimas gali neleisti aplinkiniams gerai pailsėti ir galiausiai sutrikdyti jūsų santykius.
- Žmonės, sergantys obstrukcine miego apnėja, taip pat gali skųstis atminties sutrikimais, rytiniais galvos skausmais, nuotaikos svyravimais ar depresija.
- Obstrukcinė miego apnėja gali būti COVID-19 rizikos veiksnys. Nustatyta, kad žmonėms, sergantiems obstrukcine miego apnėja, yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma.
- Dažnas deguonies lygio kraujyje kritimas sukelia galvos skausmus, sumažina galimybę susikoncentruoti, tinkamai mąstyti, mokytis ir atsiminti. Deguonies trūkumas ir pablogėjusi miego kokybė skatina streso hormonų išsiskyrimą. Šie hormonai savo ruožtu kelia jūsų kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį bei didina širdies smūgio, insulto, širdies ritmo sutrikimo ir širdies nepakankamumo riziką.
Miego apnėjos diagnostika
Pacientai, kuriems šeimos gydytojas įtaria esant miego apnėją, yra siunčiami į miego laboratoriją išsamesnei gydytojo specialisto konsultacijai. įvertins Jūsų anatominius duomenis, t.y. paklaus jūsų kiek valandų per naktį miegate, kaip dažnai prabundate naktį ir kiek laiko tokie prabudimai tęsiasi, kiek laiko trunka, kol užmiegate, ar jaučiatės gerai pailsėjęs ryte ir/ar kaip stipriai jaučiatės mieguisti dieną.
Kiekvienas specialistas įvertina jo kompetencijos sritį apimančias vietas (pvz.: otorinolaringologai įvertina nosies būklę, ar nėra pertvaros defektų, padidėjusių tonzilių ar adenoidų, minkštojo gomurio patologijos ar kt.
Pagrindinis tyrimas šiam sindromui nustatyti - Polisomnografija. Šio miego tyrimo metu pacientas prijungiamas prie įrangos, kuri stebi širdies, plaučių ir smegenų veiklą bei kvėpavimo judesius miegant. Aparatūra taip pat matuoja rankų ir kojų judesius bei deguonies kiekį kraujyje. Viso tyrimo metu pacientas yra stebimas visą naktį arba dalį nakties.
Miego tyrimas taip pat gali padėti ieškoti kitų miego sutrikimų, kurie gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą dienos metu, tačiau turi skirtingus gydymo būdus. Polisomnografija - tai daugelio žmogaus gyvybinių funkcijų registravimas miego metu. Žmogus tiriamas specialiai tam įrengtoje vienvietėje palatoje visą naktį.
Kol jūs miegosite, prietaisai matuos jūsų smegenų veiklą, akių judesius, raumenų veiklą, širdies dažnį ir ritmą, į/iš plaučių patenkantį ir išeinantį orą. Užregistruotus duomenis peržiūri ir įvertina miego sutrikimų specialistas. Elektroencefalograma parodo kada žmogus užmigo ir prabudo, kiek laiko miegojo, kiek laiko praleido vienoje ar kitoje miego stadijoje, t.y. Pagal gautus srauto ir kvėpavimo pastangų duomenis nustatomi kvėpavimo sutrikimai, t.y. apnėja ir hipopnėja, jos tipai.
Žmonės, kurie neserga miego apnėja, taip pat gali turėti natūralias kvėpavimo pauzes, kurios gali tęstis 10 sekundžių ar ilgiau. Taip atsitinka po gilaus įkvėpimo arba atodūsio ir keletas kartų per valandą yra visiškai normalu.
Miego apnėjos gydymas
Įvertinus ir nustačius specifinius miego sutrikimus, individuliai kiekvienam pacientui skiriamas gydymas. Paskirti gydymą jums gali TIK gydytojas, įvertinęs tyrimų duomenis.
Gyvenimo būdo koregavimas
Jeigu jus kamuoja švelni miego apnėja, šio miego sutrikimo, o tuo pačiu ir knarkimo atsikratyti galima keičiant gyvenimo įpročius: stengtis miegoti ant šono ir eiti miegoti tuo pačiu metu, vėdinti kambarį, nepersivalgyti prieš miegą, plauti nosį bei išbandyti eterinius aliejus (tepti ant krūtinės). Taip pat vengti alkoholio, rūkymo, miego tablečių vartojimo.
Daugeliu atvejų savikontrolė gali būti tinkamiausias būdas susigyventi su obstrukcine miego apnėja.
- Numesti svorio. Jei turite antsvorio ar yra nutukimas, net nedidelis svorio mažinimas gali padėti sumažinti kvėpavimo takų susiaurėjimą.
- Pratimai. Pratimai, tokie kaip aerobikos pratimai ir jėgos treniruotės, gali padėti pagerinti jūsų būklę.
