Šis straipsnis skirtas Edmundo Navicko biografijai, remiantis prieinamais duomenimis. Jame pateikiami esminiai faktai apie jo veiklą ir gyvenimą, siekiant sudaryti išsamų portretą.
Įžanga
Biografiniai žinynai ir turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašai suteikia vertingos informacijos apie įvairių asmenų gyvenimus ir pasiekimus. Šiame straipsnyje remiamasi tokiais šaltiniais, siekiant nušviesti Edmundo Navicko biografiją.
Veikla ir pasiekimai
Turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500 sąraše 309-ąją vietą užimantis Vilius Navickas, kurio turtas vertinamas 7 mln. eurų, yra susijęs su „V&J Consulting“ įmone. Sovietmečiu dirbęs Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais. V. Navickas buvo Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 2009-2010 m. ėjo Vilniaus mero pareigas, iš posto atsistatydino dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui, buvo pašalintas iš partijos. Tyrimas persikėlė į teismus, tačiau politikas buvo išteisintas: pripažinta, kad neetiškas elgesys dar nereiškia, jog yra nusikaltimo požymių. Vėliau V. Navickas iš valstybės norėjo prisiteisti beveik 290 tūkst. eurų už ikiteisminio tyrimo metu jam padarytą žalą. Noras patenkintas nebuvo. Ir prieš užimdamas mero postą, ir po to vertėsi investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Su bendražygiais prieš metus motociklais iš Aliaskos (JAV) nuvažiavo iki piečiausio Čilės taško.
Kiti asmenys, susiję su verslu ir kultūra
Straipsnyje taip pat minimi kiti asmenys, reikšmingi Lietuvos verslui ir kultūrai. Pavyzdžiui, Laimutis Pinkevičius, įkūręs statybos bendrovę „Ranga“, Saulius Grinkevičius, prisidėjęs prie „Daumantai LT“ įkūrimo, ir Robertas Neimontas, dabartinis „Daumantai LT“ vadovas. Taip pat paminėti menininkai, tokie kaip baletmeisterė Jolanta Vymerytė ir dailininkė Stasė Medytė.
Verslininkai ir jų veikla
Laimutis Pinkevičius, įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje bei pelnyti ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ iš prezidento Valdo Adamkaus rankų. Visgi žinomas ir prabangą mėgęs verslininkas šiuo metu vis dar kamuojasi su skolomis, susidariusiomis ekonominės krizės metais. Griuvo ne tik „Rangos“ koncernas, bet ir „Vilniaus vartų“ kompleksas - verslo centras prestižinėje Vilniaus vietoje, kuris iš dalies buvo finansuotas „Parex“ banko. L. Pinkevičius pats spaudai teigė, kad įmonė bankrutavo dėl „Nukem“, nes ši nesumokėjo apie 30 mln. litų už atliktus darbus. „Ši suma tuomet prilygo mano įmonės trijų mėnesių apyvartai, tad liko tik bankrutuoti“, - „Respublikai“ pasakojo verslininkas. Žlugus verslui, L. Pinkevičiui teko atsisakyti ir įsigyto Lentvario dvaro, kurio nebeįstengė išlaikyti. Dėl skolų parduodamas ir L. Pinkevičiaus sklypas prie sostinės Baltojo tilto. Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, man to dvaro turbūt ir nereikėjo, bet kitados atrodė kitaip. Juolab kad uždirbdamas tikrai daug maniau, jog 14 mln. litų remonto sąmata bus nesunkiai pakeliama. Nemažiau žinomas verslininkas buvo ir dėl savo santykių su žinomu modeliu ir stiliste Asta Valentaite. Po ilgametės draugystės pora susituokė 2008-iaisias, tačiau jau 2009-ųjų metų pradžioje nusprendė skirtis. Tiesa, oficialiai pora išskirta tik užpraeitais metais.
Taip pat skaitykite: Išsami Edmundo Seiliaus istorija
Saulius Grinkevičius, tiesioginius mero rinkimus 2015 m. sensacingai laimėjęs liberalas S. Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą. Silkėms pagardinti patys pradėjo maišyti majonezą ir taip gimė idėja gaminti pagardus. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“. Ši įmonė valdo „Vilniaus majonezą“. taip pat kontrolini Kaliningrado bendrovės „Agroprodukt“ akcijų paketą. Politikoje S. Grinkevičius dalyvauja jau du dešimtmečius.
Robertas Neimontas, techninį išsilavinimą turintis verslininkas nuo 2003 metų dirbo direktoriumi antrinėje įmonėje - „Vilniaus majonezo gamykla“. Tačiau S. Grinkevičiaus perėmus Kėdainių mero vairą, grįžo į „Daumantai LT“. Tuomet jis teigė, kad drastiškų pokyčių nebus, įmonė turi strategiją ir nuolat tobulina veiklą. Žinomas golfo turnyrų nugalėtojas „Veidui“ yra pasakojęs, kad į Lietuvą atvykusi Vokietijos bendrovės atstovė išpeikė vyrus, kad padažus silkėms importuoti iš Lenkijos neprotinga. „Ji mums ėmė aiškinti, kad tam už¬teks paprasto kibiro ir specialaus antgalio. Pirmieji bandymai gaminti pagardus ir buvo tokie - mūsų technologas taip eksperimentavo įmonės restoranėlyje. Paskui po truputėlį augome ir, bendradarbiaudami su kitomis šalies įmonėmis, pasigaminome reikalingos įrangos“, - savaitraščiui „Veidas“ apie verslo pradžią pasakojo „Daumantai LT“ vadovas.
