Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas moters organizme, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Gimdymas yra vienas didžiausių moters kūno pokyčių, tačiau ir po jo organizmas pamažu grįžta į „įprastą“ būseną. Bet kartais šis sugrįžimas nėra greitas ar sklandus - ypač kai kalbame apie menstruacinį ciklą. Daug moterų pastebi, kad mėnesinės po gimdymo tampa nereguliarios: vieną mėnesį vėluoja, kitą - prasideda per anksti, o kartais visai neatsinaujina ilgą laiką.
Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais? Kada tai normalu, o kada - ženklas, kad reikia gydytojo?
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
Nėštumas: Pagrindinė priežastis vaisingo amžiaus moterims. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę, verta atlikti nėštumo testą. Pradingusios menstruacijos yra vienas iš pirmųjų nėštumo ženklų. Nėštumo testas yra paprastas ir veiksmingas būdas nustatyti, ar moteris yra nėščia. Nėštumo testą geriausia atlikti tada, kai mėnesinės vėluoja jau kelias dienas, nors kai kurie testai gali nustatyti nėštumą net prieš numatomą menstruacijų dieną. Nėštumo testas padeda nustatyti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) buvimą moters šlapime. HCG yra hormonas, kurį gamina placenta po to, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis hCG kiekis moters organizme sparčiai didėja, todėl jau po kelių savaičių po implantacijos įmanoma sužinoti, jog gimdoje vystosi nauja gyvybė. Nėštumo testai būna dviejų formų: šlapimo testai ir kraujo tyrimai. Paprastus nėštumo testus, kurie nėštumą nustato iš šlapimo, galima įsigyti vaistinėse ir juos paprasta naudoti. Kita vertus, kraujo tyrimus atlieka sveikatos priežiūros specialistai ir jie yra tikslesni bei parodo nėštumą anksčiau nei paprasti testai. Be vėluojančių mėnesinių, yra ir kitų požymių, kuriuos moteris gali (tačiau nebūtinai) patirti, jei ji laukiasi. Pagrindiniai nėštumo požymiai yra šie: pykinimas ir vėmimas, krūtų jautrumas ir padidėjimas, nuovargis, dažnas šlapinimasis, galvos svaigimas, nuotaikų kaita.
Stresas ir gyvenimo būdas: Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Menstruacijos gali vėluoti dėl didelio streso. Kai moteris patiria stresą, jos organizmas išskiria kortizolį - hormoną, kuris gali sukelti mėnesinių ciklo pokyčius. Kortizolio kiekis gali paveikti ir kitų hormonų, įskaitant estrogeną ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą, gamybą. Sutrikus šiems hormonams, moteriai gali vėluoti mėnesinės. Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų - darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų.
Taip pat skaitykite: Ankstyvas nėštumas ir diskomfortas
Hormoniniai svyravimai: Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Dažna vėlyvųjų menstruacijų priežastis - hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę. Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus - vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos. Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesines. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus. Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Kūno svorio pokyčiai: Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės. Deja, dėl vis nepasirodančių mėnesinių gali būti kalti ir daug kitų dalykų, o vienas iš jų - svorio pokyčiai. Didelis svorio kritimas gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą moters organizme, o tai gali lemti nereguliarias ar išvis pranykusias menstruacijas. Tai ypač aktualu, jei svorio kritimas buvo greitas ir didelis. Nereguliarus ciklas arba pradingusios mėnesinės dažniau kamuoja moteris, turinčias per mažą svorį arba turinčias mažą kūno masės indeksą (KMI). Numetus daug svorio neretai sutrinka ir mėnesinių ciklas. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.
Tam tikros ligos: Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis. Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Be to, gimdos problemos irgi gali sukelti reikšmingus moters menstruacinio ciklo sutrikimus. Pavyzdžiui, fibroma yra ne vėžinis darinys, kuris išsivysto gimdos sienelėje. Jų dydis gali būti nuo itin mažų iki didelių ir gali sukelti stiprų kraujavimą, užsitęsusias mėnesines ir dubens skausmą. Kita vertus, endometriumo polipai yra mažos išaugos, susidarančios gimdos gleivinėje. Šie augliai taip pat gali sukelti stiprų kraujavimą, nereguliarias mėnesines ir skausmą. Jei moteris nuolat kenčia nuo mėnesinių ciklo sutrikimų ir įtaria, kad ji gali turėti miomų ar endometriumo polipų, ji turėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją.
