Prasidėjus peršalimo ligų sezonui, daugelis tėvų ieško natūralių būdų, kaip padėti savo vaikams pasveikti. Arbatos, ypač vaistažolių, dažnai laikomos pirmuoju pasirinkimu. Tačiau, ar visos arbatos yra tinkamos kūdikiams, ypač viduriuojant? Kaip jas paruošti ir dozuoti, kad būtų naudinga, o ne žalinga? Šiame straipsnyje aptarsime, kokias arbatas galima duoti kūdikiams viduriuojant, kaip jas tinkamai paruošti ir kokios yra svarbiausios taisyklės.
Kūdikių Virškinimo Sistema ir Vaistažolės
Kūdikių organizmas skiriasi nuo suaugusiųjų gebėjimu virškinti, apdoroti ir skaidyti įvairias medžiagas. Todėl arbata vaikams tinka ne bet kokia. Net kalbant apie, atrodytų, natūralias, sveikas ir naudingas vaistines žoleles, reikia žinoti, kurių arbata tinka vaikams, o kurių jiems vartoti negalima.
Gydytojai pataria atsargiau duoti vaistažolių arbatas kūdikiams ir mažyliams iki 2 metų amžiaus, nebent reikalui esant - nuo vidurių pūtimo, pilvo dieglių ar užkietėjusių vidurių. Žindomam vaikučiui galima duoti 1-4 arbatinius šaukštelius pilvo pūtimą mažinančios arbatos, kad neskaudėtų pilvuko. Vyresniam vaikui vaistažolių arbatų galima duoti šiek tiek, kai to reikia, tačiau nevalia pamiršti, kad bet kuri žolė - vaistas.
Kada Galima Pradėti Duoti Arbatos Kūdikiui?
Pasak Lietuvos pediatro dr. doc. Algimanto Vingro, arbatas mažiems vaikams galima pradėti siūlyti jau nuo pirmų metų pabaigos (11-12 mėnesį). Nereikia vaiko prašyti išgerti tiek, kiek mes įpilame arbatos. Jei išgers 50 ml, gerai, jei išgers 50 ml tris kartus per dieną, irgi gerai. Jei iš karto išgers šimtą gramų - duokim. Nes jei vaikas serga, jis daugiau prakaituos ir daugiau išgers.
Gydytojas patarė mažyliams užplikyti tas žoleles, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą, yra malonaus skonio ir turinčios veikliųjų medžiagų. Vaikams skirtose arbatose nėra didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos. Jos veikia vaiko organizmą švelniai ir ramiai.
Taip pat skaitykite: Arbatos rūšys vaikams
Kaip Ruošti Arbatą Kūdikiui?
Paprastai įvairūs žolių antpilai ir ištraukos vadinami tiesiog arbata. Ji ruošiama vaistažoles užpilant verdančiu vandeniu ir leidžiant prisitraukti uždengtame inde 30-60 min. Arba jos užpilamos šaltu vandeniu ir iš lėto kaitinamos uždengtame inde ant silpnos ugnies, kol užverda, ir paskui dar 10-20 min. pakaitinamos, kad vanduo tik „vaikščiotų”, o ne burbuliuotų. Paskui arbata nukošiama. Įsidėmėkite, kad jai ruošti tinka tik emaliuoti indai, o ne metaliniai. Arbata visuomet geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta. Jeigu ji neskani, karti, vaikui pasakykite, kad tai ne arbata, o vaistai. Tam, kad nedingtų noras ateityje gerti arbatų.
Leistina koncentracija priklauso nuo amžiaus, vaistažolės ir negalavimo. Norint paruošti silpnesnę 1 proc. arbatą reikia 3 g vaistažolių naudoti 300 ml vandens. Stipresnė 3 proc. ruošiama vyresniam vaikui arba esant ūmiai ligai. 3 g vaistažolių užplikome 100 ml vandens.
Jeigu vaikui arbata neskani, bet jam būtina gerti daugiau skysčių (pvz., karščiuoja), galima duoti silpnesnės. Jeigu jų reikia riboti (vaikas serga tam tikra širdies ar inkstų liga), paruoškite stipresnės arbatos, bet mažiau.
