Vasaros pavojai vaikams: saugumas – svarbiausia

Vasarą vaikai turi daugiau laiko būti lauke, keliauti ir sportuoti. Tačiau kartu su džiaugsmu, kurį teikia šilti orai, atsiranda ir didesnė traumų rizika. Todėl būtina pasirūpinti, kad šis laikas būtų ne tik smagus, bet ir saugus bei turiningas.

Vasaros pavojai ir kaip jų išvengti

Nors vasara yra vienas iš maloniausių metų laikų, ji taip pat reikalauja budrumo. Karšta vasara kupina ne tik įvairių laisvalaikio ir atostogų džiaugsmų - saulės, lepinimosi paplūdimyje, maudynių ežere ar jūroje. Deja, mėgaudamiesi šiais malonumais neturime pamiršti karščio pavojų, tokių kaip dehidratacija, perkaitimas, saulės smūgis, odos nudegimai. Šie negalavimai ypač pavojingi vaikams.

Karščio pavojai: dehidratacija, perkaitimas, saulės smūgis, odos nudegimai

Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis.

Dehidratacija

Kūnas netenka daug skysčių per prakaitą, o tai gali sukelti elektrolitų disbalansą, mėšlungį, galvos svaigimą ar sąmonės netekimą. Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu - nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius.

• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu.
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos.

Perkaitimas ir saulės smūgis

Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus.

Taip pat skaitykite: Kūrybinės ir nuotykių stovyklos vaikams

Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą - bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens.

• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti.
• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas - nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui.
• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam.

Odos nudegimai

Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo.

Laisvalaikis prie ekranų: balansas ir saugumas

Nors vasara asocijuojasi su laiku lauke, naujausi tyrimai rodo, kad nemaža dalis vaikų didžiąją dalį atostogų praleidžia prie kompiuterių ekranų. Mokyklinukai prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei per mokslo metus. Pavyzdžiui, Pietų Australijos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad 9-10 metų vaikai per atostogas prie ekranų praleidžia net 39 proc. daugiau nei per mokslo metus.

„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė atkreipia dėmesį, kad tėvai dažnai mano, jog pavojai vaikų tyko tik tamsiuose interneto užkaboriuose. Tyrimai atskleidžia, kad 14-17 m. paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais - beveik 6 valandas. Trečdalis paauglių (29 proc.) internete laisvadieniais būna nuo 5 iki 6 val., o kas penktas (22 proc.) - kone visą „darbo dieną“ - 7-8 valandas.

J. Markeliūnė teigia: „Tiesa ta, kad pavojai dažniausiai prasideda labai nekaltai - populiariame žaidime, iš pažiūros vaikiškame „YouTube“ vaizdo įraše ar per susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Tai nebėra išskirtinės rizikos zonos - tai vaikų kasdienybė. Ir jei joje nėra suaugusiojo dėmesio ar supratimo, vaikas iš esmės lieka vienas“.

Taip pat skaitykite: Vaikų stovyklos „Verubė“ apžvalga

Kaip užtikrinti skaitmeninį saugumą?

• Dialogas ir dėmesys: Skaitmeninis saugumas prasideda ne nuo draudimų, o nuo tėvų dėmesio ir nuolatinio dialogo su vaiku. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus pasakyti ir nejausti baimės būti nubaustu ar apkaltintu. Tik tada jis neslėps problemų ir mokysis atpažinti rizikas.
• Domėjimasis vaiko veikla internete: Tėvams patariama reguliariai domėtis, ką vaikas veikia internete: kokius žaidimus žaidžia, kokius kanalus seka, su kuo bendrauja. Svarbu ne kontroliuoti, o palaikyti atvirą ryšį. Taip tėvai geriau supras vaiko pomėgius ir galės padėti atpažinti rizikas.
• Privatumas internete: Kartu su vaikais vertėtų aptarti, kokie duomenys yra privatūs ir ko nereikėtų viešinti socialiniuose tinkluose.
• Žinios ir įrankiai vaikams: Vaikai turi gauti aiškius, lengvai suprantamus įrankius ir žinias, kaip patys gali apsisaugoti. Interaktyvūs žaidimai ir mokymai padeda jiems suprasti, kad internete galima susidurti su įvairiais iššūkiais, ir išmokti juos atpažinti bei įveikti. Pavyzdžiui, specialus nemokamas žaidimas „Spoofy“, kuriame vaikai praktiškai mokosi atpažinti pavojus ir priimti saugius sprendimus.
• Taisyklė "0-1-2-3/4": Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja taikyti paprastą ir lengvai įsimenamą taisyklę „0-1-2-3/4“, kuri padeda tėvams nusistatyti tinkamas ekranų laiko ribas pagal vaiko amžių.