Amžius: Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų. Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m. Jis pasireiškia kiaušidėms nustojus normaliai funkcionuoti dažnai dar iki 40-ojo moters gimtadienio.
Medikamentų vartojimas: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi. Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t.
Taip pat skaitykite: Viskas apie mėnesines po nėštumo nutraukimo
Kada tai normalu, o kada - ženklas, kad reikia gydytojo?
Po gimdymo organizmas patiria natūralų adaptacijos laikotarpį, todėl nereguliarios mėnesinės tam tikrą laiką yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau svarbu mokėti atskirti, kada tai normalu, o kada gali būti sveikatos problemų požymis. Nereguliarus ciklas paprastai laikomas normaliu, jei praėjo mažiau nei 6 mėnesiai nuo gimdymo, mėnesinės neprasideda dėl aktyvaus žindymo, nėra stiprių skausmų ar gausaus kraujavimo ir nėra papildomų simptomų, tokių kaip stiprus nuovargis, svorio pokyčiai, plaukų slinkimas ar nuotaikų kaita. Be to, svarbu žinoti, kad kai kurioms mėnesinių ciklas po gimdymo keičiasi visam laikui - tampa trumpesnis ar ilgesnis, skausmingesnis ar lengvesnis, bet tai nebūtinai reiškia sutrikimą.
Tačiau kada verta kreiptis į gydytoją? Kokie požymiai gali signalizuoti apie gilesnius sutrikimus? Vertėtų sunerimti jei mėnesinės neprasideda 6-12 mėn. po gimdymo, kai jau nebemaitinate krūtimi, ciklas išlieka visiškai nereguliarus ilgiau nei metus, pasireiškia labai gausus kraujavimas, taip pat jei kraujavimas pasireiškia tarp mėnesinių ar po lytinių santykių ir tuo atveju, jei mėnesinės ypač skausmingos.
Svarbiausia - stebėkite savo kūną. Jei pastebite, kad situacija negerėja, o ciklo sutrikimai lydi jus ilgą laiką arba trukdo kasdieniam gyvenimui, nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku pastebėjus problemą, galima ją greitai suvaldyti ir išvengti galimų pasekmių ar komplikacijų.
Kiek gali vėluoti mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su cikro svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
- 1-5 dienos: Nedidelis vėlavimas (iki 5 dienų) yra visiškai normalus ir dažnai nereikalauja jokio gydymo. Tai gali būti susiję su stresu, mitybos pokyčiais ar natūraliu hormonų svyravimu.
- 6-10 dienų: Vėlavimas iki 10 dienų taip pat gali būti normos ribose, ypač jei ciklas dažnai šiek tiek svyruoja. Šiuo atveju gali būti naudinga atlikti nėštumo testą, jei egzistuoja pastojimo tikimybė.
- Daugiau nei 10 dienų: Jei mėnesinės vėluoja daugiau nei 10 dienų, tai gali būti hormoninių sutrikimų, sveikatos problemų ar nėštumo požymis. Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei tai kartojasi.
Kaip sureguliuoti ciklą po gimdymo?
Nereguliarus mėnesinių ciklas po gimdymo dažniausiai yra laikinas reiškinys, tačiau moterys neretai pradeda nerimauti ir ieško būdų, kaip padėti organizmui greičiau atgauti pusiausvyrą. Taigi, kaip galima sureguliuoti menstruacijų ciklą po gimdymo?
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir mėnesinių ciklas
- Subalansuota mityba: Valgykite reguliariai, rinkitės maistingą, įvairų maistą. Į mitybą įtraukite geležies turinčius produktus, tokius kaip raudona mėsa, ankštiniai, žalialapės daržovės. O jei mėnesinės labai gausios, galite vartoti ir geležies papildus, tačiau šiuo atveju vertėtų pasitarti su gydytoju. Be to, naudingas gali būti ir SPM-OK maisto papildas. Taip pat svarbūs ir sveikieji riebalai (avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai), kadangi jie padeda palaikyti hormonų sintezę. Ir žinoma, venkite griežtų dietų - staigus svorio kritimas gali sutrikdyti ciklą.
