Salmoneliozė nėštumo metu: pavojai, prevencija ir rekomendacijos

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi ypač rūpintis savo sveikata ir mityba, nes tai tiesiogiai veikia būsimo kūdikio raidą. Šiuo laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, įskaitant ir tas, kurios plinta per maistą. Salmoneliozė - viena iš dažniausiai pasitaikančių toksinių infekcijų, kurią sukelia salmonelės bakterijos, gali kelti didelį pavojų tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

Salmoneliozė: kas tai?

Salmoneliozė - tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelių bakterijos. Šios bakterijos dažniausiai patenka į žmogaus organizmą per užkrėstą maistą, ypač per gyvūninius produktus, tokius kaip kiaušiniai, vištiena, jautiena ir pienas. Salmonelės gali būti randamos ir visiškai nepažeisto kiaušinio baltyme bei trynyje, todėl negalima tikėtis, kad šviežiai perskelti kiaušiniai bus saugūs.

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 283 susirgimai salmonelioze, 2022 m. - 240, o 2023 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Sergamumas salmonelioze Lietuvoje yra gana didelis- apie 66 atvejai 100 000 gyventojų. Daugiau nei pusė atvejų salmonelioze serga vaikai. Kūdikiai ir vyresni nei 60 metų asmenys yra imliausi salmonelėms ir labiau linkę sirgti sunkesne šios ligos forma. Didesnę tikimybę susirgti salmonelioze turi asmenys, kuriems mažas skrandžio rūgštingumas ar vartoja antacidinius vaistus, nes tuomet mažiau salmonelių žūsta skrandyje, esant imuninės sistemos ligoms: ŽIV/AIDS, leukemija ir kt.

Kaip salmonelės pažeidžia organizmą?

Suvalgius užkrėsto maisto, dalis bakterijų žūsta skrandyje, tačiau dalis jų patenka į žarnyną, prisitvirtina prie žarnų gleivinės epitelio ląstelių, išskiria toksinus ir jas žaloja. Sutrinka ląstelių funkcija, atsiranda viduriavimas. Kai kurios bakterijos gali patekti į imuninės sistemos ląsteles, o per jas - į kraują ir sukelti bakteriemiją. Kartais salmonelės gali nukeliauti į tulžies pūslę, iš kur su tulžimi jos patenka į išmatas, o žmogus, išskiriantis salmoneles su išmatomis, tampa šio sukėlėjo nešiotoju.

Salmoneliozės pavojus nėštumo metu

Nėštumo metu moters imuninė sistema natūraliai susilpnėja, todėl ji tampa jautresnė infekcijoms, įskaitant ir salmoneliozę. Salmoneliozė nėštumo metu gali sukelti:

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir „Mezym Forte“: ką reikia žinoti

• Dehidrataciją: Stiprus viduriavimas ir vėmimas gali greitai sukelti dehidrataciją, kuri yra pavojinga tiek mamai, tiek kūdikiui.
• Bakteriemiją: Bakterijos, patekusios į kraują, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač moterims su nusilpusia imunine sistema.
• Priešlaikinį gimdymą: Sunkios infekcijos gali paskatinti priešlaikinį gimdymą.
• Vaisiaus infekciją: Nors tai pasitaiko retai, salmonelės gali patekti į vaisiaus organizmą ir sukelti infekciją.
• Persileidimą: Ypač pavojinga, jei infekcija įvyksta ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
• Mažą naujagimio svorį: Esant folio rūgšties trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti mažą naujagimio svorį.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozės simptomai dažniausiai pasireiškia po 6-72 val. po užkrėsto maisto suvartojimo. Dažniausi simptomai:

• Staigus karščiavimas (iki 38-39 °C)
• Šaltkrėtis
• Galvos skausmas
• Raumenų skausmai
• Pykinimas
• Vėmimas
• Pilvo skausmai
• Gausus viduriavimas

Dėl karščiavimo, vėmimo ir viduriavimo ligonis netenka daug skysčių, gali išsivystyti dehidratacija. Karščiavimas dažniausiai užtrunka 1-3 dienas, o viduriavimas praeina per 3-7 dienas. Jei jis užtrunka ilgiau, reikėtų pagalvoti apie kitą infekciją.

