Šiame straipsnyje apžvelgiamos žymios Lietuvos teatro ir muzikos pasaulio asmenybės, įskaitant aktorius, režisierius ir muzikantus. Čia rasite jų gimimo datas, svarbiausius vaidmenis, pastatymus ir kitus reikšmingus pasiekimus.
Žymūs Lietuvos aktoriai ir režisieriai
Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė
Gimė 1926 m. liepos 14 d. Šiauliuose. Mirė 2012 m. vasario 1 d. Vilniuje. Televizijos režisierė, aktorė. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją. 1944-1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1945 m. dvejus metus lankė Šiaulių dramos teatro studiją ir vaidino šiame teatre. 1947-1950 m. lankė Vilniaus dramos teatro studiją, kurią baigus, vienerius metus čia dirbo aktore. Tuo pačiu metu 1947-1951 m. studijavo Vilniaus universitete, anglų kalbą ir literatūrą. 1951-1954 m. su vyru, operos solistu V. Adamkevičiumi, gyveno Leningrade. 1957-1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere. Parengė per 2000 laidų, kurių svarbiausios: „Enterpos karalystėje“, „Vakaras menėje“, „Muzikinis trečiadienis“, „Tonika“ (laida ėjo 12 metų), „Muzikos svetainė“, „Kaukių balius“, „Dvylika mėnesių“ ir kt. Pastatė operą, keletą baletų, televizijos laidose propagavo operos meną. Pirmajame lietuviškajame TV seriale.
Regimantas Adomaitis
Gimė 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose. Mirė 2022 m. birželio 20 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Teatro ir kino aktorius. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963-1967 m. buvo Kauno dramos teatro aktorius, nuo 1967 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Sukūrė per 50 vaidmenų teatre, per 70 vaidmenų Lietuvos ir užsienio šalių meniniuose bei televizijos filmuose. Svarbesni vaidmenys teatre: Fransas (Ž. P. Sartro „Altonos atsiskyrėliai“), Mindaugas, Mažvydas (J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“), Jokūbas (B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“), Borkmanas (H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkmanas“), Kaligula (A. Kamiu „Kaligula“), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila“), Seras (R. Harwoodo „Aprengėjas“), Serebriakovas (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Edvardas IV (W. Shakaspeare „Ričardas III“), Tėvas (F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“); kine - Donatas („Niekas nenorėjo mirti“), Franciskas („Tas saldus žodis - laisvė“), Kasparas („Jausmai“), Edmundas („Karalius Lyras“), Girdvainis („Velnio nuotaka“), Adomas („Sodybų tuštėjimo metas“), Orlandas („Kentaurai)“, Buckus („Faktas“). Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo iniciatyvinės grupės narys. SSRS liaudies artistas (1985). Lietuvos valstybinės premijos (1982), Vokietijos DR nacionalinės premijos (1981) laureatas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius (1997).
Leonardas Andriuškevičius
Gimė 1941 m. balandžio 6 d. Rinkūnų kaime (Kauno r.). Teatro aktorius, poetas. 1965-1969 m. Vilniaus kultūros mokykloje studijavo režisūrą. 1970-1976 m. dirbo Kauno valstybiniame lėlių teatre. Nuo 1976 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 60 vaidmenų. Svarbesni vaidmenys: Laurynas (V. Jasukaitytės „Žemaitė“), Suslovas (M. Gorkio „Vasarotojai“), Bosas (J. Steinbecko „Pelės ir žmonės“), Ministras (G. Solovskio „Skiriama princesei“), Marma (J. Avyžiaus „Degimai“), Popas, Žydas (Šolom Aleichemo „Tevje pienininkas“) ir kt. 1997 m. Šiauliuose išleista jo poezijos knyga „Šviesi akimirka“.
Regina Arbačiauskaitė-Flick
Gimė 1951 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose. Teatro, kino ir televizijos aktorė. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1973-1996 m. vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre. Nuo 1996 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų teatre, kine ir televizijoje. Teatre: Luiza (F. Schillerio „Klasta ir meilė“), Peginė (J. M. Syngo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“), Skylienė (V. Krėvės „Žentas“), Misis Ford (W. Shakespeare „Vindzoro šmaikštuolės“), Antigonė (J. Anouilh „Antigonė“), Julija Filipovna (M. Gorkio „Vasarotojai“), Didžiavyžė (P.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Rolandas Atkočiūnas
Gimė 1961 m. rugpjūčio 16 d. Kaune. Teatro režisierius. 1990 m. baigė Maskvos B. Ščiukino teatro meno institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. 1994-1995 m. Šiaulių dramos teatro meno vadovas, direktorius, 1998-2001 m. šio teatro režisierius. Išvyko į Klaipėdą. Nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui. Pastatymai Šiauliuose: A. Millerio „Kaina“, A. Fugardo „Čia gyvena žmonės“, L. Pirandello „Henrikas IV“, K. Ostrausko „Čičinskas“, A. Detkovo „Amžinas sugrįžimas“, T. Rattigano „Dama be kamelijų“. Statė spektakluis Kauno mažajame teatre, Klaipėdos dramos teatre, Panevėžio J.
