Vaiko augimą ir vystymąsi lemia ne tik paveldimumas, bet ir aplinka, o mityba yra vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių. Ji aprūpina organizmą energija ir maistinėmis medžiagomis, reikalingomis gyvybinei veiklai, normaliam vystymuisi ir nuolatiniam kūno ląstelių atsinaujinimui. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į druskos kiekį vaikų mityboje.
Vaikų mitybos ypatumai
Ikimokyklinio amžiaus vaikai turi laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą ir tinkamai apdorotą maistą, atitinkantį fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas. Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius ir vakarienę) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, o paskutinis valgymas turėtų būti ne vėliau kaip 2 val. iki miego.
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistai teigia, kad glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius.
Maisto medžiagų ir energijos paskirstymas dienos racione
Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių - po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį, ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Taip pat skaitykite: Šlapimo druskos nėštumo metu: vadovas
Subalansuota mityba - sveikatos pagrindas
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties ir fizinio aktyvumo. 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal, o 4-6 metų - 1500 kcal.
Druskos kiekio rekomendacijos vaikams
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai jau riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis, bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose jau yra druskos.
Cukraus ir riebalų kiekio svarba
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, išbalansuoti imuninę sistemą ir skatinti lėtinio uždegimo vystymąsi. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g, o pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės.
Nerekomenduojama dideliais kiekiais gerti sulčių, nes nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų ir daržovių - taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė. Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“ arba „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat reikėtų vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, kuriomis, deja, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto ar kepto tešloje maisto.
Taip pat skaitykite: Kūdikių košės ir druskos klausimas
Skaidulinių medžiagų svarba
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių ir ruošti vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų, kuriose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą ir suteiks papildomų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Maisto kokybė ir gamybos būdai
Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas, stengiantis išsaugoti maistinę jo vertę ir neužteršti valgio kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Gėrimai vaikams
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo, kuris gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus ir maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis vanduo turi būti negazuotas.
Kaip sudominti vaikus sveiku maistu
Eksperimentuokite ir paverskite valgio gaminimą nuotykiu spalvingame kulinarijos pasaulyje. Suteikite galimybę vaikams pamėgti kuo įvairesnį maistą. Tai gali tapti smagia pramoga visiems šeimos nariams - domėkitės skirtingomis šalių virtuvėmis, susigalvokite vakarienės temą, pavyzdžiui, piratų vakarienę, kurioje dominuos žuvis. Svarbiausia - pateikimas!
Ir nenuleiskite rankų - vaikai naują produktą ar patiekalą gali ragauti daugybę kartų, kol pagaliau jis ims patikti. Atminkite, kad kiekvienas produktas turi aibę pateikimo būdų. Taip pat galite imtis ir tokių gudrybių: kai vaikas paragauja naujų patiekalų, sakykite, kad šitaip jis greičiau auga.
Taip pat skaitykite: Druskos tešlos gaminimo patarimai
Gaminkite maistą kartu su vaiku - jam tai bus puiki paskata ragauti naujus valgius. Prjuoskite vaikui jo prijuostę ir paskatinkite atlikti smulkias užduotis virtuvėje - leiskite suprasti, kad jo indėlis yra svarbus. Galite nupirkti vaikišką receptų knygą, o kai atsiras daugiau maisto gaminimo įgūdžių, leiskite vaikui kartą per savaitę pagaminti jums pietus. Pavasarį kartu sodinkite, o rudenį kartu nuimkite derlių.
Skirtingos spalvos reiškia skirtingas medžiagas, kurių teikiama nauda taip pat skiriasi - tad patartina kasdien valgyti kuo įvairesnių spalvų maistą. Produktų spalvos gali tapti puikia priemone, skatinančia ragauti ir valgyti įvairų bei sveiką maistą. Tegul ant jūsų šeimos stalo puikuojasi mėgstamiausios knygelės iliustracijos ar mylimiausi personažai, sukurti iš įvairiaspalvių vaisių ir daržovių.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Būkite geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Kuo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos. Saldumynai - nesveikas maistas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo. Kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan. Būkite kantrūs.
Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui. Vaikas mėgdžioja tėvus, vyresnius brolius ir seseris, todėl būtent jie turi būti tinkamas pavyzdys. Jeigu tėvų mityba nėra tinkama, tai didelė tikimybė, kad ir jų vaikas užaugęs taip maitinsis. O vėliau ir jų vaiko vaikai - šis reiškinys bus perduotas iš kartos į kartą.
Druskos žala ir nauda
Natrio chloridas - cheminis druskos pavadinimas. Tačiau perteklinis druskos vartojimas yra žalingas. Kūdikiams per parą reikia tik šiek tiek (maždaug 1 gramo) druskos. Vėliau druskos poreikis kiek išauga, tačiau išlieka minimalus. Druskos perteklių kūdikių organizme apdoroja inkstai, pašalindami jį su šlapimu. Tačiau kadangi inkstai dar yra nesubrendę, jie negali tinkamai susidoroti su dideliu druskos kiekiu. Taip pat didelis druskos kiekis vaikystėje siejamas su vėliau pasireiškiančia osteoporoze: druska trukdo įsisavinti kalcį.
Druskos natūraliai yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse, žuvyje ir jūrų gėrybėse. Taip pat daug druskos yra mėsos gaminiuose, pavyzdžiui, kumpyje ir dešrelėse. Būtent todėl druskos nereikėtų berti į pačių namuose gaminamus patiekalus, net jei manote, kad tyrelė ar košė yra prėska ir dėl to nelabai skani. Kūdikio maisto nereikėtų skaninti sojų padažu, sultinio kubeliais, parduotuvėje parduodamais jau paruoštais padažais ar pagardais, nes juose įprastai taip pat yra daug druskos.
Kaip sumažinti druskos kiekį vaiko mityboje
- Kuo dažniau ruoškite maistą namuose.
- Namuose maistą ruoškite be druskos.
- Jeigu gaminate maistą visai šeimai, paruoštą kūdikio porciją atidėkite ir tik tuomet pasūdykite šeimos patiekalą.
- Apribokite kepinių kiekį. Duonoje, krekeriuose ir kituose kepiniuose yra druskos, nes ji naudojama kaip pagalbinė tešlos kildinimo medžiaga. Todėl kūdikiams duonos, duonos lazdelių ir krekerių duokite ne daugiau nei kelis kartus per savaitę.
- Sūrį dažniau keiskite kitu baltyminiu maistu. Sūris - puikus kalcio ir baltymų, bet kartu - ir druskos šaltinis. Sūrio kūdikiams duokite, bet į racioną įtraukite ir kuo daugiau kitų baltymų - vištienos, žuvies, liesos mėsos, pupelių, varškės ir t. t.
- Skaitykite maisto produktų etiketes. Kūdikių maiste (pavyzdžiui, specialiai jiems ruoštuose dribsniuose, tyrelėse ir kt.) neturėtų būti pridėta papildomos druskos, tai reglamentuoja teisės aktai. Visuomet tikrinkite, kiek druskos yra 100-e gramų produkto.
Naujos rekomendacijos vaikų maitinimui ugdymo įstaigose
Ugdymo įstaigose keičiamos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos, galiojusios net 17 metų, o teisės aktas laukia greito patvirtinimo.
Pagrindiniai pokyčiai ir jų priežastys
Ankstesnės rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos buvo priimtos dar praeitame šimtmetyje, todėl šiandien yra moraliai pasenę. Per tą laiką buvo priimta įvairių strateginių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos Komisijos ir Lietuvos dokumentų, įpareigojančių koreguoti gyventojų mitybą, atsižvelgiant į besikeičiančią šalyse sveikatos būklę. Taip pat susiformavo kai kurie nauji Europos šalims aktualių rodmenų išraiškos būdai, todėl korekcijas priėmė ir Lietuva, kad tiek normavimo, tiek stebėsenos duomenys būtų visiems suprantami ir palyginami tarp šalių. Kaip modelis naujų Lietuvos rekomenduojamų mitybos normų sukūrimui buvo giminingiausių ir sveikiausių, pasižyminčių didžiausiu technologiniu patikimumu, Šiaurės šalių rodikliai.
Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis apie 200 kcal/d. kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1-3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma - 1200 kcal, o 4-6 m. - 1500 kcal. Šis teisės aktas svarbus organizuojant vaikų maitinimą ugdymo įstaigose. Šių pokyčių pasekoje tikimasi, kad išnyks batonai prie kiekvieno patiekalo ir riebūs padažai, kurie buvo naudojami tam, kad pasiekti reikiamą kalorijų kiekį.
Per tą laiką padidėjo gyventojų antsvoris ir nutukimas, sergamumas vėžiu, cukriniu diabetu ir kitomis su mityba susijusiomis ligomis. Bet svarbiausia, stipriai pasikeitė žmonių gyvensena, fizinis aktyvumas, mitybos poreikiai ir produktų pasiūla. Taip maitintis, kaip prieš 17 metų, jau nebegalima, nes jau negyvenama taip, kaip gyvenome prieš 17 metų. Tyrimai rodo, kad šio laikmečio žmogus suvartoja daugiau maisto nei reikia, to pasekoje gauna daugiau kalorijų nei išeikvoja. Dabar prekybos centrai yra visur, tuo tarpu anksčiau auginome daug maisto produktų patys. Taip fizinis aktyvumas sulėtėjo, suvalgoma daugiau menkaverčio maisto, o organizmas yra vertingų maistinių medžiagų bado režime. Ne išimtis ir vaikai. Šiuo metu namų ūkiuose didesnis pasirinkimas ir daugiau suvalgoma saldumynų, stipriai perdirbto maisto, išgeriama gazuotų gėrimų. Todėl džiugu, kad ugdymo įstaigose vaikai valgo ne tik reguliariai, tuo pačiu metu, bet maitinimas turi atitikti griežtus reikalavimus, kurie, po šių normų įteisinimo, bus dar arčiau vaikams sveikatai palankesnio maitinimo.
Angliavandenių ir cukrų kontrolė
Šiuolaikiniai vaikai linkę daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, televizoriaus ar mobilaus telefono, vartoti saldesnius maisto produktus ir gėrimus. Gamintojai taip pat piktnaudžiauja dideliais cukraus kiekiais maisto produktuose. Angliavandeniai yra galingiausias ir greičiausiai realizuojamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais. Todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių.
Tikimasi, kad sudarant ir derinant valgiaraščius bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai ugdymo įstaigose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną, galima užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio rafinuoto cukraus kiekis produktuose.
Skaidulinių medžiagų rekomendacijos
Skaidulinės medžiagos labai svarbios nutukimo, vėžio ir širdies ligų profilaktikos prasme. Anksčiau šios medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl gyventojai, o ypač vaikai, jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos. Dabar šių medžiagų kiekis nustatytas pagal mokslinius šaltinius ir bus vertinamas vaikų kolektyvų valgiaraščiuose bei kontroliuojamas maiste.
Pagal naująjį teisės aktą, vaikai nuo 1 metų amžiaus turėtų gauti 8-12,5 g/ 1000 kcal energijos. Su metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos. Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų - vitaminų, mineralinių medžiagų.
Sočiųjų riebalų kontrolė
Nustatytas riebalų kiekis atitinka PSO normas. Sotieji riebalai - tai sviestas, lašiniai, riebios dešros, riebūs pieno produktai ir pan. Riebiai maitintis yra nelabai geras lietuviškas ypatumas. Nors kai kas bando tai teisinti sakydami, kad „mūsų protėviai taip valgė…“, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų protėviai dirbo ir judėjo ne tiek, kiek mes. Sotieji riebalai yra pagrindinė aukšto mirtingumo nuo kraujagyslių ligų Lietuvoje priežastis. Vaikų maiste jų kiekis bus kontroliuojamas, kad išsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti ligų riziką suaugus.
