Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Visos būsimos Mamytės jaudinasi dėl savo mažylio pilvelyje: ar jam ten viskas gerai, ar sveikas, ar sklandžiai auga ir vystosi. Vienas iš svarbių rodiklių, leidžiančių stebėti nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi, yra gimdos dydis. Gimdos dydžio pokyčiai nėštumo metu yra svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti vaisiaus augimą ir vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kinta gimdos dydis nėštumo metu pagal savaites, kokie veiksniai gali turėti įtakos šiam rodikliui ir ką daryti, jei matavimai neatitinka normos.
Gimdos dugno aukštis: kas tai?
Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius. Gimdos dugnas iškyla iš mažojo dubens virš gaktinės sąvaržos ir čiuopiamas per priekinę pilvo sieną nuo 12-os nėštumo savaitės.
Kodėl ir kada matuojamas gimdos dugno aukštis?
Pagrindinis tikslas - stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Tai paprastas, neinvazinis būdas preliminariai įvertinti, ar vaisius auga gerai. Visoms nėščiosioms gimdos dugno aukštis matuojamas nuo 18-20 nėštumo savaitės per kiekvieną apsilankymą. Matuoti gimdos dugno aukštį paprastai pradedama maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės, kai gimdos viršus jau pakyla virš gaktikaulio ir yra lengvai apčiuopiamas per pilvo sieną. Vėliau šis matavimas dažniausiai atliekamas kiekvieno planinio vizito pas gydytoją ar akušerę metu.
Gimdos dugno aukščio matavimo metodika
Procedūra yra labai paprasta, greita ir visiškai neskausminga:
- Ant nugaros gulinčiai nėščiajai centimetrine juostele matuojamas atstumas nuo gaktinės sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno pagal vaisiaus ašį.
- Matuojama kas 1-4 savaites.
- Jūs atsigulsite ant kušetės (dažniausiai pusiau gulomis arba ant nugaros, šiek tiek sulenkus kojas per kelius).
- Gydytojas ar akušerė švelniai apčiuops Jūsų pilvą, kad surastų gaktikaulio viršų ir gimdos dugną (viršutinę jos dalį).
- Specialia matavimo juostele bus išmatuotas atstumas tarp šių dviejų taškų, vedant juostelę per pilvo išlinkimą.
- Gautas matmuo centimetrais bus užrašytas Jūsų nėščiosios kortelėje.
Gimdos dugno aukščio normos
Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
Konkrečios gimdos dugno aukščio reikšmės skirtingomis nėštumo savaitėmis:
- 20-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas yra per du pirštus žemiau bambos.
- 24-ąją savaitę - siekia bambą.
- 28-ąją - esti per du pirštus virš jos.
- 36-ąją nėštumo savaitę gimdos dugnas siekia kardinę krūtinkaulio ataugą.
- Nėštumo pabaigoje gimdos dugno aukščio ir pilvo apimties (cm) sandauga rodo numatomą vaisiaus svorį (g).
Gimdos dugno aukščio kreivė ir jos interpretacija
Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Šioje diagramoje paprastai būna nubrėžtos trys kreivės, rodančios apatinę normos ribą, vidurkį ir viršutinę normos ribą konkrečiai nėštumo savaitei. Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant. Žymėdamas Jūsų rezultatus diagramoje, jis mato, ar gimda auga tolygiai ir ar augimo kreivė atitinka normos ribas.
Iš gimdos dugno aukščio kreivės galima spręsti apie vaisiaus augimą gimdoje.
- Kai kreivė kyla greitai, įtariama:
- Daugiavaisis nėštumas.
- Polihidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Didelis vaisius.
- Gimdos navikas.
- Kai gimdos dugnas kyla per lėtai (nepakankamai), įtariama:
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Oligohidramnionas (sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis).
- Žuvęs vaisius.
- Nustačius patologinę gimdos dugno aukščio kreivę, atliekamas ultragarsinis nėščiosios tyrimas.
- Gimdos dugno aukščio kreivė gali būti įvertinta netiksliai, kai yra netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje, gimdos navikai, nėščioji nutukusi.
Ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?
Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų.
- Nesijaudinkite per anksti: Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:
- Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
- Daugiavaisis nėštumas.
- Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
- Matavimo technikos ypatumai.
- Papildomi tyrimai: Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų (yra žemiau apatinės arba aukščiau viršutinės kreivės) arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę.