Vladas Auga
Gimė 1931 m. birželio 7 d. Skamaičių kaime (Radviliškio r.). Mirė 1984 m. balandžio 20 d. Šiauliuose (žuvo autokatastrofoje). Teatro aktorius. 1952-1977 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, 1960-1977 m. buvo šio teatro direktorius. 1977-1980 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių filmų direktoriumi. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų; žymesni: Uldis (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“), Jonas (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Aleksas (J. Avyžiaus „Baltieji gluosniai“), Poza (F. Schillerio „Don Karlas“), Orsinas (W.
Audronė Bagatyrytė
Gimė 1956 m. gegužės 30 d. Obeliuose (Rokiškio r.). Mirė 2010 m. kovo 1 d. Šiauliuose. TV ir teatro režisierė. 1974-1978 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1985 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Pastatė spektaklių Barnaulo (Rusija) Jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. 1986-1991 m. Šiaulių dramos teatro režisierė. Svarbesni to laikotarpio pastatymai: „Paryžius, kuriame…“ (pagal H. Toulouse-Lotrecą), J. Erlicko „Blinkuva“, A. Bagatyrytės „Protėvių dangaus žiūrėtų…“ (lietuvių mitologijos motyvais) ir kt. Parašė scenarijų ir režisavo Šiaulių miesto bendruomenės renginius: Sukilėlių kalnelio jubiliejaus minėjimą, vakarus, skirtus V. Kudirkai, Šatrijos Raganai. Nuo 1991 m. pabaigos yra su aktoriumi ir vyru E. Leonavičiumi įkurtos netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ režisierė. Čia gimė: „Gyvas negyvas Hamletas“, „Kitas“, „Oidipas žmogus“. Su šiais monovaidinimais pasirodė tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, Egipte, Baltarusijoje, Danijoje, Suomijoje, Tunise, Čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir kitur. Studijoje sukūrė video filmą „Laiškai judesiui“. Su E. Leonavičiumi parengė fotoparodų („Fiksavimai“, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje; „Ritualinių vietų vaizdai“, nacionalinėje UNESCO komisijoje Vilniuje ir kt.) Režisavo pirmą kartą Lietuvoje paminėtą Afrikos Dieną (1999).
Vladas Baranauskas
Gimė 1947 m. gegužės 24 d. Pandėlyje (Rokiškio r.). Teatro aktorius. Baigė Raseinių 1-ąją vidurinę mokyklą. 1965-1969 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1969 m. Šiaulių dramos teatro aktorius, nuo 1996 m. trupės vedėjas. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose. Sukurti vaidmenys: Gytis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Alna (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Jonas (H. Sudermanno „Jonas ir Erdmė“), Georgas Rosas (R. Salūrio „Paskutinės dvi valandos“), Kurtas (T. Rattigano „Dama be kamelijų“) ir kt.
Saulius Bareikis
Gimė 1955 m. sausio 22 d. Vilniuje. Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. 1977 m. baigė valstybinę Lietuvos konservatoriją. 1977-1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre. 1981-2000 m. vaidino Jaunimo teatre, nuo 2008 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. Su O. Ditkovskiu ir K. Smoriginu subūrė muzikinę grupę „Aktorių trio“. Šiaulių ir Jaunimo teatruose sukūrė apie 50 vaidmenų, televizijos filmuose - 10. Šiaulių dramos teatre sukurti svarbesni vaidmenys: Voras („Vaikų dienos“), Alvaras (T. Viljamso „Ištatuiruota rožė″), Ivanas Kvailys (V. Šukšino „Iki trečiųjų gaidžių″), Kandidatas Kastorovičius Tarelkinas (A. Suchovo-Kobylino „Tarelkino mirtis“),Vytautas Vyturys („Iš ten aš ateinu…″), I-as munduras (E. Radzinskio „Luninas, arba Žako mirtis″, Voicekas (G. Biuchnerio „Voicekas″), Altoumas (C. Gozzi „Princesė Turandot″), Daktaras Jonas (Daktaras ir Mangaryta, J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Šešėlis (J. Švarco „Šešėlis) ir kt.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Šarūnas Bartas
Gimė 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose. Kino režisierius. 1991 m. baigė Maskvos Kinematografijos institutą. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“. Tais pačiais metais debiutavo sukūręs dokumentinį filmą „Praėjusios dienos atsiminimui“. Sukūrė vaidybinius filmus „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000), „Septyni nematomi žmonės“ (2005). Lietuvos Kinematografininkų sąjungos narys. Apdovanotas Amsterdamo, Berlyno, Venecijos kino festivalių prizais.