- Miego ir poilsio svarba: Lėtinis miego trūkumas - dažnas naujų mamų palydovas - veikia kortizolio (streso hormono) lygį, kuris savo ruožtu gali išbalansuoti lytinius hormonus. Nors su kūdikiu sunku rasti laiko poilsiui, net trumpi poguliai dieną gali pagerinti hormonų balansą.
- Fizinė veikla: Lengvas judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, tempimo pratimai, joga, gali padėti sureguliuoti hormoninę sistemą. O intensyvios treniruotės po gimdymo ne visada naudingos - per didelis fizinis krūvis gali kaip tik slopinti ciklą, ypač jei moteris neišsimiega ar mažai valgo.
- Venkite streso: Emocinė įtampa taip pat turi stiprią įtaką ciklui. Po gimdymo dažnai kyla nerimas, nuotaikų svyravimai ar net pogimdyvinės depresijos požymių. Tokiais atvejais nebijokite ir ieškokite pagalbos: kalbėkite su artimaisiais, kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą. Be to, gali padėti meditacija, kvėpavimo pratimai, knygų skaitymas, piešimas ar kita įtraukianti veikla.
- Stebėkite ciklą: Naudokite programėles ar kalendorius, kad galėtumėte fiksuoti mėnesinių dienas, pobūdį, skausmą ar kitus simptomus. Tai padeda ne tik stebėti savo organizmo pokyčius, bet ir pateikti tikslią informaciją gydytojui, jei prireiktų konsultacijos.
Kreiptis pagalbos reikėtų jei:
- Nereguliarus ciklas trunka ilgiau nei 12 mėn. nuo pirmųjų mėnesinių.
- Mėnesinės po gimdymo labai gausios ar skausmingos.
- Jaučiate ir kitus hormoninio disbalanso simptomus (nuovargis, odos pokyčiai, nuotaikų kaita).
- Planuojate antrą nėštumą, bet ovuliacija nevyksta.
Gydytojas gali pasiūlyti papildomus tyrimus (pavyzdžiui, hormonų kiekio, skydliaukės funkcijos), mitybos korekciją, o taip pat gali būti skiriami preparatai menstruacijų ciklo sutrikimams spręsti.
Tačiau atminkite, jog kiekvienas organizmas yra individualus ir turi savo tempą. Todėl duokite sau laiko, bet nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad pokyčiai užsitęsė per ilgai arba kelia diskomfortą.
Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?
Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.
Kaip paskatinti mėnesines?
Yra keletas natūralių būdų kaip pagreitinti mėnesines. Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės - tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas. O jeigu menstruacinis ciklas taip ir negrįžta į savas vėžes, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Imbieras buvo naudojamas šimtmečius, siekiant padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti menstruacijų skausmą. Manoma, kad imbiero arbatos ar imbiero papildų vartojimas gali padėti paskatinti mėnesinių atsiradimą. Vitaminas C yra galingas antioksidantas, galintis padėti reguliuoti hormonų disbalansą ir sukelti menstruacijas. Valgant maistą, kuriame yra daug vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes ir paprikas, arba vartojant vitamino C papildus, galima tikėtis, jog pagaliau pasirodys vėluojančios menstruacijos. Nakvišų aliejus. Jame gausu gama linoleno rūgšties (GLA), nepakeičiamos riebalų rūgšties, kuri padeda reguliuoti hormonus ir menstruacinį ciklą. Jis gali padėti tiek vartojant nakvišų aliejaus papildus, tiek ir tepant aliejų.
Kaip atitolinti mėnesines?
Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.
Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai
Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Taigi, kodėl niekaip nesibaigia mėnesinės? Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti?
Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.
Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Higiena menstruacijų metu - ką svarbu žinoti?