Kiti nėštumo tyrimai
Nėštumo metu atliekama įvairių tyrimų, kurie padeda stebėti motinos ir vaisiaus sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Hormoninė diagnostika
Nėštumo laikotarpiu placenta ir vaisius gamina hormonus: chorioninį gonadotropiną, estrogenus, progesteroną, alfa fetoproteiną ir kt.
- Chorioninis gonadotropinas (hCG) pagal cheminę struktūrą - glikoproteidas, kurį pradeda gaminti sincitiotrofoblasto ląstelės po apvaisinto kiaušinėlio implantacijos. Didžiausia koncentracija motinos kraujyje - apie 60-ąją nėštumo dieną. Nuo 80-osios dienos jo produkcija mažėja ir išlieka nedidelė iki nėštumo pabaigos. hCG skatina estrogenų sintezę placentoje, progesterono gamybą geltonkūnyje, hormonų steroidogenezę vaisiaus antinksčiuose, vaisiaus kiaušidžių raidą. Apie 10 proc. cirkuliuojančio hormono išsiskiria su šlapimu. Ankstyvieji nėštumo testai pagrįsti šio hormono nustatymu moters šlapime. Pirmuoju nėštumo trimestru jo kraujyje būna 40-60 mU/ml, o su šlapimu išsiskiria 3 000-40000 mU/ml. Sergant trofoblastine liga, Dauno liga hCG produkcija ryškiai padidėja.
- PAPP-A (angl. pregnancy associated plasma protein-A) tai specifinis nėštumo glikoproteinas, kurį sintetina trofoblastas. Šis baltymas aptinkamas motinos serume nuo 28-os pastojimo dienos. Maža jo koncentracija nustatoma, kai vaisius serga Dauno liga ar kita trisomija. Chorioninis gonadotropinas (hCG) ir su nėštumu susijęs plazmos proteinas A (PAPP-A) tiriami nuo 11-os nėštumo savaitės iki 13-os savaitės + 6 d. (dvigubas testas).
- Estrogenai gaminami placentoje ir vaisiaus antinksčiuose. Jie sukelia fiziologinę gimdos raumenų hipertrofiją ir hiperplaziją, minkština gimdos kaklelį, veikia jungiamąjį audinį, pieno liaukas. Estriolio koncentracija nėštumo pabaigoje - 350-1900 ng/ml. Jis išsiskiria su šlapimu.
- Progesteronas gaminamas placentoje. Šio hormono produkcija didėja nuo 9-osios iki 32-osios savaitės (10-100 kartų). Progesteronas svarbus kiaušinėlio implantacijai, mažina gimdos tonusą, skatina augti gimdą, vešėti pieno liaukas.
- Alfa fetoproteinas (AFP) - glikoproteinas, gaminamas trynio maišelyje, o vėliau - vaisiaus kepenyse ir virškinimo trakte. Vaisiaus kraujyje ir vandenyse jo koncentracija didėja iki 13- osios nėštumo savaitės, vėliau mažėja. Motinos kraujyje alfa fetoproteino galima aptikti nuo 10-osios nėštumo savaitės, jo koncentracija didėja iki 32-osios nėštumo savaitės. Motinos kraujyje AFP koncentracija padidėja esant vaisiaus nervinio vamzdelio, virškinimo sistemos raidos ydų, daugiavaisiam nėštumui ir kt. Dauno liga sergančio vaisiaus kepenyse AFP sintezė sulėtėja. 14-21-ąją nėštumo savaitę gali būti atliekamas trigubas („triple“) testas: nustatoma chorioninio gonadotropino, estriolio ir alfa fetoproteino koncentracija motinos kraujyje. Biocheminiųnėščiosios kraujo serumo žymenų tyrimas (dvigubas ir trigumas testai) naudojamas atrinkti nėščiąsias su padidinta rizika vaisiaus nervinio vamzdelio raidos ydoms, chromosominei patologijai, ypač Dauno ligai (jautrumas - 60-75 proc.). Joms atliekami invaziniai prenatalinės diagnostikos metodai.