Vytautas Benokraitis
Gimė 1931 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Mirė 2003 m. birželio 30 d. ten pat. Teatro aktorius. 1943 m. pradėjo mokytis Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1945 m. įstojo į Šiaulių dramos teatro studiją, o ją baigęs, 1948 m. priimtas dirbti teatro pagalbiniu darbuotoju, vėliau aktoriumi. Šiaulių dramos teatre dirbo iki 1986 m. Čia sukūrė per 150 vaidmenų, iš jų svarbesni: Barva (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“), Ringelė (V. Krėvės „Žentas“), Maksas Žile (H. Balzaco „Viengungio gyvenimas“), Padronas Tonis (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“, Don Karlas (F. Schillerio „Don Karlas“), Sudakovas (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“, Vosylius (S. Maršako „Katės namai“ ir kt. Vyresnės kartos Šiaulių miesto aktorius subūrė į senjorų klubą ir jam vadovavo. 1996 m. R. Vaitiekūnas išleido knygą apie V. Benokraitį. Lietuvos nusipelnęs artistas (1981).
Nomeda Bėčiūtė
Gimė 1965 m. gegužės 20 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1983-1987 m. studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1987-1990 m. - Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1990 m. Šiaulių dramos teatro aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Estera (A. Millerio „Kaina“), Siuzana (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Eni Salivan (V. Gibsono „Stebukladarė“), Alisa (L. Kerolis „Alisa stebuklų šalyje“), Marlena Dietrich („… su meile - Marlene Dietrich“), Kristina Lindė (H. Ibseno „Nora“), Panelė Miuler (E. M. Remarque „Trys draugai“) ir kt.
Elena Bindokaitė-Kernauskienė
Gimė 1899 m. gruodžio 12 d. Vilkaviškyje. Mirė 1990 m. vasario 9 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. 1917 m. baigė mokytojų kursus Voroneže, o 1918 m. gimnaziją Jekaterinoslave. Grįžusi į Lietuvą, 1929 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1919-1931 m. vaidino Kauno, Valstybės teatruose. Buvo viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, čia dirbo nuo 1931 iki 1959 m. (su nedidele pertrauka, kai 1935-1939 m. vaidino Klaipėdos dramos teatre). Įsteigė ir 1947-1954 m. vadovavo Šiaulių miesto vaikų teatrui. Sukūrė per 200 vaidmenų, iš jų svarbesni: Voverė (V. Krėvės „Šarūnas“), Dorina (Molière „Tartiufas“), Danguolė (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“), Jonienė (A. Vienuolio „Puodžiūnkiemis“), Luiza (F. Schillerio „Klasta ir meilė“), Rašel (M. Gorkio „Vasa Železnova“), Jelena Andrejevna (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Senelė (A. Casonos „Medžiai miršta stovėdami“) ir kt. Parašė ir režisavo pasaką vaikams „Gintaro lazdelė“ (1957). Lietuvos liaudies artistė (1956).
Juozas Bindokas
Gimė 1951 m. gegužės 5 d. Lazdijuose. Teatro aktorius, fotomenininkas. 1968-1972 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 70 vaidmenų, iš jų svarbesni: Kosmė (P. Calderono „Dama vaiduoklė“), Tofolas (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“), Raudonauskis (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“), Pulkininkas (K. Ostrausko „Čičinskas“), Šnipščiūnas (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Garonas (P. Šeno „Į sveikatą, pone!“) ir kt. Rengia autorines fotografijos parodas, yra knygos „Šiaulių dramos teatras“ (1992) fotografas, sudarytojas.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Lina Bocytė
Gimė 1959 m. rugsėjo 5 d. Dūkšte (Ignalinos r.). Teatro aktorė. 1977-1981 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 60 vaidmenų, iš jų svarbesni: Zoja (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“), 3-oji moteris (F. Garsijos Lorkos „Bernardos Albos namai“), Princesė (G. Solovskio „Skiriama princesei“), Sara (I. Bergmano „Žemuogių pievelė“), Ugnis (M. Meterlinko „Žydroji paukštė“), Laima (A. Škėmos „Vieną vakarą“), Luiza (R. Toma „Aštuonios mylinčios moterys“), Laima Radvilaitė (S. Šaltenio, G. Kanovičiaus „Katė už durų“). Gailestingoji seselė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Karvė Aušrelė (M. Lado „Labai paprasta istorija“), Linksminančioji sesuo (J. Švarco „Šešėlis“), Hilda (T.