- Miegokite ant šono ar pilvo, o ne ant nugaros. Jei miegate ant nugaros, jūsų liežuvis ir minkštasis gomurys gali atsiremti į gerklės užpakalinę dalį ir užblokuoti kvėpavimo takus.
- Kad pašalintų knarkimą ir išvengtų miego apnėjos, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti prietaisą, vadinamą nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio (CPAP) aparatu.
CPAP terapija
Jeigu miego apnėja jau išsivysčiusi kiek sunkesne forma, gydytojui patarus, gali būti skiriamos specialios miego kaukės arba paskiriamas CPAP metodas (specialaus prietaiso pagalba į kvėpavimo takus yra pučiamas kambario oras ir palaikomas nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose).
Kadangi Obstrukcija atsiranda dėl dalinio ar pilno viršutinių kvėpavimo takų audinių sukritimo miegant, taikomas gydymas, kuris padeda sumažinti obstrukciją ar apsaugo nuo jos atsiradimo. Ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu CPAP (angl. CPAP - Continuous Positive Airway Pressure). CPAP aparatas naudoja įprastą suspaustą aplinkos orą, pučiamą per nosį ar burną. Oro srovė (arba slėgis) neleidžia palaiko kvėpavimo takus atvirus ir neleidžia jiems subliūkšti miego metu, todėl pacientas gali ramiai kvėpuoti ir miegoti. Slėgis paprastai matuojamas centimetrais vandens stulpelio (cmH2O) ir gali būti nuo 4 iki 20 cmH2O. Slėgis turi būti pakankamas, kad palaikytų kvėpavimo takus atvirus, tačiau ne per didelis, kad neerzintų miegančio paciento. Prisiminkite, kad CPAP ventiliacija - tai mechaninis kvėpavimo takų atvėrimas pastoviu oro srautu.
Gydymas taikomas tik miego metu, prietaisas veikia labai tyliai, taigi nei Jūsų, nei Jūsų artimųjų miegas nebus trikdomas. Nuolatinio teigiamo slėgio titravimas - procedūra identiška polisomnografijai, tik papildomai ant veido pritvirtinama kaukė ir prijungiamas CPAP aparatas. Titravimas, kaip ir polisomnografija, trunka visą naktį Jums miegant.
- CPAP - tai pats paprasčiausias CPAP terapijos režimas. Aparatas visos nakties metu generuoja pastovų, t.y. nekintantį gydytojo nustatytą terapinį slėgį.
- APAP (AUTO CPAP) - tai dar viena iš CPAP prietaiso rūšių, skirtų OMA gydymui. Pagrindinis skirtumas nuo įprasto CPAP aparato yra toks, kad APAP aparatas, specialių sudėtingų algoritmų dėka, automatiškai nustato terapinį slėgį, priklausomai nuo įvykstančių kvėpavimo pauzių pobūdžio (obstrukciniai, centriniai, mišrūs) bei intensyvumo (apnėja/hipopnėja).
- BiPAP/BiLEVEL - dviejų lygių CPAP aparatas - taikomas aukštesnis slėgis įkvėpimo metu ir žemesnis iškvėpimo.
Standartinės CPAP kaukės yra pagamintos iš silikono ar silikono/polikarbonato mišinio, prie veido besiglaudžiantis kraštas gali būti pagamintas iš specialaus gelio, kuris leidžia kaukei gerai ir patogiai priglusti prie veido. Kaukės tipą jums rekomenduos miego laboratorijos gydytojas.
Kaip jau žinote, CPAP aparatas naudoja patalpos orą. Šaltuoju metų laiku dėl patalpų šildymo sumažėja santykinė oro drėgmė. Sausas oras, patenkantis į kvėpavimo takus gali dirginti gleivinę. Norint išvengti šių nemalonių pojūčių ir suteikti didesnį komfortą, galite naudoti oro srauto drėkintuvą.
Paprastai CPAP aparatai maitinami elektra. Tačiau, jei Jūsų gyvenamoje vietovėje pasitaiko dažnų elektros tiekimo trikdžių arba Jūs dažnai keliaujate, arba mėgstate žvejoti, iškylauti gamtoje su nakvyne, dirbate tolimųjų reisų vairuotoju, galite naudoti įkraunamas baterijas. Jei Jums miegant staiga dingtų elektra, aparatas būtų maitinamas baterijomis ir terapija nenutrūktų.
Kiti gydymo būdai
- Kartais atliekamos nosies pertvaros operacijos.
- Kandiklis. Nors teigiamas kvėpavimo takų slėgis dažnai yra veiksmingas gydymas, kai kuriems žmonėms, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo obstrukcine miego apnėja, kandikliai yra alternatyva. Jie taip pat naudojami žmonėms, sergantiems sunkia miego apnėja, kurie negali naudoti CPAP . Šie prietaisai skirti išlaikyti gerklę atvirą. Kai kurie prietaisai išlaiko kvėpavimo takus atvirus, pakeldami apatinį žandikaulį į priekį, o tai kartais gali sumažinti knarkimą ir obstrukcinę miego apnėją.