Diagnozė ir gydymas

Salmoneliozė diagnozuojama remiantis duomenimis apie valgytą įtartiną maistą, klinikiniais simptomais ir laboratorinių tyrimų duomenimis. Bendrame kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičius. Atliekant išmatų mikroskopinį tyrimą, randama leukocitų, eritrocitų, gleivių, nesuvirškintos ląstelienos. Sukėlėjui nustatyti atliekamas išmatų pasėlis, kartais gali būti atliekamas vėmimo masių, maisto produkto pasėlis. Įtariant bakteriemiją, gali tekti atlikti kraujo pasėlį.

Salmonelių sukeltas gastroenteritas paprastai praeina per keletą dienų savaime. Svarbu dieta, vartoti pakankamai skysčių(nesaldžios arbatos, negazuotas mineralinis vanduo, rehidronas ir kt.), esant sunkesnei būklei, gali tekti taikyti infuzoterapiją. Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos simptomų trukmės ir net gali prailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį. Todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtinais atvejais, kai ligonio būklė yra sunki, sergama tifoidine ligos forma ar esant bakteriemijai. Esant reikalui gydyti antibiotikais, gali būti skiriami fluorchinolonai(pvz.: ciprofloksacinas), sulfametoksazolis/trimetoprimas, ampicilinas. Esant tifoidinei formai ar bakteriemijai, gali tekti skirti III kartos cefalosporinų(Cefotaksimas, Ceftazidimas). Esant viduriavimui skiriama Smecta, pilvo skausmams mažinti- No-spa, vėliau gali būti skiriami probiotikai, virškinimo fermentai.

Ką daryti, jei įtariate apsinuodijimą?

• Nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Net jei simptomai lengvi, nėštumo metu svarbu išsiaiškinti priežastį ir užtikrinti vaisiaus saugumą.
• Gerkite daug skysčių. Vėmimas ir viduriavimas gali greitai sukelti dehidrataciją. Rinkitės vandenį, lengvą arbatą, elektrolitų tirpalus.
• Stebėkite temperatūrą ir savijautą. Jei kyla aukšta temperatūra (>38 °C), prasideda stiprūs spazmai ar kraujavimas - skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.
• Nenaudokite vaistų savarankiškai.

Kaip išvengti salmoneliozės nėštumo metu: prevencinės priemonės

Geriausias būdas apsisaugoti nuo salmoneliozės nėštumo metu - laikytis tinkamų maisto saugos taisyklių:

Taip pat skaitykite: Saugus nagų grybelio gydymas nėštumo metu

• Kruopščiai plaukite rankas: Prieš ruošdami maistą, po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena, kiaušiniais, taip pat po pasinaudojimo tualetu.
• Atskirkite žalią ir termiškai apdorotą maistą: Nenaudokite tų pačių įrankių (pjaustymo lentelių, peilių) žaliai mėsai ir jau paruoštiems produktams pjaustyti.
• Termiškai apdorokite maistą: Mėsa, paukštiena ir kiaušiniai turi būti gerai iškepti ar išvirti. Naudokite maisto termometrą, kad įsitikintumėte, jog vidinė temperatūra pasiekė saugų lygį.
• Venkite žalio maisto: Nėštumo metu rekomenduojama vengti žalios žuvies (pvz., suši, sašimi), nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos mėsos, moliuskų, austrių.
• Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje: Šaldytuve laikykite maistą 4 °C ar žemesnėje temperatūroje, o šaldiklyje - -18 °C ar žemesnėje temperatūroje.
• Naudokite pasterizuotus kiaušinius: Jei norite nesibaimindami gaminti gardžius patiekalus, kuriems reikia žalių kiaušinių, visuomet naudokite pasterizuotus kiaušinius.
• Venkite maisto produktų, kurių reikėtų vengti nėštumo metu: minkštas sūris su baltuoju pelėsiu ir sūris su mėlynuoju pelėsiu, žemės riešutai, minkštai virti arba termiškai neapdoroti kiaušiniai, tunas, taip pat ryklio, kardžuvės, marlino mėsos.
• Neplauti vaisiai ir daržovės. Parduotuvėje ruoštos salotos.