Higiena menstruacijų metu yra itin svarbi ne tik dėl komforto, bet ir dėl sveikatos. Mėnesinių laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis infekcijoms, todėl būtina reguliariai keisti higienos priemones - tamponus ar paketus reikėtų keisti kas 3-4 valandas, kad būtų išvengta bakterijų dauginimosi. Taip pat svarbu kasdien plauti išorinius lytinius organus šiltu vandeniu, vengiant šiurkščių muilų ar kvapnių priemonių, kurios gali sudirginti gleivinę, tačiau galite naudoti specialius, švelnius intymios hgienos prausiklius. Mėnesinių metu taip pat rekomenduojama dėvėti medvilninius apatinius drabužius ir laisvesnius rūbus, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija. Be to, rankų higiena prieš ir po higienos priemonių keitimo - būtinas įprotis, padedantis išvengti infekcijų. Taigi, tinkama asmens higiena menstruacijų metu padeda išsaugoti gerą savijautą, išvengti nemalonaus kvapo bei galimų sveikatos sutrikimų, todėl nepaprastai svarbu ugdyti šiuos įpročius jau ankstyvame amžiuje.
Menstruacinės taurelės, paketai ar tamponai - ką rinktis?
Menstruacinės taurelės, paketai ir tamponai - tai pagrindinės higienos priemonės, kurias moterys gali rinktis mėnesinių metu, tačiau kiekviena jų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu žinoti, kuo jos skiriasi, kad galėtumėte pasirinkti būtent sau tinkamiausią variantą pagal individualius poreikius.
Paketai yra bene populiariausia priemonė, kadangi juos paprasta naudoti, nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo ir būna įvairių rūšių - su sparneliais, naktiniai, kvėpuojantys ir pan. Tačiau ilgai nekeičiami paketai gali sukelti odos dirginimą ar nemalonų kvapą, todėl juos reikia keisti kas 3-4 valandas.
Tamponai yra patogesni aktyvioms moterims, ypač intensyviai sportuojančioms, nes jie yra beveik nejuntami. Vis dėlto, tamponai turi būti naudojami atsakingai - būtina juos keisti maždaug kas 4 valandas. Taip pat ne visoms moterims tamponai yra patogūs - kai kurios gali jausti diskomfortą ar sausumą.
Menstruacinė taurelė - tai daugkartinė priemonė, kuri įvedama į makštį ir surenka menstruacinį kraują. Ji yra ekologiška, ekonomiška ir gali būti naudojama net iki 12 valandų, todėl tinka ilgoms dienoms ar kelionėms. Visgi taurelės įdėjimas ir išėmimas gali pareikalauti šiek tiek praktikos, todėl pradedančiosioms gali būti sudėtingiau priprasti.
Renkantis tarp šių priemonių, svarbiausia atsižvelgti į savo gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, jautrumą bei higienos galimybes. Dažniausiai moterys pasirenka kelias priemones ir jas derina pagal situaciją - pavyzdžiui, naudoja taurelę dieną ir paketą naktį. Atminkite, svarbiausia - jūsų komfortas.
Ko negalima daryti per mėnesines?
- Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas: Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
- Per daug kofeino ir cukraus: Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
- Venkite pirties ar labai karštų vonių: Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
- Intymūs santykiai be apsaugos: Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.
Mėnesinių ciklas žindymo metu
Mėnesinių ciklas žindymo metu yra labai nepastovus. Ciklo trukmė, kraujavimo intensyvumas kiekvieną mėnesį gali stipriai skirtis. Jei moteris išimtinai žindo pirmus 6 mėnesius, mėnesinės vidutiniškai atsinaujina apie 6-9 mėn. Be to, net ir atsinaujinus mėnesinėms, priklausomai nuo kūdikio maitinimo būdo, ciklai gali būti ilgesni nei įprastai ir/ar būti nereguliarūs, ciklai gali būti anovuliaciniai (t.y. Mėnesinėms sugrįžus, žindyti tikrai galima: pieno kokybei mėnesinės įtakos neturi. Žindančios moterys gali taikyti laktacinės amenorėjos kontracepsijos metodą.
Kada mėnesinių ciklas turėtų būti pastovus?
Yra du moters gyvenimo etapai, kai mėnesinių ciklas gali būti nepastovus: tai paauglystė ir apie 10 metų prieš menopauzę (prieš menstruacijoms visai išnykstant). Kalbant apie paaugles - trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95 procentams merginų. Menstruacijų pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių. Pastoviausia moterų ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos.
tags: #veluojancios #menesines #po #gimdymo