- Chirurginis audinių pašalinimas. Uvulopalatofaringoplastika (UPPP) - tai procedūra, kurios metu chirurgas pašalina audinį iš užpakalinės burnos ir ryklės dalies.
- Hipoglosinio nervų stimuliatorius. Mažas, plonas impulsų generatorius, žinomas kaip hipoglosinis nervų stimuliatorius, implantuojamas po oda viršutinėje krūtinės dalyje. Kai įkvepiate, prietaisas stimuliuoja nervą, kuris kontroliuoja liežuvio judėjimą.
- Žandikaulio chirurgija. Šios procedūros metu viršutinė ir apatinė žandikaulio dalys perkeliamos į priekį, palyginti su likusiais veido kaulais.
Svarbu imtis priemonių, kurios skatintų miego apnėjos pasitraukimą iš jūsų gyvenimo.
Svarbi informacija tėvams
Skaudanti gerklė, ausų uždegimas ar nosies užgulimas - rodos, įprasti vaikų susirgimai, dėl kurių neverta nerimauti. „Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kvėpuojantiems per burną, pasireiškia elgesio problemų, kurios savo simptomais panašios į hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą. Klaidinga manyti, kad vaikas, kuris nuolat kvėpuoja pro burną, sąmoningai priima tokį sprendimą ar tiesiog turi tokį įprotį. Tai antras svarbus požymis, į kurį tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Kokybiškas nakties miegas yra labai svarbus normaliam vaiko augimui ir vystymuisi. Tyrimų duomenimis, protarpiais knarkia net iki 30 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų. „Dažniausiai protarpinis knarkimas siejamas su apsunkintu kvėpavimu per nosį dėl virusinės infekcijos (peršalimo) ir didesnio pavojaus vaiko sveikatai nekelia, tačiau apie 3-10 proc. vaikų knarkimą reikėtų vertinti atidžiau, nes jis gali būti susijęs su obstrukcine miego apnėja. Apnėjų metu, kaip sakė gydytoja, sutrikdomas normalus kvėpavimo ritmas, dėl protarpinio kvėpavimo sustojimo gali sumažėti deguonies ir padidėti anglies dioksido kiekis organizme: „Ši būklė gali turėti reikšmingų pasekmių vaiko sveikatai, augimui ir sklandžiam vystymuisi.
Gera klausa būtina vaiko normaliai raidai, kalbos vystymuisi bei mokymuisi. „Tyrimų duomenimis, net iki 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi lengvą klausos sutrikimą. Laikiną klausos pablogėjimą vaikams gali sukelti paprastas sieros kamštis, svetimkūnis ausyje ar vidurinės ausies uždegimas. Tyrimų duomenimis, net 80 proc. vaikų bent kartą gyvenime yra sirgę vidurinės ausies uždegimu. Ši būklė, anot gydytojos, atsiranda, kai vidurinėje ausyje, už būgnelio, kaupiasi skystis: „Vaikas gali jausti ausies pilnumo jausmą, tačiau ausies neskauda, o klausos pablogėjimas yra pagrindinis šios ligos simptomas. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 25 proc. vaikų klausos praradimo atvejų įvyksta dėl priežasčių, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, triukšmo sukelto klausos pakenkimo ar negydomų vidurinės ausies uždegimų. Gerklės skausmas, graužimas ar dirginimas, kaip teigė gydytoja otorinolaringologė A.Pečeliūnienė, yra gana dažnas virusinių susirgimų palydovas. Sunerimti reikėtų, jei vaikui dažnai kartojasi gerklės skausmas, lydimas aukštos temperatūros, stipraus negalavimo, kartais bėrimų, ir tuo metu nebūna virusui būdingo nosiesies užgulimo, čiaudulio, kosulio. Šiuo atveju, anot gydytojos otorinolaringologės, galima įtarti bakterinį tonzilitą, kurio gydymui reikalingi antibiotikai. Streptokokų sukeltas tonzilitas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausias vaikų amžiaus grupėje. „Kadangi tinkamas gerklės skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties, įtariant streptokokinę infekciją, svarbu kreiptis į gydytoją ir, atlikus reikalingus tyrimus, tiksliai nustatyti diagnozę, - patarė otorinolaringologė. Kraujavimas iš nosies (dar vadinamas epistaksiu) gali pasireikšti bet kurio amžiaus vaikui, vis dėlto dažniausiai jis pasireiškia iki 10 metų amžiaus vaikams. Nosyje yra daug smulkių kraujagyslių, kurios padeda sušildyti ir sudrėkinti orą, kuriuo kvėpuojame. Paprastai kraujavimas iš nosies nekelia didelio pavojaus sveikatai, tačiau apie 10 proc. „Jei vaikui iš nosies kraujuoja dažniau nei kartą per savaitę arba, jei kraujavimas yra labai gausus, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ar atpažinote vieną iš šių požymių savo vaiko elgesyje?