Neturite galimybių tikslai pasverti arbatžoles? Galite matuoti šaukšteliais (kiekis per parą):
- kūdikiui - 0,5 arb. š. vaistažolių;
- 1-3 metų vaikui - 1 arbatinis šaukštelis;
- 3-6 metų vaikui - 1 desertinis šaukštas;
- 6-12 metų vaikui - 1 valgomasis šaukštas;
- vyresniems vaikams - iki 2 valgomųjų šaukštų.
Svarbiausios Taisyklės Ruošiant Arbatą Vaikams
- Iki 3 m. amžiaus patartinos arbatos ne daugiau nei iš trijų rūšių vaistažolių, o geriausiai - iš vienos.
- Vaikams nevalia duoti nuodingų, stipriai veikiančių augalų - kurpelės, durnaropės, maudos ir pan.
- Vaistažolių arbatos gerkite 2-4 savaites, tada daryti pertrauką bent savaitę ir žoles pakeisti.
- Niekada negalima duoti kūdikiui nepasitarus su gydytoju net ir labai gero ar žinomo gamintojo maistinių, vaistažolinių papildų. Daugelio jų yra mažai žinomų Lietuvoje augalų, jų dalių. Ne visuomet instrukcijose aprašomas galimas poveikis kūdikio organizmui. Netgi medikai apie papildus būna dažnai nepakankamai informuoti!
- Kai kurios vaistažolės gali alergizuoti, pvz., žemuogių, mėtų, raudonėlių ir kt.
- Itin atsargiai naudokite žoles, kurios gali daryti įtaką endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, eleuterokoką, ženšenį, apynius ir kt.
- Nepamirškite, kad vaistažolės yra VAISTAI, kurie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu naudojami netinkamai, pvz., per daug ar per ilgai.
- Kasdien vartokite švelnius, neutralaus poveikio vaistinius augalus, pvz., ramunėles, melisą, džiovintas uogas (erškėtrožes, mėlynes, juoduosius serbentus). Visos vaistažolės veikia gana aktyviai, todėl jų negalima girdyti vaikui be saiko ir ilgai. Tinkamiausias gėrimas sveikam vaikui yra ŠVARUS VANDUO.
- Visada geriau vietinės vaistažolės nei egzotinės. Prie vietinių vaistažolių mūsų organizmas pratęs, su jomis užaugo kelios kartos.
Efektyviausia, kai arbata yra geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta.
Taip pat skaitykite: Sveika žuvis kūdikiams
Kokios Arbatos Negalima Duoti Vaikams?
Daugelis suaugusių mėgaujasi juodąja ar žaliąja arbata, nes tai skanu, be to, žino, jog tai sveikas pasirinkimas. Ypač jeigu arbata nesaldinta cukrumi, saldikliais ar nepridėta kitų priedų. Todėl natūralu galvoti, jog juodoji ar žalioji arbata taip pat sveikas ir nekenksmingas pasirinkimas vaikams. Deja, iš tiesų šių arbatų vaikams duoti nepatartina.
Tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje yra kofeino. Ypač nemažai jo yra juodojoje arbatoje. Kofeinas yra stimuliatorius ir veikia centrinę nervų sistemą. Todėl jo nepatartina duoti vaikams bent iki 12 metų amžiaus.
Negana to, kofeinas veikia kaip diuretikas, skatina dažną šlapinimąsi, dirgina šlapimo pūslę. Mažesniems vaikams gali netgi kilti bėdų dėl šlapimo sulaikymo. O visiems vaikams apskritai kofeino sąlygotas dažnas šlapinimasis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, paskatinti per didelį skysčių netekimą, gali pasišalinti per didelis kiekis natrio bei kalio.
Be to, tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje gausu polifenolių. Patys savaime tai yra labai svarbūs ir mums be galo naudingi antioksidantai, kurie saugo organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso, išlaiko stiprų imunitetą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams. Tačiau kai kurie polifenoliai jungiasi su geležimi ir taip trukdo organizmui ją pasisavinti. Augantis, jaunas vaiko organizmas dar jautresnis geležies poreikiui ir dar lengviau jos netenka. Tai dar viena priežastis vengti vaikams duoti žaliosios ar juodosios arbatos.
Ar Visos Žolelių Arbatos Saugios Vaikams?
