Galvos skausmas - tai vienas dažniausiai pasitaikančių sveikatos nusiskundimų visame pasaulyje. Jis gali būti laikinas ir nereikšmingas, bet taip pat - nuolatinis, stiprus ir ženkliai pabloginantis gyvenimo kokybę. Galvos skausmas - dažnas sveikatos sutrikimas, dėl kurio žmonės neskuba pas medikus. Tačiau, kai jis pradeda varginti vis dažniau, pradedame kelti klausimus, ar tai tikrai įprasta ir normalu. O galbūt - tai pirmas rimtos ligos simptomas?
Galvos skausmo samprata ir paplitimas
Galvos skausmas - tai labiausiai paplitęs neurologinis simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Kasdieniu galvos skausmu skundžiasi apie 5 procentus žmonių, o bent kartą per metus galvos skausmą jaučia 80 proc. vyrų ir moterų. Kas ketvirtas žmogus bent kartą per dvi savaites vartoja skausmą malšinančias priemones. Galvos skausmą dažnai priimame kaip įprastą gyvenimo dalį. Tačiau kas tuo metu, kai skauda galvą, vyksta smegenyse? Pasak gydytojos, galvos skausmo kilmė gali būti labai įvairi, todėl galvos skausmo atsiradimo mechanizmai taip pat yra skirtingi.
„Bet kokiu atveju skausmo pojūtį suvokiame per smegenyse esančią skausmą suvokiančią sistemą, kuri jungia ne vieną smegenų sritį. Jei kalbėtume apie migrenos priepuolio sukeltą skausmą, tuomet smegenyse, veikiant skausmo mechanizmą paleidžiančiam trigeriui, išsivysto sudėtinga įvairių smegenų struktūrų disfunkcija, sukelianti trigeminovaskulinės sistemos aktyvaciją, smegenų kraujagyslių išsiplėtimą, skausmo mediatorių išsiskyrimą bei skausmą suvokiančios sistemos aktyvavimą“, - pasakojo I. Šitkauskienė.
Galvos skausmo klasifikacija: pirminiai ir antriniai skausmai
Pagal kilmę galvos skausmai iš esmės skirstomi į dvi grupes - pirminius ir antrinius. Jei galvos skausmas nesusijęs su aiškia priežastimi, ir pasireiškia kaip pagrindinis susirgimo požymis, jis vadinamas pirminiu. Tokiems galvos skausmams priskiriami migrenos, įtampos tipo ar klasteriniai galvos skausmai. Pirminių galvos skausmų priežastys paprastai nenustatomos, jie atsiranda, galima sakyti, savaime. Dažniausiai pasitaikantis pirminis galvos skausmas, nesukeltas kokių nors kitų sveikatos sutrikimų, nervų, smegenų pažeidimo - tai įtampos tipo galvos skausmas. Kiek retesnė yra migrena, klasterinis galvos skausmas, fizinio aktyvumo, šalčio sukeltas galvos skausmas ir kiti.
Jei galvos skausmas yra kito pagrindinio susirgimo požymis, jis vadinamas antriniu. Tokį galvos skausmą gali sukelti smegenų audinio pabrinkimas - edema, smegenų dangalų dirginimas, smegenų kraujagyslių ligos. Antriniai galvos skausmai pasireiškia sergant infekciniu smegenų ir jų dangalų uždegimu (meningito, encefalito), autoimuniniais vaskulitais, smegenų venų tromboze, įvykus smegenų aneurizmos ar kitokios malformacijos plyšimui, traumai, sergant smegenų navikais, kitais susirgimais. Galvos skausmas gali pranašauti daugelį ligų. Netgi sergant sloga dažnai skauda galvą.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
Dažniausios galvos skausmo priežastys
Galvos skausmas - dažnas ir nemalonus reiškinys, kuris gali kilti dėl daugybės įvairių priežasčių.
Įtampos tipo galvos skausmas
Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra įtampos tipo galvos skausmas, kuris atsiranda dėl raumenų įtampos kaklo ir galvos srityje. Pojūčiai: Bukas, spaudžiantis skausmas abiejose galvos pusėse, lyg kažkas veržtų galvą lankeliu ar šalmu. Gydymas: Poilsis, atsipalaidavimo pratimai, masažai, fizinis aktyvumas.
Migrena
Migrena - dar viena dažna galvos skausmo priežastis. Tai stiprus, pulsuojantis skausmas, dažnai lydimas pykinimo, vėmimo ir padidėjusio jautrumo šviesai bei garsams. Migrena be abejonės yra dažniausiai patiriamas pirminis galvos skausmas. Pojūčiai: Pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas dažniausiai vienoje galvos pusėje. Gali būti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Gydymas: Specifiniai vaistai nuo migrenos (triptanai), profilaktiniai vaistai.