Traumų prevencija vasarą

Vasarą vaikai aktyviai leidžia laiką lauke, todėl padidėja traumų rizika. „Turbūt nėra vaikų, kurie užaugtų be randų ar bent nubrozdinimų. Vaikai bėga, lipa, karstosi, šokinėja, važinėja dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. Traumos, dažniausiai tai nukritimai ar atsitrenkimai, neretai patiriamos pažįstamoje aplinkoje. Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas teigia: „Mūsų duomenimis, vasarą vaikai statistiškai susižeidžia beveik 20 proc. dažniau nei žiemą ar rudenį. Šiltuoju metų laiku iš namų ir mokyklos traumos persikelia į kiemą, kur mažieji žaidžia, karstosi, šokinėja, važinėja dviračiais. Pastarųjų metų tendencija - dažnėjančios batutų traumos, pasibaigiančios rankų ir kojų lūžiais, raiščių plyšimais, smegenų sukrėtimais. Jei batutas neturi apsauginio tinklo, įsijautę vaikai nuo jo gali nukristi ant žemės. Būna, kad šokinėjant skausmingai atsitrenkiama į batuto rėmą ir neišvengiama traumos“.Dviračiai, paspirtukai, riedučiai, riedlentės padidina tikimybę patirti traumą, nes čia dar prisideda ir greitis bei manevravimas.

Saugumo priemonės ir elgesio taisyklės

• Budrumas ir priežiūra: Tėvai turėtų būti budrūs ir nepalikti mažamečių be priežiūros.
• Saugi aplinka: Pasirūpinkite, kad aplinka, kurioje žaidžia vaikas, būtų saugi.
• Apsaugos priemonės: Įpratinkite vaikus dėvėti galvos, kojų ir rankų apsaugas važinėjant dviračiais, riedučiais, riedlentėmis.
• Batutų saugumas: Naudokite batutus su apsauginiu tinklu.
• Saugus elgesys: Diekite saugaus elgesio taisykles.

Pirmoji pagalba traumų atveju

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė teigia, kad jei vaikas patyrė traumą, jam būtina kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą.

• Šaldymas ir kreipimasis į medikus: Jeigu vaikas nukrito ar atsitrenkė, skundžiasi skausmu, patartina traumuotą vietą šaldyti ir kreiptis į medikus, kurie nustatytų, ar nėra išnirimų, kaulų skilimų ar lūžių. Jeigu svaigsta galva - ar nėra smegenų sukrėtimo.
• Žaizdų priežiūra: Vasarą padažnėja ir tokios traumos kaip kraujuojančios žaizdos, įdrėskimai, įdūrimai. Kraujavimas iš nedidelių įpjovų ar įdrėskimų lengvai kontroliuojamas užspaudžiant žaizdą ar pakeliant sužeistą vietą. Tereikia papurkšti dezinfekuojančiu purškalu ir užklijuoti pleistrą - žaizda pati užgyja per kelias dienas.
• Rimtesnės traumos: Rimtesnės pagalbos prireikia tuomet, kai kraujavimas nesustoja, žaizdoje yra svetimkūnių. Ypač didelė infekcijos rizika, kai įkanda žmogus ar gyvūnas, įduriama nešvariu daiktu: tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą.