Kalbant apie įvairias vaistines žoleles, dažnai net nesusimąstome, ar jos tinkamos ir vaikams. Juk, atrodytų, tokie naudingi augalai negali būti žalingi vaiko organizmui? Deja, tikrai ne visos vaistažolės tinkamos arbatai vaikams ruošti. Pavyzdžiui, vaikams nerekomenduojama nei dilgėlė (iki 12 metų), nei kartusis kietis. Bergenijos arbatą vaikams galima duoti tik nuo 7 metų.
Taip pat skaitykite: Pirmoji kūdikių košė
Dažnai galima įsigyti įvairių mišinių arbatai ruošti. Tad renkantis tokius mišinius vaikams, reikia atidžiai perskaityti sudedamąsias dalis. Jeigu dėl kurios nors žolelės abejojate, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Apskritai bendra taisyklė dėl žolelių mišinių būtų tokia: kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo sveikiau ir naudingiau vaikui. Todėl, kad vartojant iš mišinio paruoštą arbatą didėja alergijų, šalutinių poveikių tikimybė, taip pat sunkiau nuspėti, kokį poveikį turi kartu vartojamos kelios žolės.
Kokios Žolelės Rekomenduojamos Arbatai Vaikams Ruošti?
Iš tiesų nėra taip jau daug vaistinių žolių, kurios laikomos saugiomis ir kurias galima duoti gerti vaikams. Tačiau net ir iš šių žolių paruoštų arbatų nerekomenduojama vaikams iki 1-2 metų. Jų organizmas dar labai nebrandus, didelė alergijų ir šalutinio poveikio tikimybė. Visai mažiems vaikams bei kūdikiams geriausias papildomas gėrimas - vanduo.
Taip pat prieš ruošiant arbatą vaikams, reikėtų įvertinti, ar vaikas nėra alergiškas kuriais nors iš sudedamųjų dalių arba konkrečiai vaistažolei.
Saugiomis vaikams laikomos šios vaistažolės:
- kmynų sėklos
- pankolių sėklos
- ramunėlės
- levanda
- melisa
- mėta
- katžolė
- imbieras
- liepos žiedai
- pasiflorų žolė
- šalpusnis (tik nuo 2 m.)
- bergenija (nuo 7 m.).
Dilgėlės arbata gali būti ruošiama paaugliams ne anksčiau nei nuo 12 m. Tai puiki arbata geležies atsargoms atstatyti. Tačiau dėl dažnų šalutinių poveikių nerekomenduojama jaunesniems vaikams.
Receptai Arbatoms Vaikams
Apetitą Skatinanti Kmynų Arbata Vaikams
Paprastai vaikų labai mėgstama, nes yra malonaus skonio bei kvapo. Kmynai skatina apetitą, gerina virškinimą, gelbsti sustojus skrandžiui, viduriuojant. Taip pat tai veiksminga pagalba pučiant pilvą ar kamuojant skrandžio ar žarnyno spazmams.
Ši arbata gali būti ruošiama tik iš kmynų arba lygiomis dalimis su pankolio ir / ar krapų sėklomis. Maišant su krapais, tokia arbata veiks atpalaiduojančiai, gerins miego kokybę, nuramins įtemptus nervus.
Ingredientai:
- ½ v. š. kmynų sėklų;
- 200 ml vandens.
Paruošimas:
Kmynus užpilti vandeniu ir pavirti, kol užvirs. Uždengti ir palikti pritraukti 15-20 min. Nukošti.
Vartojimas:
Gerti po 1 stiklinę 1-2 kartus per dieną.
Ramunėlių Arbata Kūdikiams
Ramunėlių arbata jau šimtmečius naudojama kaip natūrali priemonė įvairioms sveikatos problemoms spręsti, įskaitant virškinimo sutrikimus, neramumą ar miego problemas.
Ar galima kūdikiams gerti ramunėlių arbatą?
Taip, ramunėlių arbatą galima duoti kūdikiams, tačiau tik tam tikromis sąlygomis:
- Amžius: Ramunėlių arbatą rekomenduojama duoti tik vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams, nes jaunesnių kūdikių virškinimo sistema yra jautresnė, o jų pagrindinis maisto šaltinis turėtų būti motinos pienas arba kūdikių mišiniai.