Kaip pasterizuoti kiaušinius namuose?

Vienintelis patikimas būdas pasterizuoti kiaušinius namuose - išimti juos iš lukšto. Daugelyje internete pateikiamų metodų siūloma kiaušinius su lukštais panardinti į karštą vandenį arba naudoti maisto cirkuliatorių, leidžiantį maistą gaminti „sous vide“ būdu. Tačiau maisto saugos ekspertai teigia, kad tai nėra patikimas būdas.

Jei norite namuose kiaušinius pasterizuoti teisingai, baltymus, trynius arba perskeltus pilnus kiaušinius sudėkite į puodą virš silpnos ugnies (arba, jei tai baltymai, į karščiui atsparų dubenį ant puodo su verdančiu vandeniu) su dalimi recepte nurodyto skysčio arba cukraus. Kiaušinius maišykite visą laiką, kol juos kaitinate, ir silikonine mentele gramdykite puodo ar dubens dugną.

Kiaušiniams pasiekus 71 °C temperatūrą, atlikite tolimesnius recepte nurodytus žingsnius. Kad kiaušiniai su lukštu būtų pasterizuoti, visas kiaušinis (įskaitant trynį) turi pasiekti 55 °C temperatūrą ir 60 minučių būti laikomas 55 °C temperatūroje. Jei trynio centras nukrenta žemiau 55 °C, 60 minučių laikas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo.

Žingsniai, kaip pasterizuoti kiaušinius namuose:

1. Sumaišykite kiaušinius ir skystį arba cukrų: Puode storu dugnu sumaišykite tiek kiaušinių, kiek jų reikia jūsų receptui, su 1/4 puodelio vandens arba recepte nurodyto skysčio kiekvienam kiaušiniui.
2. Virkite ant silpnos ugnies, kol mišinys pasieks 55 °C: Virkite ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kol mišinys jūsų naudojamu termometru parodys 55 °C. Visą laiką silikonine mentele braukite puodo dugnu ir šonais.
3. Jei reikia, atvėsinkite ir iš karto naudokite: Kiaušinius, pasiekusius 55 °C, naudokite iš karto (karštiems receptams) arba įdėkite puodą į dubenį su lediniu vandeniu ir maišykite, kol mišinys atvės (receptams, kurie nereikalauja karščio).

Mitybos rekomendacijos nėštumo metu

Nėštumas gali būti puikus metas stiprinti sveikos mitybos įgūdžius. Dažna moteris nėštumo metu jaučia didesnę motyvaciją savo mitybos racione sumažinti pridėtinio cukraus turinčių produktų, gazuotų gaiviųjų gėrimų, pusfabrikačių kiekius. Šiuo laikotarpiu derėtų vengti žalios žuvies, nepasterizuotų pieno produktų. Taip pat besilaukiant rekomenduojama saikingai vartoti miltinius patiekalus, riebų, gruzdintą maistą. Nevartoti be reikalo vaistų.

Taip pat skaitykite: Ar narkozė saugi kūdikiams?

Nėščiosioms patartina visu laukimo periodu atsisakyti žalios ar šaltai rūkytos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos žuvies, moliuskų, austrių. Valgant šiuos produktus kyla didelė apsinuodijimų, kurie gali pakenkti tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui, rizika. Visgi nėštumas - puikus metas atrasti sezonines sodo gėrybes, ypač naudingos ankštinės daržovės, daugiau baltymų turintis produktai: varškė, sūris, natūralus jogurtas. Taip pat rekomenduojama vartoti grūdinės kilmės produktus, pavyzdžiui, avižas, grikius, perlines kruopas. Naudinga pasimėgauti ir juoduoju šokoladu, džiovintais vaisiais, graikiniais riešutais.

