Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Sėkmingą embriono implantaciją lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės (endometriumo) pasiruošimas „priimti“ embrioną. Taigi, kaip vyksta gimdos gleivinės paruošimas prieš pagalbinį apvaisinimą?
Pagalbinis apvaisinimas: kas tai ir kaip jis vyksta?
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Gimdos gleivinės (endometriumo) svarba
Sėkmingą embriono implantaciją po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrų lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės - endometriumo pasiruošimas „priimti“ embrioną. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endometriumo storis, reikalingas sėkmingai embriono implantacijai, turėtų siekti ne mažiau kaip 7 milimetrus. Tokiu atveju klinikinio nėštumo tikimybė yra du kartus didesnė. Manoma, kad endometriumo imlumą apsprendžia ne tik jo storis, bet ir pakankama kraujotaka smulkiuose gimdos gleivinės kapiliaruose.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
Tradiciniai endometriumo paruošimo metodai
Nepakankamo storio endometriumo paruošimui iki šiol būdavo taikomas hormoninis gydymas estrogenais, citokinų terapija ar akupunktūra. Tačiau minėti gydymo metodai neretai neatneša norimų rezultatų, todėl pradėta ieškoti naujų efektyvesnių metodų.
Naujas metodas - PRP terapija
Vienas tokių - autologinės trombocitais praturtintos plazmos (PRP) įleidimas į gimdos ertmę. Moksliniai tyrimai patvirtina PRP metodo efektyvumą endometriumo paruošimui prieš embriono implantaciją. Tyrimų duomenimis remiantis, trombocitais praturtintos plazmos instiliacijomis į gimdos ertmę gydytų moterų endometriumo storis pasiekė daugiau nei 7 milimetrus, o tai visais atvejais lėmė sėkmingą embriono implantaciją. Taigi, PRP yra saugus ir efektyvus metodas, siekiant optimaliai paruošti gimdos gleivinę ir lemiantis sėkmingą embriono implantaciją.
Kaip veikia PRP?
Kraujo kūneliuose trombocituose yra biologiškai aktyvių medžiagų - citokinų, augimo faktorių, kurie kūno audiniuose suaktyvina bei atjaunina ląsteles, skatina kolageno gamybą, audinių atsinaujinimą, naujų kapiliarų susidarymą. PRP procedūrai naudojami paties paciento kraujo kūneliai - trombocitai, todėl jie nesukelia žmogui alerginės ar autoimuninės reakcijos. Procedūros metu iš venos paimamas nedidelis kiekis kraujo, jis apdorojamas specialiame PRP aparate, kuris trombocitų koncentraciją padidina 5 kartus. Gautas plazmos trombocitų koncentratas itin plona adata ar specialaus kateterio pagalba suleidžiamas į tam tikrus kūno audinius.
Kitos PRP panaudojimo sritys
PRP metodas vis dažniau naudojamas ir reprodukcinėje medicinoje - nevaisingumo gydymui. Ortopedinėje praktikoje PRP injekcijomis gydomi sąnarių, sausgyslių uždegimai, raiščių patempimai ir plyšimai bei kiti kaulų, raumenų ir jungiamojo audinio pažeidimai, sporto medicinoje PRP injekcijomis sėkmingai ir greitai gydomos sportininkų patirtos traumos, ginekologijos srityje šis metodas naudojamas simptominės gimdos kaklelio ektopijos, vulvos distrofijos, ir kitos patologijos gydymui, taip pat greitesniam žaizdų gijimui po makšties rekonstrukcinių ir uroginekologinių operacijų dėl onkologinių susirgimų bei šlapimo nelaikymo.
Indikacijos endometriumo PRP procedūrai
Pagrindinės indikacijos endometriumo PRP procedūrai - nepakankamo storio endometriumas (dėl buvusių gimdos operacijų, adenomiozės, sąaugų gimdos ertmėje ir kitų priežasčių) bei pasikartojanti nesėkminga embrionų implantacija po IVF ar atšildytų embrionų patalpinimo į gimdos ertmę.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Kiaušidžių atjauninimas PRP terapija
Žiobako teigimu, kiaušidžių atjauninimo procedūra, taikant PRP terapiją, gali paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo, kurį rodo sumažėjęs antimiulerinio hormono (AMH) kiekis bei mažas kiaušidės folikulų skaičius.