- Saikingas vartojimas: Ramunėlių arbatą reikia duoti saikingai, mažomis porcijomis - pradėti nuo 1-2 arbatinių šaukštelių (5-10 ml) ir stebėti kūdikio reakciją. Jei nėra alerginių ar kitų nepageidaujamų reakcijų, porciją galima palaipsniui didinti.
- Atsargumo priemonės: Būtina naudoti kokybišką ramunėlių arbatą, be jokių papildomų kvapiklių, cukraus ar kitų priedų. Geriausia rinktis ekologiškas ramunėles.
Nauda ramunėlių arbatos kūdikiams:
- Palengvina virškinimo sutrikimus: Ramunėlės turi spazmolitinių savybių, kurios padeda sumažinti kūdikių pilvo pūtimą, kolikas ir virškinimo spazmus. Tai gali padėti sumažinti diskomfortą, kurį sukelia oro prarijimas ar per greitas maitinimas.
- Ramins neramų kūdikį: Ramunėlių arbata turi raminamąjį poveikį, kuris padeda kūdikiams atsipalaiduoti ir geriau miegoti. Ji gali būti naudinga neramiems kūdikiams, ypač vakarais.
- Pagerina miegą: Ramunėlių arbata švelniai ramina nervų sistemą ir skatina gilesnį bei ilgesnį miegą, todėl tinka kūdikiams, kuriems sunku užmigti.
- Palengvina dantenų skausmus: Ramunėlių arbata gali būti naudinga dantukų dygimo metu, nes ji mažina uždegimą ir dantenų jautrumą.
- Mažina peršalimo simptomus: Ramunėlių arbata turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių, todėl gali padėti sumažinti peršalimo simptomus, tokius kaip kosulys ar gerklės sudirgimas.
Kaip paruošti ramunėlių arbatą kūdikiams?
Norint ramunėlių arbatą saugiai duoti kūdikiui, svarbu tinkamai ją paruošti:
- Naudokite kokybiškas ramunėles: Rinkitės ekologiškas džiovintas ramunėles arba arbatos maišelius be jokių priedų.
- Tinkamai paruoškite:
- Užpilkite 1 arbatinį šaukštelį ramunėlių 250 ml karšto (ne verdančio) vandens.
- Leiskite pritraukti 5-10 minučių.
- Nukoškite arbatą ir leiskite atvėsti iki kūno temperatūros (apie 36-37 °C).
- Dozė:
- Pirmą kartą duokite 1-2 arbatinius šaukštelius (5-10 ml) ir stebėkite kūdikio reakciją.
- Jei nėra jokių nepageidaujamų reakcijų, porciją galite palaipsniui didinti iki 20-30 ml vieno karto metu.
Į ką atkreipti dėmesį?
Nors ramunėlių arbata yra natūrali ir naudinga priemonė, reikia laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Alerginės reakcijos: Ramunėlės priklauso astrinių šeimai (kartu su ambrozijomis ir saulėgrąžomis), todėl kai kurie kūdikiai gali būti alergiški. Po pirmojo vartojimo stebėkite, ar nėra bėrimų, patinimų ar kvėpavimo problemų.
- Neviršykite dozės: Per didelis ramunėlių arbatos kiekis gali sukelti per didelį kūdikio atsipalaidavimą arba dirginimą.
- Konsultacija su gydytoju: Jei nesate tikri, ar jūsų kūdikiui tinka ramunėlių arbata, arba jei kūdikis turi lėtinių sveikatos problemų, pasitarkite su gydytoju.
- Nenaudokite cukraus ar medaus: Kūdikiams iki 1 metų negalima duoti medaus, nes jis gali sukelti botulizmą. Arbatos saldinimas cukrumi taip pat nerekomenduojamas.
Dehidratacija Viduriuojant: Kaip Užtikrinti Pakankamą Skysčių Kiekį
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai. Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Mityba Viduriuojant
Kai vaikas vemia ir viduriuoja, jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip:
- Neįprastas mieguistumas
- Burnos džiūvimas ir odos sausumas
- Didelis troškulys
- Įdubusios akys ar verkimas be ašarų
- Vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai
- Oda pilkšvo atspalvio
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.