Nudegimai saulėje

„Turime itin kaitrią vasarą, daug saulės, tad neatsakingas buvimas saulėje gali sukelti ir šilumos smūgį, ir perkaitimą, ir skaudžius nudegimus. Pastarieji itin pavojingi tuo, kad suardo epidermį, oda parausta, kartais susiformuoja pūslės. Jei tik nestipriai nudegusią odą užtenka atvėsinti, pridengti ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tai stipriai pažeistą mažųjų odą gali tekti apžiūrėti ir medikams. Bet kokiu atveju, vaikus būtina tepti priemonėmis nuo saulės ir apsaugą nuolat atnaujinti. Kai renkamasi apsauga nuo saulės vaikui, rūpinantis jų sveikata visada klausiame ar vaikas nevartoja tam tikrų maisto papildų ar vaistinių preparatų, kad galėtume įvertinti ar nėra grėsmės atsirasti šalutiniams poveikiams ir susilpninti vaistų ar apsauginių priemonių poveikį. Tai aktualu ir suaugusiems, todėl visus kviečiame nemokamai pasitikrinti vaistų, papildų, maisto suderinamumą ir nebijoti klausti vaistininkų“, - pabrėžė vaistininkė.

Saugus elgesys gamtoje

Atėjus vasarai daug žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje, mėgaujasi maudynėmis upėje, ežere ar jūroje.

• Vandens telkiniai: Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam.
• Vabzdžiai: Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva, atsiranda bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės).
• Bitės įgėlimas: Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu.
• Erkės: Išvykai į mišką, į parką ar prie vandens telkinio rinkitės šviesius drabužius ilgomis rankovėmis - ant jų lengva pastebėti ropinėjančius parazitus. Pastebėję įsisiurbusią erkę, stenkitės kuo greičiau ją pašalinti.
• Perkūnija: Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
• Stiprus vėjas: Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai.
• Dehidratacija: Vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Būtina įsidėmėti, jog karštą dieną uždarytame automobilyje negalima net trumpam palikti mažo vaiko vieno.
• Vabzdžių įgėlimai: Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse. Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų - jie privilioja vabzdžius.
• Erkės: Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus. Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius - taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių. Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių. Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Vaistinėse yra parduodami specialūs pincetai, bet jeigu nedrįstate traukti patys, važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
• Nudegimai: Kadangi Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, tai dauguma skuba mėgautis kaitriais saulės spinduliais. Saulė ir paplūdimys - neatsiejama atostogų dalis, todėl nudegimai nuo saulės - dažnas reiškinys daugeliui iš mūsų. Reikia saugotis saulės nudegimų, kurie būna 3 tipų. Pirmojo laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant antrojo laipsnio nudegimui, be odos paraudimo ir skausmo, atsiranda vandeningų pūslelių. O pats rimčiausias - trečiojo laipsnio nudegimas, kuriam būdingas drebulys, karščiavimas, kartais pašiurpsta visas kūnas, oda parausta, tinsta.

TOP 5 pavojai vasarą, kuriuos tėvai kartais neįvertina

1. Saulės smūgis: pavojus net ir apsiniaukusią dieną. Vaikai labai jautrūs karščiui, o ilgalaikis buvimas saulėje be kepurės ar skrybėlės gali sukelti saulės smūgį. Patarimas: Užtikrinkite, kad vaikas vilkėtų šviesius, kvėpuojančius drabužius, dėvėtų galvos apdangalą ir nuolat ilsėtųsi pavėsyje.
2. Dehidratacija: nepastebimas, bet labai pavojingas priešas. Vaikai dažnai patys neprašo gerti vandens, ypač jei aktyviai žaidžia. Patarimas: Reguliariai priminkite vaikams gerti vandenį, ypač lauke ar keliaujant. Venkite saldžių gazuotų gėrimų - jie nepadeda atsistatyti skysčių pusiausvyrai.
3. Pripučiamos pilys ir batutai be priežiūros: linksmos, bet pavojingos. Patarimas: Visada stebėkite vaikus žaidžiančius šiose pramogose. Jei pilis perpildyta - palaukite, kol sumažės vaikų skaičius. Vaikams rekomenduojama būti basomis arba su neslystančiomis kojinėmis.
4. Vandens telkiniai: pavojus slypi net ir seklumoje. Patarimas: Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens - net sekundė gali būti lemiama. Naudokite gelbėjimosi liemenes ir paaiškinkite vaikams saugaus elgesio taisykles.
5. Vabzdžių įkandimai ir augalų nudegimai: ne tik diskomfortas. Patarimas: Naudokite natūralias ar medicinines priemones nuo vabzdžių, pasirūpinkite ilgomis rankovėmis miškuose ar pievose. Pastebėję neįprastą odos paraudimą ar reakciją - nedelsdami kreipkitės į medikus.

