Nėštumas - tai ypatingas ir transformuojantis laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ne tik palaimingo laukimo jausmą, bet ir daugybę fizinių bei psichologinių iššūkių. Vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad moteris privalo viena susidoroti su visais sunkumais, tiek emociniais, tiek fiziniais, nes tai jai „natūraliai duota“. Tačiau specialistai vieningai pabrėžia, kad būsimai mamai ypač svarbi ją supanti aplinka ir palaikymas, kurį ji gauna iš partnerio bei artimiausių žmonių.
Pasiruošimas Nėštumui: Abiejų Partnerių Atsakomybė
Nėštumo planavimas turėtų būti svarbus ne tik moteriai, bet ir jos partneriui. Sąmoningas vaiko planavimas yra sveikintinas žingsnis. Pirmiausia, moteriai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, kuris suteiks visą reikiamą informaciją apie pasiruošimą, rekomenduojamus papildus ir vitaminus, vizitų pas gydytoją grafiką po pastojimo bei galimus pavojus nėštumo pradžioje. Būsimam tėčiui taip pat patariama vartoti papildus (folinę rūgštį, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą ir padidinti fizinį aktyvumą. Svarbu sukurti palankias sąlygas naujai gyvybei sėkmingai įsitvirtinti mamos įsčiose.
Deja, šiandien vis dažniau pasitaiko atvejų, kai jauni žmonės serga cukriniu diabetu, nerimo sutrikimais, patiria panikos atakas ar depresiją. Todėl, jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą praėjus dviem savaitėms po numatomų mėnesinių. Tai optimalus laikas įvertinti, ar nėštumas yra vietoje, ar plaka kūdikio širdis, ir patikslinti nėštumo trukmę.
Pasitaiko situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir yra nelauktas. Tokiu atveju moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojo ginekologo tikslas nėra teisti pacientę ar keisti jos sprendimą, bet išsiaiškinti, ar moteris yra apsisprendusi ir ar ateityje neteks gailėtis.
Dažniausiai moterys, atvykusios į pirmąjį vizitą pas ginekologą, nerimauja ir nori įsitikinti, ar nėštumo testas tikrai "nemeluoja". Taip pat kyla baimė, ar vartoti vaistai, alkoholis, rūkymas ar persirgtos ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi dėl galimų vaisiaus patologijų, apsigimimų ir sėkmingo nėštumo vystymosi. Tačiau nerimas lydi moteris visą nėštumo laikotarpį, ypač sustiprėja artėjant gimdymui.
Taip pat skaitykite: Vaiko emocijų primityvumas
Mitai Apie Nėštumą: Tikėti Ar Ne?
Apie nėštumą sklando daugybė mitų, perduodamų iš kartos į kartą. Kiekviena moteris turi teisę nuspręsti, ar jais tikėti, ar ne. Pavyzdžiui, mitas, kad nėštumo metu mezgant virkštelė gali apsivynioti aplink kūdikio kaklą, neturi jokio mokslinio pagrindo. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti teiginį, kad nėščia moteris negali kilnoti rankų. Tiesa, jei nėščiosios darbas susijęs su nuolatiniu rankų kėlimu, tai gali turėti įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Be to, nereikėtų tikėti mitais apie nėščiosios pilvo dydį ir formą - tai neturi jokio ryšio su vaiko lytimi, o priklauso nuo moters fiziologijos.
Santykis Su Besikeičiančiu Kūnu: Priimti Ir Mylėti Save
Svarbu, kad nėščioji moteris turėtų teigiamą požiūrį į savo besikeičiantį kūną. Tai prasideda nuo moters santykio su savo šeima ir artimiausia aplinka. Problemų dėl kūno pokyčių dažniausiai turi nebrandžios moterys, kurios nėra pasiruošusios motinystei ir nerimauja dėl kiekvieno priaugto kilogramo. Toks elgesys rodo žemą savivertę ir galimai patirtą šilumos bei meilės trūkumą šeimoje. Dėl to ją gali kamuoti nerimas ir nepasitenkinimas savo išvaizda. Svarbu, kad šalia esantis žmogus skirtų pakankamai dėmesio ir aiškiai parodytų, kad ji yra pati gražiausia.
Būsimo Tėčio Vaidmuo: Palaikymas Ir Pagalba
Moters partnerio - būsimo tėčio - vaidmuo yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai stengiasi padėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas ir padėti buityje augant pilvukui. Tačiau būna atvejų, kai tėčiams prireikia psichologo pagalbos: nėštumo metu, jei nėščiosios emocinė būklė yra itin sunki, arba po gimdymo, kai vyras jaučiasi atstumtas, nes moteris visą dėmesį skiria naujagimiui.