Vaisiaus judesių skaičiavimas
Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20- ąją pirmojo nėštumo savaitę, o kartotinio nėštumo - 18-ąją savaitę. Nuo 30-osios nėštumo savaitės galima aiškiai išskirti vaisiaus miego ir aktyvumo ciklus. Vaisiaus judesiai būna įvairūs: spardosi, verčiasi, sukasi, rąžosi, žagsi ir kt. Paskaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega vidutiniškai apie 23 min. Vaisiaus judesiai skaičiuojami nuo 30-osios nėštumo savaitės. Gulėdama ant šono, nėščioji skaičiuoja visus vaisiaus judesius per 30 min. 1-3 kartus per dieną. Normalu, kai jų būna 5 ir daugiau. Kai judesių mažiau, skaičiuojama iki 1 val. Jei ir tada būna mažiau kaip 5 judesiai, reikia kreiptis į akušerę ar gydytoją.
Vaisiaus judesių dažnis ir jų pobūdis atspindi vaisiaus būklę gimdoje. Aktyvūs judesiai rodo gerą būklę. Judesiai būna reti, silpni ar visai išnyksta dažniausiai dėl įvairių patologinių nėščiosios ar vaisiaus būklių, vaisiaus hipoksijos.
Vaisiaus širdies auskultacija
Vaisiaus širdies veikla akušeriniu stetoskopu arba rankiniu doplerio aparatu vertinama nuo 18-20 nėštumo savaitės visoms nėščiosioms.
Moteriai gulint ant nugaros ar ant šono (kai esti v. cava sindromas), akušerinis stetoskopas glaudžiai prispaudžiamas prie nėščiosios pilvo sienelės ir klausančiojo ausies, nelaikant jo ranka. Skaičiuojamas vaisiaus širdies ritmas tarp sąrėmių, t. y. bazinis ritmas per 1 minutę. Vieta, kur geriausiai girdima širdis, pasirenkama priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje. Lyginamas vaisiaus širdies ritmas su motinos a. radialis pulsu.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Normalus bazinis vaisiaus širdies ritmas yra 110-115 širdies susitraukimų per minutę (spm). Tachikardija vadinamas dažnesnis nei 150 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 10 minučių. Vaisiaus tachikardija, karščiavimas, medikamentai ir kt. Bradikardija - retesnis nei 110 spm vaisiaus širdies ritmas, trunkantis ilgiau nei 3 minutes. Bradikardija esti sunki, kai vaisiaus širdis susitraukinėja rečiau nei 100 spm. Tai rodo nepatenkinamą jo būklę gimdoje.
Nustačius vaisiaus tachikardiją, bradikardiją ar aritmiją, būtina užrašyti kardiotokogramą, įvertinti vaisiaus ir placentos kraujotaką ir kt.
Akušerinė echoskopija
Akušerinė echoskopija atliekama vaisiaus ir akušerinės patologijos, vaisiaus raidos ydų diagnostikai. Nėra duomenų apie žalingą diagnostinio ultragarso poveikį vaisiui. Jam kontraindikacijų nėra.
Nėščiosioms rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus, jei nėra papildomų indikacijų. Lietuvoje ultragarsinė nėščiųjų patikra atliekama 18-20 savaitę.
Pirmojoje nėštumo pusėje, 16-20-ąją savaitę, nustatoma:
- Nėštumo lokalizacija.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Nėštumo laikas.
- Nėštumo raida.
- Apsigimimai.
- Gimdos ir kiaušidžių navikai.
Antroje nėštumo pusėje, 32-34-ąją savaitę, nustatoma:
- Vaisiaus padėtis, pirmeiga, gyvybingumas.
- Vaisiaus biometrija, svoris.
- Placentos lokalizacija, storis, sandara.
- Vaisiaus vandenų tūris.
- Apsigimimai.
- Vaisiaus augimo sutrikimai.
- Kraujavimas iš gimdos.
Kardiotokografija (KTG)
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo (kardiotachograma) ir gimdos aktyvumo (tokograma) registravimas. Dabar KTG yra plačiausiai naudojamas vaisiaus būklės tyrimo būdas. KTG gali būti registruojama nuo 26-28-osios savaitės, tačiau daugiausia informacijos gaunama nuo 32-osios nėštumo savaitės.
Amniocentezė
Amniocentezė - vandenmaišio punktavimas pro nėščiosios pilvo sieną kontroliuojant ultragarsu. Komplikacijų rizika: 0,5-1,0 proc. Procedūra gali būti atliekama ambulatoriškai. Amniocentezė atliekama nuo 14- 16-osios nėštumo savaitės stacionare ar ambulatoriškai.