Transizomerų draudimas
Europos Sąjungoje dabar labai populiarus šūkis „Europa be transriebalų!“ Tai reiškia, kad iš visų produktų siekiama pašalinti kancerogeninius ir aterogeninius transriebalus, kurie yra svarbi vėžio, infarktų ir insultų atsiradimo priežastis. Kai kurioms šalims tai sėkmingai pavyko, sumažinus transriebalų kiekį gyventojų maiste. Tai padarius, šiose šalyse atitinkamai pradėjo mažėti ir minėtų susirgimų bei mirčių skaičius. Transriebalų kiekis pagrinde bus kontroliuojamas maisto gaminimo metu, tačiau bus atliekama ir produktų tyrimų.
Transriebalai yra ne tik rafinuotuose (skystos ir kietos formos) riebaluose, bet jų natūraliai nedideliais kiekiais yra mėsoje ir piene. Iki šiol buvo uždrausti „iš dalies hidrinti“ riebalai vaikų maitinime, kuriuose, kaip teigiama, susidaro didžiausias transriebalų kiekis. Tačiau tiriant pagamintus patiekalus gausime daugiau teigiamų rezultatų, nes transriebalų kiekis gali didėti priklausomai nuo terminio apdorojimo temperatūros ir laiko. Tikimasi, kad šis reikalavimas taip pat įtakos nerafinuotų aliejų naudojimą vaikų maitinime.
Druskos kiekio kontrolė
Druskos kiekis, kuris nurodytas kaip rekomenduojamas vartoti vaikams iki 2 metų - ne daugiau kaip 2 g per 1000 kcal, iki 10 metų - 3-4 g per parą, o vaikų maitinime nurodyta 1 g/100 gramų produkto. Sudarant valgiaraščius bus kontroliuojamas bendras druskos kiekis, suvartojamas per dieną ugdymo įstaigoje.
Valgiaraščiuose bei patiekaluose bus atidžiai stebimas druskos kiekis. Be to, planuojama atlikti druskos kiekio tyrimą vaikų organizmuose, tiriant natrio kiekį išsiskiriantį su šlapimu. Bendrai žvelgiant, Lietuvos gyventojai druskos suvartoja vos ne dvigubai daugiau nei reikia. Tai sąlygoja didelį hipertenzijos, įskaitant visas komplikacijas, paplitimą. Pratintis vartoti mažiau druskos reikia jau nuo mažens.
Reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos. Vartodami maisto produktus su daug druskos realiai ir nepatiriame tikro maisto skonio malonumo.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomendacijos
Pateiktos vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos išliks tik rekomendacinio pobūdžio ir nebus skaičiuojamos derinant valgiaraščius. Idealu būtų šių maistinių medžiagų kiekį įvertinti ir valgiaraščiuose, tačiau tai yra techniškai sunku, todėl toks vertinimas bus atliekamas pasirinktinai. Griežčiau bus kontroliuojamas uždaro tipo kolektyvų, kuriuose vaikai praleidžia visą parą, maitinimas. Kituose kolektyvuose toks tikslumas nėra būtinas, nes vaikai dalinai maitinasi namuose.
Vertinti vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir sezonines daržoves, uogas ir vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir kurie atliktų tarsi maisto praturtinimo funkciją, vaikų organizmai gautų visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereiktų skaičiuoti. Taip pat, sumažinus menkavertį maistą - manų košes, gausybę bulvinių patiekalų ir menkavertes sriubas, būtų pasiektas teigiamas efektas.
Ne tik pietų patiekalai, bet apskritai visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Jie negali būti prikepę, pridegę ar pervirti - svarbi technologinio proceso kontrolė, kurio metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Rekomenduojama pradėti valgiaraščius keisti įvertinant patiekalų sezoniškumą, t. y. sudarinėti sezoninius valgiaraščius.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie druską vaikų mityboje
Nuo kokio amžiaus maistą reikėtų pradėti sūdyti? Kiek druskos vaikas turėtų suvartoti?