Pasiruošimas Gimdymui: Ramybė Ir Pasitikėjimas
Artėjant gimdymui, moterys jaudinasi ir nerimauja, nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas. Tačiau svarbu prisiminti, kad akušerijoje niekas nevyksta staiga. Išimtys - staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys, kuomet būtina skubiai vykti į ligoninę. Svarbu atlikti "namų darbus": sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Pogimdyvinis Laikotarpis: Nepamiršti Savęs
Dažnai pamirštamas ketvirtasis trimestras - pogimdyvinis laikotarpis. Gimus kūdikiui, gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Todėl šiame laikotarpyje labai svarbus artimiausių žmonių palaikymas. Nors naujagimis yra dėmesio centre, svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai juos atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams darželyje
Pogimdyviniu laikotarpiu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę depresiją. Norint to išvengti, būtinas laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras turėtų kasdien ar kas antrą dieną išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą. Vyras taip pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis suteiks daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, kol vaiką prižiūrės močiutė ar auklė.
Emocijos Laukiantis: Jautrumas Ir Pokyčiai
Besilaukdama vaikelio, moteris tampa jautresnė, o emocijos - stipresnės. Nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, jai tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti ar priimti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti ir erzinti, o reakcijos bei komentarai - žeisti. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama "lizdo sukimo" etapu. Būtent jautri ir emocionali mama gali užmegzti glaudų ryšį su vaiku. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema, kuri padeda suprasti vaikelį.
Pokyčio Išgyvenimas: Laukiamas Ar Netikėtas Nėštumas
Kiekviena moteris reaguoja į nėštumą savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, keičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip viskas keisis.
Pirmasis Trimestras: Neužtikrintumas Ir Kontrolės Praradimas
Pirmuosius mėnesius būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas vyksta tarsi savaime. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti visą nėštumo laikotarpį. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbėjimas, piešimas, užsirašymas ar skaitymas gali padėti pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Pasakyti Ar Ne?
Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti ir priimti tai, ko negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir "užsimiršimas", kad laukiatės, keičia vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui su emocijomis
Padidėjęs Jautrumas Ir Verksmingumas
Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę, yra natūralus pasiruošimas tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Rūpesčio Ir Palaikymo Poreikis
Kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti bei pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika ir emocijomis, atrodo, kad yra mūsų "klaidos", esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Antrasis Trimestras: Ramybė Ir Ryšio Stiprėjimas
Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos "būsenos". Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio ir paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą ir jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus: kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu.
Trečiasis Trimestras: Lėtėjimas Ir Pasiruošimas
Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau "dalyvauti" gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą ir stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra.
Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti ir įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo.
Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, "kaip pasikeis mūsų santykiai?", "ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?", "ar jis mane mylės, kai būsiu mama?". Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas ir pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys. Informacija gali padėti ir nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus ir informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Lizdo sukimo sindromas praneša, kad gimdymas jau nebetoli. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis bei jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos ir gąsdinančios mintys bei fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius ir pakalbėkite apie savo baimes bei lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Melancholija Ir Depresija Po Gimdymo
Vaikelio atėjimas - didelis pokytis šeimos gyvenime. Dažniausiai į tokius didelius pokyčius mūsų psichika reaguoja prieštaringai: gali kilti emocijų nuo euforijos iki nerimo ar baimės, nuo jausmo, kad prasideda naujas gyvenimo etapas, iki nepasitikėjimo savimi ar kylančio klausimo: "Ar viskas bus gerai?". Besilaukiančių moterų organizme padidėja hormonų (progesterono ir estrogenų) gamyba. Hormonai veikia gebėjimą valdyti emocijas, todėl jos tampa daug aštresnės nei kitais gyvenimo laikotarpiais. Vyksta ir matomi išvaizdos pokyčiai. Besikeičiantis kūnas gali būti suvokiamas kaip svetimas, jis tampa sunkesnis, keičiasi formos. Dažnai nėštumo metu kūno pokyčiai gali sukelti net ir pyktį, nes pasidaro sunkiau judėti, nėščiosios pasidaro nerangesnės. Moterys, kurios gyvenime linkusios savo rankose laikyti kontrolę, su savo kūnu turi šiek tiek kėblesnį santykį. Jos sudėtingiau supranta savo emocijas ir dažnai į pokyčius reaguoja jautriau. Kartais gali kilti nerimo epizodų ir panikos atakų. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo lengviau bus rasti būdų kaip padėti.
