Įvadas
Fausta Marija Leščiauskaitė - žinoma Lietuvos tekstų rašytoja, laidų vedėja ir žurnalistė. Jos kūryba ir veikla aprėpia įvairias sritis - nuo straipsnių rašymo iki dalyvavimo televizijos projektuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos biografiją, karjerą, asmeninį gyvenimą ir požiūrį į aktualijas.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Vaikystė
Fausta Marija Leščiauskaitė užaugo Kelmėje, tačiau didelę savo vaikystės dalį praleido Kaune pas tetą. Šis laikas jai paliko neišdildomą įspūdį.
„Su teta leisdavomės į gastroles: ir troleibusais važinėdavom, ir eskalatoriais parduotuvėse kildavome ir leisdavomės, ir į restoranus vaikščiodavom, ir po Laisvę marširuodavom. Priminsiu, kad gimiau dar praeitam amžiuj, kad ir kaip komiškai tai beskambėtų, ir pramogos, ypač, vaiko, atvykusio iš beveik kaimo, būdavo štai tokios“, - prisimena Fausta.
Ji prisimena, kaip mėgdavo sėsti į troleibusą ir važinėtis pirmyn ir atgal, kai teta leisdavo jai vienai pasivaikščioti. „Kelmėje tokių dalykų nebuvo. O mane tas miesto gyvenimas labai žavėjo. Gimiau ir užaugau mažame miestelyje ir visada žinojau, kad esu miesto žmogus. Tada Kaunas atrodė didžiulis, o dabar ir Niujorkas ar Los Andželas man neatrodo labai dideli“, - pasakoja ji.
Fausta Marija teigia, kad jos vaikystė buvo panaši į daugelio to meto vaikų. „Mes augome labiau patys. Bastydavomės po kiemus, su geriausia drauge Gintare iš lentų statydavomės būstines, su pusbroliais mėgdavau skambinėti sugalvotais numeriais ir ką nors meluoti. Turėjau draugą Vytuką, kurio dabar jau nebėra, o jis turėjo močiutę, kuri kepdavo skaniausius šakočius Kelmėje. Vytukas išnešdavo dar šiltų kepukų - bekepant nukritusių šakočių spygliukų - valgydavom juos po kvadrato žaidimo ar to, kurį suaugę nelabai norėdavo leisti žaisti, kurį vadindavom „Žeme“: nusibrėži ratą, susiskirstai teritorijom ir mėtai peilį. Jei peilis įsminga, užkariauji teritoriją ir persibraižai savo ribas“, - prisimena ji.
Taip pat skaitykite: Faustos Marijos Leščiauskaitės biografija
Vienas šilčiausių atsiminimų jai yra laikas, praleistas pas močiutę, kuri gyveno tame pačiame miestelyje. „Atsimenu, ateinu pas ją - ir ji iš kirvio išverda sriubą. Visada sako, kad nieko neturi, bet žiūrėk - po minutės jau ir toks sumuštinis, ir anoks, ir kotletas šyla. Ir, žinoma, slaptojoje spintelėje pasiknisus man ištraukiamas mano labai mėgtas „Pupos“ šokoladukas arba sena gera „Manija“. Arba dar tais laikais buvo „Bingo“. Prisikemšu, o tada baba sako: „Eik pasiselsėk.“ Einu ant jos sofos, kurioje atsiveria kažkokios miego čakros, baba kamšo mane savo pledais. O aš snaudžiu ir girdžiu, kaip ji aplink krapštosi. Tai pečių kuria, tai verda kažką, tai kryžiažodžius sprendžia. Kai buvau visai maža, mes su baba nesutarėme visai. Bet kažkada ankstyvoje paauglystėje ar šiek tiek anksčiau susidraugavome ir tapome geriausiomis draugėmis. Nuo tada pas ją jausdavausi saugiai. Tai buvo mano saugiausia vieta“, - šypsosi Fausta.
Jos mama buvo mokytoja, todėl Faustai visada galiojo aukštesni standartai. Ji buvo auklėjama griežtai ir reikliai. „O aš buvau vaikas kaip vaikas - kai kur protingas, kai kur kvailas. Tėvai išmokė mylėti literatūrą, mano šeimoje skaitė visi šeimos nariai ir tai darė kone kasdien. Išmokė mylėti teatrą - nuo vaikystės esu Keistuolių teatro gerbėja numeris vienas. Daug keliaudavome, taigi, kelionės įaugo į mane kaip neatsiejama gyvenimo dalis“, - sako ji.