Mitybos specialistai pataria, kad suaugęs žmogus per dieną turėtų suvartoti apie 5 g druskos. Tačiau reikėtų atminti, kad į dienos normą yra įskaičiuojamas ir tas druskos kiekis, kuris jau yra įdėtas į kasdien vartojamus maisto produktus. Suprantama, vaikų maiste druskos turi būti mažiau, o kūdikiams apskritai nereikia sūdyti košelių.
Natrio chlorido, t. y. druskos, kūdikiams užtenka tiek, kiek jos yra tuose produktuose, iš kurių jiems gaminami patiekalai, pvz., minėtos košelės. Kiekvienam suaugusiajam aišku, kad druska iškreipia skonį. Kūdikis privalo susipažinti su natūraliu įvairių patiekalų skonių, į juos neturi būti įdėta skonį iškreipiančių medžiagų: druskos, cukraus ir pan. Potraukis druskai, jos noras nėra paveldimi: kūdikiai jos nemėgsta.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja 1-3 metų vaikams per parą suvartoti mažiau nei 1,5 g druskos, o 4-8 metų - mažiau nei 1,9 g. Kitaip tariant, tai yra keli kristalai jūros arba juoduotos druskos.
Ar sveika šeimai visiškai atsisakyti druskos?
Papildomo maisto sūdymo galima visiškai atsisakyti, nes natrio chlorido yra pačiuose produktuose, iš kurių gaminami patiekalai. Tam tikras druskos kiekis yra įvairiuose kasdien valgomuose produktuose, t. y. augaliniame ir neaugaliniame maiste. Valgant papildomai nesūdytą maistą per dieną suvartojama iki 3 g druskos.
Kaip augant vaikui turėtų keistis jo suvartojamos druskos kiekis?
Vaiko augimas nėra rodiklis keisti druskos kiekį maiste. Jis nuo lopšio neturi būti įpratintas prie sūraus maisto. Šeimos maistui, t. y. ir vaiko maistui, pradedant jo antraisiais gyvenimo metais, gaminti turi būti pasirenkami produktai, kuriuose yra mažai druskos. Keisti druskos vartojimo įprotį yra be galo sunku.
Kas darosi vaiko organizme, kai jis suvalgo daug druskos, pavyzdžiui, daug sūrių bulvių traškučių ar kepintų riešutų?
Bet kokie sūrūs maisto produktai nėra vaikų maistas. Kad tokių produktų esama, vaikams parodo jiems brangiausi žmonės - tėvai. Visų sūrių patiekalų poveikis vienodas: noras gerti. Organizmas pradeda reikalauti skysčių, kad būtų išplautas druskos perteklius. Sunkūs druskos pertekliaus požymiai, kurie pasitaiko retai, yra sąmonės pritemimas ir koma.
Ką daryti, jei mažas vaikas tiesiog siekia druskinės ir laižo druską? Ar jam trūksta kokių medžiagų? Leisti laižyti druską ar drausti?
Susirūpinti. Druskos laižymas yra vienas iš skonio iškrypimų, kuris dažnokai aptinkamas susirgus mažakraujyste. Reikėtų paprašyti, kad vaiko gydytojas padarytų kraujo tyrimą. Maži vaikai tobulėja tyrinėdami aplinką. Burna yra vienas iš tyrimo instrumentų, todėl jie gali lyžtelti ir druskos, jei druskinė pasitaikys vaiko aplinkoje. Tvarkingoje šeimoje druskinė nėra kūdikiui ir mažam vaikui pasiekiama.
Ar vaikas gali valgyti sūrius sausainius ar krekerius, „paskanintus“ stambiais druskos kristalais? Nuo kokio amžiaus?
Bet koks maistas su druskos pertekliumi, nesvarbu, kaip jis būtų pavadintas, jokio amžiaus vaikams nerekomenduotinas.
#