Besilaukianti moteris gali pradėti audringai reaguoti į tai, kas anksčiau nejaudindavo. Taip psichika ruošiasi sukurti empatišką santykį su vaiku. Besilaukiančios moterys turėtų po truputį lėtinti savo gyvenimą, neapsikrauti nebūtinais dalykais: darbais, santykiais ir įsipareigojimais. Svarbu atminti, jog žmogaus psichikos resursai - riboti. Jei dirginame save ir apsikrauname papildomais, nebūtinais dalykais, galime pradėti blokuoti savo emocijas arba jos nekontroliuojamos išsilies.
Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo gali pasireikšti itin padidėjęs jautrumas ir nerimastingumas - tai normalu. Ši būsena vadinama motinystės melancholija (angl. baby blues), kuri pasireiškia dėl staigių hormonų pokyčių organizme. Simptomai panašūs į pogimdyminės depresijos, tačiau jie mažiau išreikšti, prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka iki poros savaičių. Jie nesukelia bejėgiškumo jausmo ar didžiulės kaltės pojūčio. Dažnai padeda maloni veikla, ramus buvimas su mažyliu, pagalba ir galimybė atsitraukti bei pabūti vienai. Labai svarbu pasirūpinti ir savimi: skaniai pavalgyti ir išsimiegoti.
Pogimdyminė depresija pasireiškia per pirmuosius metus po gimdymo, įprastai per pirmąsias 8 savaites. Manoma, kad 1 moteris iš 7 (vyrai taip pat gali susidurti su šiuo sutrikimu; statistiškai tokių atvejų yra 1 iš 10) patiria šį sutrikimą. Teigiama, jog apie pusę moterų net pačios neįtaria, kad jos patiria depresiją po gimdymo. Depresija tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo gali pasireikšti kiekvienai moteriai. Pastebėjus depresijai būdingus simptomus svarbu kreiptis į artimuosius ar tiesiai į specialistus.
Kaip Sau Padėti?
Svarbu suvokti, kad tai nėra atvejis, kuomet jūs esate bloga mama ar tėtis. Nenustokite kalbėti su žmonėmis, kuriems galite papasakoti apie savo savijautą ir sulaukti pagalbos bei palaikymo.
Nerimas Ir Gestacinis Diabetas
Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių ir psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį ir prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas. Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija.
Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais ir elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu ir liūdesiu. Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui bei blogina šią būklę.
Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyvinės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyvinė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterims, kurioms gestacinio diabeto nėra. Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai.
Įgūdis valdyti nerimą yra svarbus kiekvienam asmeniui, ne tik nėščiajai, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas. Pastaruoju metu apie nerimo ir savo nuotaikų valdymą daug kalba profesionalai, ekspertai ir tyrėjai visame pasaulyje, ir tai skatina platų diskursą visuomenėje, nes nuolat besikeičiančiame pasaulyje nerimo patiriame visi. Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti ir veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi - miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas ir mityba. Tai ypač svarbu kalbant apie gestacinio diabeto valdymą, nes būklės ir būsenos viena kitą provokuoja bei "maitina". Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti.
Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose bei internete. Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas. Nerimas ir depresija dažnai eina koja kojon: atsiradus nerimui, randasi ir depresiškumas. Tai irgi gali būti vienas iš signalų, kad reikia profesionalų pagalbos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais.
Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina. Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Jos taip pat dažnai internalizuoja - priima kitų žmonių požiūrį, nuomonę, standartus ir vertinimus - visuomenės stigmą bei jaučiasi kaltos dėl savo diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu ir savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos. Tam nepadeda ir visuomenėje dar gaji nuomonė, kad į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi tik silpni žmonės, kurie patys nesusitvarko su savimi ir pan. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą.
Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei. Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją.
Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką. Tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinis stresas nėštumo laikotarpiu turi nedidelį, bet nuolatinį poveikį vaikų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio rizikai. Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu. Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais.
Pirmieji Nėštumo Mėnesiai: Hormonų Audra Ir Nuotaikų Kaita
Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspekto. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija. Supratimas, kas vyksta su jūsų emocijomis, ir tinkamas pasiruošimas gali padėti geriau susidoroti su šiuo periodu ir pasiekti emocinį balansą.
Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo.
#