Klasterinis galvos skausmas
Pojūčiai: Nepakeliamas, labai stiprus skausmas vienoje pusėje, dažniausiai aplink akį. Priežastys: Tikslios nežinomos. Gali būti susijęs su hipotalamo veikla. Gydymas: Deguonies terapija, triptanai.
Sinusitas
Pojūčiai: Skausmas kaktos, žandų, nosies srityje - sustiprėja pasilenkus ar spaudžiant sinusų vietas.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo klaidos
Kitos priežastys
Kiti galvos skausmo kaltininkai gali būti sinusitas, akių įtampa, aukštas kraujospūdis arba netinkamas vaistų vartojimas. Taip pat, galvą gali skaudėti dėl kitų ligų, tokių kaip sinusitas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, akių įtampa, depresija. Rečiau, tačiau pasitaiko, kad šis simptomas tampa šalutiniu poveikiu dėl tam tikrų ilgai vartojamų vaistų, taip pat gali kilti atsiradus temporaliniam artritui, trišakio nervo neuralgijai ar kitoms nervų sistemoms ligoms. Galvos skausmas gali atsirasti ir pakilus kraujospūdžiui, todėl suabejojus dėl priežasties, naudinga jį pasitikrinti, o tai nemokamai padaryti galima ir vaistinėje.
Galvos smegenų aneurizma ir jos keliami pavojai
Galvos smegenų aneurizma - nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Išsiplėtusi arterijos sienelė bet kada gali plyšti ir kraujas užlieja smegenis. Tokiais atvejais pusė žmonių miršta, o išgyvenusieji patiria begalę komplikacijų. Toks sveikatos sutrikimas gali užklupti visai netikėtai. Neplyšusią aneurizmą turi apie penki procentai žmonių, kuri ilgą laiką gali nerodyti jokių ženklų.
„Plyšusios aneurizmos sukelia labai staigų ir stiprų galvos skausmą. Dažniausiai šis skausmas apibūdinamas kaip smūgis į galvą. Žmogus net atsigręžia pasižiūrėti, ar kas iš nugaros nesmūgiavo. Jei plyšimas yra didelis, dėl padidėjusio spaudimo galvoje greitai atsiranda pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas. Toks ligonis dėl staiga labai pablogėjusios sveikatos iš karto yra gabenamas į ligoninę. Jei aneurizmos plyšimas nėra didelis, žmogų vargina tik stiprus galvos skausmas, kuris po kelių valandų gali kiek nuslopti. Jeigu pacientas pirmąkart patiria tokį staigų ir stiprų skusmą, net ir vėliau susilpnėjusį - reikalinga skubi gydytojo konsultacija“, - perspėja „Kardiolitos klinikų“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologė doc. dr. Smegenų kraujagyslių aneurizmos dažniausiai nustatomos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.
„Polinkis turėti aneurizmą dažniausiai paveldimas, dažniausiai serga pirmosios eilės giminės (sergančiųjų broliai, seserys, vaikai), bet nuo gimimo jų turi labai mažai pacientų. Yra keli svarbūs rizikos veiksniai, kuriuos būtina koreguoti, žinant apie aneurizmos grėsmę arba jau nustačius, kad pacientas ją turi. Pirmiausia svarbu reguliuoti kraujospūdį. Jei pastarasis bus didelis - aneurizma tik didės. Kartais iki plyšimo dėl nedidelio kraujavimo iš aneurizmos juntami įspėjamieji stipresni skausmai ar sprando raumenų įsitempimas. „Didžioji dalis aneurizmų aptinkama visiškai atsitiktinai, kai skausmo nėra, o ligoniui atliekamas galvos tyrimas dėl kitų priežasčių, arba tik tada, kai jos jau plyšta. Manoma, kad neplyšusios aneurizmos sukelia galvos skausmą ar kitus simptomus tik 20-30 procentų ligonių. Neplyšusios aneurizmos skausmas neturi būdingų požymių, todėl pagal skausmo pobūdį nėra diagnozuojamas. Kai atsiranda naujas galvos skausmas, kuris dažnėja, stiprėja, pacientas turėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti skausmo priežasčių“,- sako doc. dr. K.