Ričardas Jarmalavičius, Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs R. Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“. Dirbęs reporterių įvairiausiose rubrikose, vėliau tapo „Vakarinės naujienos“ ir „Vakaro žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi. Atsikandęs žurnalisto ir redaktoriaus duonos įkūrė ryšių su visuomene įmonę „Publicum“. Iki 2014 m. jis buvo bendrovės direktoriumi, tačiau pareigas perleido Daivai Bumblytei, o pats liko valdybos pirmininku. Savo sprendimą pagrindė tuo, kad daugiau dėmesio ketina skirti strateginiams projektams bei plėtrai.
Kostas Noreika, inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis K. Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse. Būdamas 25-erių metų jis tapo „EVP International“ bendrasavininkiu ir vadovu. Praeitų metų liepą šios įmonės pavadinimas oficialiai pakeistas į visiems pažįstamą „Paysera LT“. Būtent dėl šios elektroninės pinigų sistemos jis tituluojamas Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus pionieriumi, nes taip prasidėjo elektroninių pinigų revoliucija Lietuvoje. Pats K. Noreikai savaitraščiui „Veidas“ yra pasakojęs, kad viskas prasidėjo nuo projekto „Gsms.lt“, kuris virto „Mokėjimai.lt“, o šie 2014 m. 5 „Paysera.lt”.
Vytautas Banys, garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“. Ir šiai neblogai sekasi - 2015 m. apyvarta perkopė 30 mln. eurų. Tačiau paskui „Vėtrūną“ velkasi skolų šleifas, pavyzdžiui, pretenzijų jai turėjo Kauno „Žalgirio“ arenos subrangovai. Žiniasklaidoje skelbta informacija, kad šios Telšių įmonės susijusios su partija „Tvarka ir teisingumas“. „Vėtrūnos“ vadovai dėl finansinių sunkumų kaltino su ja esą neatsiskaičiusią Ignalinos AE saugyklas stačiusią „Nukem Technologies“.
Taip pat skaitykite: Jono Navicko gyvenimas ir kūryba
Ana Ciupij, Aleksandras Ciupijus ir Romas Zakarevičius, „Stikliai“ - savaime prabanga alsuojantis pavadinimas. Trys bendrasavininkai verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų. Būtent „Stikliuose“ apsistoja žinomiausi pasaulio žmonės, pavyzdžiui, Filipas Kirkorovas ar kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton. Verslininkų istorija prasideda 1987 m. , kuomet Ana su vyru Aleksandru bei Romu Zakarevičiumi įsteigė kooperatyvą ir atidarė „Stiklių“ kavinę, kuri vėliau tapo restoranu. Po poros metų buvo atidaryta ir „Stiklių“ aludė, o jau nepriklausomybės laikais - kavinė ir konditerijos parduotuvė „Ponių laimė“. 1995 m. verslininkai nutarė nesustoti ir įsteigė „Stiklių“ viešbutį. Toliau plėsdami savo veiklą 2006 m. atidarė apartamentų kompleksą „Stiklių dvaras“. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ A. Ciupij yra sakiusi, kad į naujai išdygusius konkurentus nesidairo, o vykdyti verslą trise tapo įprasta ir kitaip jie turbūt negalėtų „Tiesiog dirbam nuleidę galvas ir labai mažai galvojame apie konkurenciją, Labai džiaugiuosi, kad pas mus yra gražių, švarių viešbučių, todėl ir žmonės patenkinti. Žinome, ką turime, esame nusistatę kryptį, kuria einame. Ir galvoti, kas konkurentas, o kas ne, - ne mums. Visi trys gyvename šiuo ritmu. Turbūt mus tai žavi. Nemaišome vienas kitam, papildome, visada sprendimus priimame trise. Viską aptarinėjame: ir remontus, ir meniu“, - žiniasklaidai sakė ji. Pati moteris nesvetima ir mados pasauliui. Jai priklauso butikas, kuriame galima rasti žinomų pasaulio mados namų drabužius, galanteriją, aksesuarus. Romualdas Zakarevičius labiausiai susitelkęs į restorano veiklą, gali būti vadinamas maisto kultūros ekspertu.
Židrūnas Garšva, aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Ž. Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo. „Dextera“ yra viena didžiausių žaliuzių gamintojų Lietuvoje, turi 24 salonus penkiolikoje Lietuvos miestų, produkcija taip pat eksportuoja. 2016 m. pradžioje Židrūnas Garšva turėjo bėdų su Mokesčių inspekcija - pastarosios naudai buvo priteista 695 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių, baudų ir delspinigių. „Pirmiausia praktiškai pajutau verslo pasaulio iššūkius ir sėkmingai išplėtojau ne vieną verslo idėją. Tada nusprendžiau įgyti teorinių žinių Kauno technologijos universitete - baigiau ekonomikos studijas. Teorija ir praktika yra vienas kitą papildantys dalykai, tačiau visada kyla klausimas nuo kurios iš jų pradėti kurti verslą. Manau, kai trūksta teorijos žinių, tuomet žmogus pradeda mąstyti kūrybiškai. Nuo 2009 metų paskyriau savo laiką politinei veiklai ir Kauno miestui“, - taip save pats internete pristato Ž. Garšva.
Dainius Kreivys, vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką D Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų. Pats D. Kreivys nurodo, kad dar 1993 m. pradėjo veikti versli - dirbti įvairiose gamybos ir prekybos įmonėse. Krizės laikotarpiu D. Kreivys tapo ūkio ministru. Tuomet jo įmonės “Catus” akcijos buvo perrašytos motinai. 2011 m. politikas buvo apkaltintas viešųjų ir privačių interesu supainiojimu, kuomet ES paramą skyrė motinos valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovacijos projektams. 2012 m. jis iš motinos susigrąžino 40 proc. verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų.
#
Taip pat skaitykite: Audronio Navicko karjera