Kokybiškas laikas su šeima

Vasarą tėvai turi daugiau progų skirti savo atžaloms daugiau dėmesio. „Šiuolaikiniame pasaulyje, kai taip mažai laiko turime vienas kitam, tėvų ir vaikų drauge leidžiamas laikas itin svarbus. Bendra pažintinė veikla naudinga ne tik vaikams, bet ir patiems tėvams. „Išties naudinga į ekskursijas ir pramogas eiti kartu su vaikais, nes turėsite progą pažinti vaiką, pamatyti, kas jį domina, kas stebina, kokie dalykai traukia, kokie nėra įdomūs. O vaikas jausis svarbus ir vertinamas, ypač jei galės išreikšti savo nuomonę, papasakoti, kas patiko, ir matys, kad jums tai įdomu“, - teigė I.

Taip pat skaitykite: Stovyklos vaikams Lietuvoje

Vaikų edukaciniai pramogų centrai yra puiki vieta kokybiškam šeimų laisvalaikiui. Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre MEGA, įsikūrusiame didžiausiame Baltijos šalyse vaikų edukaciniame pramogų centre per žaidimus vaikai ir suaugusieji supažindinami su fundamentaliomis mokslo žiniomis ir naujausiais pasiekimais.

Saugus eismas

Vasaros pramogos - dviračiai, riedlentės, riedučiai ir kt. - reikalauja saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių - šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos traumos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt. Taip pat, reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę. Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių. Laikykitės Kelių eismo taisyklių - važiuokite dviračių takais arba kelkraščiu, o ne šaligatviu (jei tai draudžiama). Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų šonų - oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Saugios maudynės

Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose - jūrose, ežeruose, upėse, baseinuose. Net ir geram plaukikui gali grėsti pavojus. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio. Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens telkinio, net jei jis labai seklus. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir kvieskite gelbėjimo tarnybas bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada apsidairykite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės (gelbėjimo rato, valties, čiužinio ir kt.), kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam.

Bendrosios saugos taisyklės

• Tėvai turi įvertinti aplinkos saugumą.
• Nebūna per daug pamokymų vaikams, kaip saugiai elgtis gamtoje ar namuose.
• Pasirūpinkime vaikų saugiu poilsiu atvykus į naują vietą ar būnant savo aplinkoje - apsižvalgykime ir įvertinkime, ar namai ir aplinka saugi, ar saugūs vandens telkiniai, ar saugios durys ir langai, šuliniai, varteliai ir technika, ar saugu viskas, kas gali patraukti vaikų dėmesį.
• Tėvai patys turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose.
• Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus.
• Pagal vaiko amžių įvertinkite jo judrumą, paklusnumą. Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros.
• Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje.
• Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Pirma prevencija - akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui.
• Lūžiai - bene dažniausia trauma. Vaikai susilaužo rankas ir kojas iškritę iš medžių, nukritę nuo dviračių, iškritę iš batutų - paprastai tokios traumos nutinka, kai būna aukštis arba greitis. Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos.
• Labai svarbu saugūs langai ir balkonai. Atidarytų langų negalima dengti tinkleliais nuo vabzdžių, nes tinklelis neapsaugo atsirėmus. Nepalikite mažų vaikų balkonuose, prie atidarytų langų.
• Saugokite vaikus nuo apsinuodijimų. Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus.
• Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis.
• Iškylose laužai, kepsninės, židiniai turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų.
• Taisyklė, kuriai nėra išimčių - su vaikais turi būti tik blaivūs suaugusieji.
• Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno. Esant galimybei, skubiai patiems vežti vaiką į artimiausią gydymo įstaigą arba atvykstančios greitosios pagalbos link.

#

tags: #vasaros #pavojai #vaikams