Kiaušidžių atjauninimas, atliekant PRP injekciją į kiaušides yra minimaliai invazinė procedūra - trombocitais praturtinta plazma plona adata sušvirkščiama į kiaušides pro makštį ultragarso kontrolėje. Ši intervencija labai panaši į kiaušidžių folikulų punkciją, kuri atliekama prieš pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) procedūrą. Pacientė skausmo nejaučia, nes taikoma intraveninė nejautra. Gydymui naudojant pačios pacientės kraujo ląsteles, išvengiama galimybės užsikrėsti ligomis, perduodamomis per kraujo komponentus. Kadangi PRP paruošti naudojama išimtinai pacientės kraujo plazma ir nenaudojami sintetiniai priedai, išvengiama alerginių reakcijų.
Pirmieji rezultatai, pasiekti šio metodo pradininkų 2015 metais Graikijoje, parodė, kad po kiaušidžių PRP procedūros apie 75 proc. moterų gali laikinai atsistatyti kiaušidžių funkcija, kuri vertinama pagal hormonų koncentraciją ir folikulų vystymosi kiaušidėse atsinaujinimą. Iš 60-ties vyresniu nei 45 m. amžiaus moterų, kurioms buvo atlikta kiaušidžių PRP procedūra, natūraliai arba po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo 15 procentų moterų.
Gyvensenos įtaka vaisingumui
Vaisingumas apima daug skirtingų organizmo sistemų, tad jam didelę įtaką daro kasdieniai mūsų įpročiai. Miegas, mityba, judėjimas, žalingi įpročiai bei mus supanti aplinka - mūsų gyvenimo būdas veikia bendrą sveikatos būklę, o taip pat neišvengiamai ir vaisingumą. Gyvensenos medicinos specialisto ar dietologo konsultacija ir individualus įpročių keitimo planas poroms ar vienam iš partnerių gali tapti svarbiu žingsniu gydant nevaisingumą.
Nevaisingumo priežastys ir šiuolaikinio gyvenimo įtaka
Gydytojo teigimu, pagrindinės nevaisingumo priežastys susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Žmonės yra neatsparūs ne tik negailestingai tiksinčiam biologiniam laikrodžiui ir įvairiems aplinkos faktoriams - užterštumui, vis didesniam endokrininę sistemą trikdančių cheminių medžiagų naudojimui ir jų sukeliamam poveikiui sveikatai. Šeimos kuriamos vis vėlesniame amžiuje, vaikų planavimas taip pat nukeliamas. Vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcinių priemonių naudojimu. Sulaukusi 40 metų amžiaus pastoti geba tik kas trečia sveika moteris. Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Vyrų vaisingumo problemos
Remiantis 2017 m. „British Medical Journal“ publikuota danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikta sistemine apžvalga, Vakarų Europos šalyse laikotarpiu nuo 1973 metų iki 2011 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo net 52 procentais! Šiame tyrime taip pat atskleidžiama ir vyrų sėklidžių vėžio augimo tendencija minėtu laikotarpiu. Panašius tyrimų duomenis paskelbė ir Hagai Levine 2017 m., apžvelgęs Europos, Šiaurės Amerikos, Australijos ir N. Zelandijos vyrų duomenis. To paties danų andrologo Niels‘o Skakkebaek‘o atlikto tyrimo, publikuoto 1992 metais, duomenimis, nuo 1938 metų iki 1991 metų spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc.
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos
Kaip cheminiai junginiai, su kuriais mes susiduriame kasdieniame gyvenime, veikia mūsų organizmą? Šios cheminės medžiagos yra vadinamos endokrininės (hormoninės) sistemos trikdytojais. Mūsų organizmas endokrininę sistemą ardančias chemines medžiagas - bisfenolį A, parabenus, ftalatus, pesticidus ir kitas, atpažįsta kaip savus natūralius hormonus, ir įtraukia jas į hormoninės sistemos veiklą. Tačiau šios svetimos medžiagos neatlieka organizmui įprastų hormoninių funkcijų, o priešingai - palaipsniui pažeidžia visą endokrininės sistemos veiklą, blokuodamos hormonų receptorius, sužadindamos tam tikram gyvenimo laikotarpiui nebūdingus procesus arba, atvirkščiai - slopinandamos organizmo signalus pradėti veikti. Šių kenksmingų medžiagų yra plastiko gaminiuose, vaikų ir suaugusių higienos reikmenyse, odos priežiūros produktuose, kosmetikoje, maisto pakuotėse, žaisluose, balduose, tekstilės gaminiuose ir rūbuose, elektronikos įrangoje, ir kt.
Pagalbinio apvaisinimo rizikos ir šalutiniai poveikiai
Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.
Kada kreiptis į specialistus?
Specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kai nenaudojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti ilgiau nei vienerius metus. Kreiptis turi abu partneriai, abiejų jų ištyrimas pradedamas vienu metu.
tags: #gimdos #gleivines #prp #pries #pagalbini #apvaisinima