Irena Bučienė
Gimė 1940 m. sausio 1 d. Šiauliuose. Mirė 2001 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Teatro ir televizijos režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, 1969 m. - Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1969-1972 m. buvo Lietuvos televizijos režisierė, nuo 1970 m. dirbo dėstytoja Lietuvos konservatorijoje. Režisuoti spektakliai: Nacionaliniame dramos teatre - A. Millerio „Kaina“, K. Čapeko „Makropulo receptas“, F. Dùrrenmatto „Vaidinam Strindbergą“, J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, J. Anouilh „Antigonė“, A. Vampilovo „Ančių medžioklė“, M. Bulgakovo „Moljeras“, J. Moliére „Šykštuolis“; Kauno dramos teatre - K. Sajos „Sielų mainai“; Vilniaus Žemutinėje pilyje - J. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, J. Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir kt.
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė
Gimė 1921 m. liepos 30 d. Šiauliuose. Mirė 1985 m. birželio 25 d. Vilniuje. Teatro aktorė. 1940-1945 m. buvo Šiaulių dramos teatro, 1947-1985 m. Lietuvos akademinio dramos teatro aktorė, (1949 m. baigė šio teatro vaidybos studiją). Svarbesni vaidmenys: Aliutė, Cilė (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“, „Prisikėlimas“), Lakūnaitė (S. Kapnio „Kai širdis traukia“), Andreičik (B. Gorbatovo „Tėvų jaunystė“), Leona (K. Sajos „Silva studentauja“), Oligė (V. Krėvės „Skirgaila“), Kvin (J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“) ir kt.
Janina Budrikaitė
Gimė 1918 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose. Mirė 1996 m. birželio 28 d. Klaipėdoje. Teatro aktorė. 1938 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją ir iki 1946 m. mokytojavo. 1946-1949 m. Šiaulių dramos, 1949-1951 m. Kauno jaunojo žiūrovo, 1951-1980 m. Klaipėdos dramos teatrų aktorė. Sukurti vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“), Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“), Aldona (K. Sajos „Lažybos“), Ranevskaja (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Bona (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“), Marta Oven (E. O`Neillo „Ana Kristi“) ir kt.
Jūratė Budriūnaitė
Gimė 1973 m. Gulbinuose (Biržų r.) Teatro ir televizijos aktorė. 1992 - 1996 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, iš jų svarbesni: Juodoji stiuardesė (M. Michel „Varnų šokis“), Frida (L. Pirandello „Henrikas IV“), Snieguolė („Snieguolė ir septyni nykštukai“ pagal brolių Grimų pasaką), Verutė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“), Agnė Skruzdėlienė (B. Sruogos „Dobilėlis penkialapis“), Izolda Auksaplaukė. Izolda Baltarankė (J. Bediero „Tristanas ir Izolda“), Keti („Juozapas Šveikas“, J. Hašeko romano motyvais), Maša (A. Čechovo „Trys seserys“), Mangaryta Elė („Daktaras ir Mangaryta“ J. Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais), Dukra („…su meile - Marlene Dietrich“), Adelma (C. Gozzi „Princesė Turandot“), Nora (H. Ibseno „Nora“), Kristina (A. Strindbergo „Velykos“,
Muzikos pasaulio atstovai
Asmik Grigorian
Gimė 1981 m. gegužės 12 d. Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje fortepijono, vėliau chorinio dirigavimo specialybės. 1999 m. įstojo į Lietuvos ir muzikos teatro akademijos dainavimo specialybę, baigė bakalauro, o 2006 m. - magistro studijas. Buvęs sutuoktinis - operos solistas Giedrius Žalys.