Faustos šeimoje visada buvo daug gyvūnų, nes jos tėtis buvo veterinaras. „Daugiausiai vienu metu esame turėję tris šunis, tris katinus, jūrų kiaulytę. Jau nekalbant apie kažkieno padovanotas dekoratyvines kiaules ir kitokius padarus. Bet dažniausiai būdavo taip, kad kas nors randa kokį sužalotą bėdžių - atneša tėčiui. Ir dingsta. Ir ką tu su juo darysi pagydęs - išmesi? Taip ir likdavo pas mus. Taigi, užaugau su gyvūnais ir tarp jų“, - prisimena Fausta.
Fausta Marija lankė muzikos mokyklą, kurią, kaip ir daugelis vaikų, norėjo mesti. Jai nepatiko mokytis, tačiau įstrigo muzikos mokyklos aura, tamsūs vakarai fortepijono mokytojos kabinete. „Patiko duetu groti su geriausia drauge, kuri tokia išliko iki šių dienų. Vienuolika metų grojau fortepijonu - norėčiau grįžti mokytis, nes žinoma, kad pirštai sustingę, mažai ką atsimenu. Bet, įsivaizduokit, niekaip negaliu peržengti minties, kad mane mokys kažkas kitas, nei kad mano mokytoja Vilija. Atrodo kažkokia nesąmonė, todėl vis pradedu mokytis kažką kito“, - pasakoja ji.
Karjera
Užaugusi Fausta norėjo būti mokytoja. Ji prisipažįsta, kad ir dabar norėtų ja tapti, tačiau šio varianto nesvarsto dėl mokytojų atlyginimų. „Man turėtų pasiūlyti mažiausiai dešimt kartų daugiau nei gauna vidutinis mokytojas - mažiausiai tiek vertas atsakingo, nuolat tobulėjančio mokytojo darbas mano akimis. O kadangi niekas tiek nepasiūlys, susiradau kitą man labai įdomią nišą“, - sako ji.
Taip pat skaitykite: Apie Mergelę Mariją
Fausta Marija kartu su Andriumi Užkalniu įkūrė žurnalą „Užkalnis“ ir yra jo vyriausioji redaktorė. Andrius Užkalnis yra devynių knygų autorius, vienas populiariausių rašytojų Lietuvoje, publicistas ir restoranų kritikas, sėkmingai prekiaujantis savo vardo koldūnų linija. Jis yra vienas iš žurnalo „Užkalnis“ įkūrėjų ir pagrindinis autorius.
Kristina Kanevičiūtė ir Raminta Lukošienė mini Faustą Mariją Leščiauskaitę įsivėlusią į „Beatos virtuvės“ algos diskusiją. Po to, kai Beata Nicholson viešai paaiškino, kiek uždirba iš vienos LRT laidos „Beatos virtuvė“, kilo plati diskusija, į kurią įsitraukė ir laidų vedėja bei žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė.
Asmeninis Gyvenimas
Faustos Marijos Leščiauskaitės asmeniniame gyvenime - dar daugiau džiugesio. Ji ištekėjo už mylimojo Mato Simaičio. Ji augina dukrą Pasaką Jūrą.
Andrius Užkalnis prisimena, kad užsimezgus santykiams su Fausta Marija Leščiauskaite, tuomet dar studente, jis sulaukė ne tik replikų, bet ir kai kurie draugai nustojo su juo bendrauti.
Požiūris į Gyvenimą ir Aktualijos
Faustos Marijos Leščiauskaitės istorija iš apsilankymo Antakalnio klinikoje sulaukė didelio atgarsio ne tik tarp mamų, bet ir medicinos pasaulyje dirbančių žmonių. Ji pasidalijo istorija, kurioje teigė, kad viena slaugytoja privertė ją pasijausti lyg ji būtų bloga mama. Pasak Faustos Marijos, atliekant kardiogramą jos dukra Pasaka Jūra pabudo, o slaugytoja atliko įvairius garsus su tikslu nuraminti kūdikį. Fausta Marija ir Matas Simaitis to neatkartojo, nes žinojo, kad tai jų vaikui neveikia. Slaugytoja ne kartą stebėjosi tokiu elgesiu ir situaciją pavadino keista. Vėliau Antakalnio klinikos darbuotoja pasakė tėvams, jog jai apmaudu, kad ji nepakankamai laiko skyrė savo vaikams, todėl jai nemalonu, kai kitos mamos nepasirūpina savo vaikais.
Taip pat skaitykite: Kelias į Muzikos Olimpą: Monikos Marijos Paulauskaitės istorija
Ši istorija pasiekė Laimą Baršauskienę, slaugančią sunkius ligonius. Ji viešai kreipėsi į Faustą Mariją Leščiauskaitę norėdama pasakyti, kad toks jos įrašas padarė ne gerą, o labai blogą paslaugą. Laima Baršauskienė teigė, kad toks skundas yra stambi vinis į ateities slaugos karstą.
tags: #fausta #marija #lesciauskaite #gime