Kaklinės kilmės galvos skausmas
Kaklinės kilmės galvos skausmas, dar vadinamas cervikogeniniu galvos skausmu (angl. cervicogenic headache), yra antrinis galvos skausmas, kurio šaltinis yra kaklinės stuburo dalies (C1-C7 slankstelių) ar aplinkinių audinių (raumenų, raiščių, nervų) sutrikimai. Skausmas dažniausiai plinta iš kaklo į galvą, ypač į pakaušio, smilkinių ar kaktos sritis, dėl nervų dirginimo ar uždegimo, dažnai susijusio su kaklinės stuburo dalies problemomis, tokiomis kaip osteoartritas, disko išvarža ar raumenų įtampa. Pasaulyje kaklinės kilmės galvos skausmas sudaro apie 15-20 % visų lėtinių galvos skausmų atvejų, dažniau pasitaikydamas 30-50 metų amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie dirba sėdimą darbą ar patyrė kaklo traumas. Kaklinės kilmės galvos skausmas išsivysto dėl kaklinės stuburo dalies slankstelių ar aplinkinių audinių disfunkcijos, dirginančios nervus, kurie perduoda skausmo signalus į galvą.
Taip pat skaitykite: Nelaiko galvos 3 mėnesių kūdikis: priežastys ir sprendimai
Kaklinės kilmės galvos skausmo simptomai dažniausiai yra vienpusiai ir susiję su kaklo būkle. Jie skiriasi nuo kitų galvos skausmų, tokių kaip migrena, savo kilme ir pobūdžiu. Kaklinės kilmės galvos skausmo diagnostika yra sudėtinga, nes simptomai gali sutapti su kitais galvos skausmais, tokiais kaip migrena ar įtampos tipo skausmas. Diagnozė remiasi klinikine apžiūra, anamneze ir tyrimais. Kaklinės kilmės galvos skausmo gydymas orientuotas į kaklo problemų šalinimą, skausmo mažinimą ir funkcijos atkūrimą. Dauguma atvejų valdomi konservatyviai, tačiau sunkios stuburo patologijos gali reikalauti invazinio gydymo.
Kaklinės kilmės galvos skausmas gali reikšmingai paveikti fizinę, emocinę ir socialinę paciento būklę. Lėtinis skausmas ir kaklo sustingimas trukdo kasdienėms veikloms, tokioms kaip darbas prie kompiuterio, vairavimas ar ilgas skaitymas. Neurologiniai simptomai, tokie kaip rankų tirpimas, riboja tikslius judesius ir mažina darbingumą. Psichologiškai skausmas gali sukelti nerimą, dirglumą ar depresiją, ypač jei jis trukdo miegui ar koncentracijai. Socialinė izoliacija gali atsirasti dėl ribotos veiklos ar gėdos, susijusios su nuolatiniu skausmu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Galvą dažniau ar rečiau skauda kone kiekvienam, todėl gana sunku nuspręsti, kada jau reikia kreiptis į gydytojus. Tikrai reikėtų pacientui ar jo artimiesiems susirūpinti ir skubiai kreiptis pagalbos, jei skausmas atsirado staiga - žaibinis intensyvus skausmas, atsiradęs ramybėje ar po fizinės veiklos, toks galvos skausmas gali būti susijęs su smegenų kraujagyslės plyšimu, kraujo išsiliejimu smegenyse, taip pat derėtų skubiai atlikti tyrimus, jei tai yra naujai atsiradęs intensyvus galvos skausmas, jei galvos skausmą lydi tokie požymiai kaip karščiavimas, orientacijos ar sąmonės sutrikimas, įvairūs neurologiniai simptomai - regos sutrikimas, raumenų jėgos, kalbos sutrikimas. Vertėtų susirūpinti, jei galvos skausmas stiprėja, jei jis keičiasi nuo kūno padėties. Šie simptomai gali būti išties rimto galvos smegenų susirgimo priežastis“, - sakė I. Šitkauskienė.
Tačiau netgi tais atvejais, jei galvą skauda retai, verta bent kartą apsilankyti pas gydytoją. Kada reikia kreiptis į gydytojus? Jei galvos skausmas:
- yra labai stiprus ir staigus;
- lydimas sąmonės sutrikimo, sulėtėjusios reakcijos;
- prasidėjo vyresniame nei 50 m. amžiuje;
- pažadina nakties metu;
- jei randamas padidintas kraujospūdis.
Kaip sau padėti namuose?