Giedrius Žalys
Dainininkas, lektorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Buvęs Asmik Grigorian vyras. Apie ką tik įvykusias vedybas pranešė pats Giedrius. Feisbuke jis pasidalijo savo ir žmonos nuotrauka. „Ji nuostabi. Aš Ją vedžiau“, - prie fotografijos rašė jis. Ceremonija vyko Airėnuose, kur buvo pakviesti patys artimiausieji. Šventėje dalyvavo ir Giedriaus sūnus Nojus. 15min susisiekus su G.Žaliu, jis nuo išsamesnių komentarų išsisuko, argumentuodamas, kad jau seniai nesirodo viešumoje, o ir artimuosius siekia apsaugoti nuo šių kalbų. 15min primena, kad G.Žalys anksčiau buvo sukūręs šeimą su operos soliste Asmik Grigorian, su kuria 2002 metais susilaukė sūnaus.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 85-metis
Spalio 11 dieną, minint maestro Sauliaus Sondeckio 96-ąją gimimo dieną, Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ skambiai paminėtas Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 85-metis.
Koncertą pradėjo jungtinis gimnazijos mokinių ir absolventų tautinių instrumentų orkestras, akompanavęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solisto, buvusio gimnazijos ugdytinio, Juozo Janužo atliekamai liaudies dainai. Orkestrui dirigavo ilgametė jo vadovė Regina Vaišnorienė.
Koncerte įsimintinai pasirodė ir gimnazijos absolventai ‒ LMTA studentai: smuikininkė Ugnė Krikščiūnaitė (prof. Rūta Lipinaitytė), kanklininkas Modestas Ulberkis (doc. dr. Aistė Bružaitė), dainininkas Lukas Sandhu (lekt. Giedrius Žalys), violončelininkės Gintarė Kaminskaitė-Rudic ir Kornelija Morkevičiūtė, pianistė Kamilė Kaučikaitė (prof. Rimantas Armonas ir prof.
Koncerto metu buvo perskaityti LR prezidento Gitano Nausėdos, LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės sveikinimai. Gimnazijos bendruomenę nuo scenos pasveikino LR Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, maestro Sauliaus Sondeckio sūnus Saulius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr.
Anot gimnazijos direktorės Reginos Marozienės - svarbiausias renginio tikslas buvo suburti buvusią ir esamą gimnazijos bendruomenę. Besišypsantys veidai, nesibaigiantys pokalbiai po koncerto įrodė, jog tikslas buvo pasiektas. Skambiai ir drauge atvertėme naują gimnazijos istorijos puslapį.
Opera "Birutė" Palangoje
Liepos 6 d. 21 val. Palangos Birutės parke, prie Birutės kalno - M. Petrausko ir G. Lansdbergio-Žemkalnio pirmoji lietuviška opera „Birutė“.
Spektaklyje švytės Lietuvos muzikos ir teatro žvaigždės: solistai - Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audrius Rubežius (tenoras), Giedrius Žalys (baritonas), Giedrius Prunskus (baritonas), Andrius Apinis (tenoras); aktoriai - Ferdinandas Jakšys, Vytautas Anužis, Aleksas Kazanavičius, Ramutis Rimeikis; šokėja Edita Stundytė bei Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Giedrius Leškevičius
Sergejus Larinas
Gruodis su Sergejumi Larinu - taip galėtume apibendrinti įspūdingiausius paskutiniojo metų mėnesio muzikinius įvykius. Sukurta brandžiuoju Verdi kūrybos periodu, opera „Likimo galia“ stebina siužeto dirbtinumu ir keistų, regis, visai nerealių situacijų aistringa muzikine drobe. Dramatiškose situacijose persipina likimai, ryškėja įspūdingi charakteriai, atskleidžiami kaip ir daugelyje kitų didžiojo operos genijaus operų, nesigailint dainininkų balsų, vis dėlto, matyt, patogiai ir patraukliai. Nes, nepaisant koncertinės atlikimo versijos, vargu ar kas iš klausytojų pasigedo scenografijos ar judesio - vokalinė drama buvo perteikta gyvai. Ir tai visų pirma dirigento Juozo Domarko bei svečio Sergejaus Larino nuopelnas. Džiugu, kad į garsųjį artistą lygiavosi ir mūsų dainininkai. Ypač išsiskyrė lygiaverčiu partneriu tapęs itin sudėtingos baritono partijos atlikėjas Vytautas Juozapaitis. Ką tik vasarą gėrėjomės jo lengvu, grakščiu dainavimu Mozarto operoje „Visos jos tokios“, o dabar - dramatinė ekspresijos jėga Verdi muzikoje. Į šį puikų duetą įsiliejo ir Vladimiras Prudnikovas, šį kartą papildomų liaupsių sulaukęs ir kaip profesorius - juk ir V. Juozapaitis, ir G. Žalys, ir N.
#