Jei kamuoja galvos skausmas, svarbu žinoti, kaip galima padėti sau namų sąlygomis. Visų pirma, išgerkite stiklinę vandens - dažnai galvos skausmo priežastis būna paprasčiausia dehidratacija. Pabandykite pailsėti ar trumpai nusnūsti, nes net trumpas poilsis gali palengvinti nemalonius pojūčius. Atsipalaiduokite: padeda gilus kvėpavimas, meditacija, šiltas dušas ar tiesiog tyla. Jei įtariate migreną - pasistenkite vengti triukšmo ir ryškios šviesos, patogiai įsitaisykite tamsesnėje, ramesnėje aplinkoje. Jei skausmas stiprus - galima išgerti vaistų, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas, tačiau svarbu jų nevartoti per dažnai, kad išvengtumėte atoveiksmio skausmo. Galiausiai, stenkitės suprasti tikrąją skausmo priežastį: galbūt reikalinga koreguoti laikyseną, pasitikrinti akis ar sumažinti patiriamą stresą.
Tikrai taip. Padėti sau galime ir be vaistų. Nesunkaus epizodinio galvos skausmo atvejais kartais tiesiog padeda poilsis, miegas, rami aplinka, stresą sukeliančių veiksnių vengimas. Rytų medicinos specialistai taip pat nurodo tam tikrus akupunktūrinius taškus, kuriuos stimuliuojant galime palengvinti galvos skausmą. Be to, pastebėtas teigiamas ryšys su tokių maisto papildų kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D vartojimu. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, nedaryti didelių pertraukų tarp valgių, vengti persivalgymo, nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais gėrimais, alkoholiu, vengti natrio gliutamato turinčių prieskonių, aspartamo, perdirbto maisto.
Vaistai nuo galvos skausmo: kada ir kaip vartoti?
Galvos skausmas dažniausiai malšinamas analgetikais, kurių veiklioji medžiaga gali būti paracetamolis, aspirinas ar ibuprofenas. Anot jo, malšinant skausmą nereceptiniais vaistais, pagrindinė taisyklė - neviršyti gydytojo ar vaistininko rekomenduojamos dozės. Vaistų dozavimas yra individualus, priklauso nuo amžiaus, svorio, kepenų ir inkstų būklės, gretutinių ligų arba kitų vartojamų vaistų.
„Pirmo pasirinkimo vaistas nuo galvos skausmo yra paracetamolio turintys vaistai. Svarbu žinoti, kad paracetomolio negalima per parą suvartoti daugiau nei 4 g. Jei yra alergija šiai veikliajai medžiagai, verčiau rinktis ibuprofeną, kurio didžiausia paros dozė 1200 mg vyresniems kaip 12 metų žmonėms. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad paracetamolio būna ir vaistuose nuo peršalimo, todėl jeigu susirgus pradeda skaudėti galvą, nereikėtų pamiršti paskaičiuoti, kiek miligramų suvartojame ir neviršyti paros normos“, - akcentuoja vaistininkas.
Jeigu galvos skausmas yra lydintis ligos (pavyzdžiui, sinusito, peršalimo ar kitos) simptomas, pirmiausia reikėtų gydyti ligą, ją įveikus sumažės ir skausmas. Antrinis galvos skausmas taip pat gali būti malšinamas analgetikais.
Galvos skausmo profilaktika
Kokia yra galvos skausmų profilaktika? Efektyvus galvos skausmų gydymas yra profilaktika. Svarbu tinkamai maitintis. Norint išvengti galvos skausmo, svarbiausia išsiaiškinti, kas jį sukelia. Nustatę, kas sukelia galvos skausmą, galite jų vengti arba sumažinti jų poveikį. Pavyzdžiui, gali būti, kad jus veikia stiprūs kvapai. Kvepalų ir kvepiančių produktų vengimas gali labai pakeisti galvos skausmų skaičių. Tačiau daugelis žmonių nesugeba vengti sukeliančių veiksnių arba nesugeba jų nustatyti.
Galvos skausmo poveikis kasdieniam gyvenimui
Dažni galvos skausmai sąlygoja ne tik paciento sveikatos, bet ir socialinio gyvenimo sutrikimą. 26,5 proc. pacientų, sergančių sunkiai gydoma migrena, patiria vidutinį arba sunkų kasdienės veiklos apribojimą, 26 proc. Statistika rodo, kad 93 proc. pacientų, sergančių sunkiai gydoma migrena, turi sutrikdytą jų kasdienę, darbinę ir laisvalaikio veiklą. Sunkiai gydoma migrena sergantys pacientai priversti praleisti apie 22 proc. laiko. Gydant migrenos sukeltus skausmus, svarbu ir paciento gera savijauta, ir visuomenės bei sveikatos priežiūros išlaidų kaštai - sunkiai gydoma migrena sergantys dažniau lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, dažniau hospitalizuojami, dažniau lankosi pas specialistus, jiems dažniau kartojami tyrimai.