Folio rūgšties svarba

Svarbu žinoti, kad suaktyvėjus vaisiaus bei placentos augimui reikalingas didesnis folio rūgšties kiekis, nei įprastai. Dauguma pacienčių jau žino, jog prieš pastojant svarbu, jog organizmui netrūktų vitamino B9, dar kitaip vadinamo folio rūgštimi. „Šis mikroelementas turi teigiamos įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, taip pat saugo vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir mažina apsigimimų riziką. Anot jos, folio rūgštis taip pat mažina preeklampsijos - nėštumo sukeltos hipertenzijos kartu su proteinurija (baltymo šlapime) riziką.

Kova su pykinimu

Nėščiųjų pykinimas yra gana dažnas negalavimas, su kuriuo susiduria maždaug 80 proc. nėščiųjų, ypač pirmąjį trimestrą. Kovojant su pykinimu teigiamai veikia mėtiniai ledinukai arba pipirmėčių arbata. Esant pykinimui galima naudoti imbiero turinčius preparatus arba pakramsnoti šviežios šaknies gabaliuką, gerti šio prieskonio arbatą. Ji priduria, jog pabudus rekomenduojama iš karto nesikelti, o dar kurį laiką pagulėti, pagurkšnoti vandens, lengvai užkąsti. Kamuojamoms pykinimo nėščiosioms patariama valgyti lengvą, mažiau prieskonių turintį maistą.

Esant šleikštuliui ir vėmimui nėščiosios būna labai jautrios kvapams. Patartina būti vėsiame, išvėdintame kambaryje. Dažnas džiovintų produktų vartojimas esant tuščiam skrandžiui taip pat gali sukelti šleikštulį ir vėmimą. Džiovinti angliavandeningi produktai - krekeriai, vaniliniai vafliai, džiovintos duonos riekelė, skrebučiai - tokius simptomus slopina. Juos geriau valgyti dar gulint lovoje - taip galima išvengti šleikštulio ir vėmimo. Nuo šleikštulio ir vėmimo padeda dažnas valgymas (kas 2 val.) ir atsigėrimas 30 min. prieš ar po valgio. Nėščioji turėtų gerti tokius gėrimus ir tokios temperatūros, kurią geriausiai toleruoja. Geriau tinka vėsesnis ar šaltas maistas ir gėrimai. Daugumai nėščiųjų šleikštulį sukelia dantų valymas šepetėliu. Patartina dantis valyti po pietų.

Saugus vaistų ir kosmetikos priemonių pasirinkimas

Jeigu vargina stiprūs pykinimo priepuoliai ar kankina kiti nemalonūs simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu mediku ir tik tada griebtis medikamentų. Nėštumo metu vaistininkė nerekomenduoja užsiimti savigyda. Nėštumo metu geriau nenaudoti kremų, kuriuose yra sintetinio vitamino A, hormonų ar priemonių, turinčių daugiau nei 2 proc. salicilo rūgšties. Taip pat patariama kol kas atsisakyti soliariumų, garinių pirčių, karštų vonių. Vaistininkė pataria cheminius plaukų dažus keisti natūraliais.

Kitos infekcijos, pavojingos nėštumo metu

Nėščioms moterims sumažėja imunitetas infekcinėms ligoms, todėl jos tampa itin pavojingos būsimajam kūdikiui. Nėštumo metu kontaktas su listeriozės užkratu gali sukelti persileidimą, kūdikis gali gimti negyvas arba nesveikas. Listeriozę sukeliančių bakterijų gausu minkštame fermentiniame sūryje, mažai apvirtame paštete. Toksoplazmos - parazitinių pirmuonių daugiausia pasitaiko žalioje ar apyžalėje mėsoje, kačių išmatose ir juodžemyje. Jei nesate įgijusi imuniteto ir laikote katę, pati nevalykite dėžės, kurioje ji atlieka gamtinius reikalus arba valykite apsimovusi pirštines, po to plaukite ir pirštines, ir rankas. Paglosčiusi katę taip pat nusiplaukite rankas. Chlamidiozė - palyginti retai pasitaikanti liga, galinti sukelti persileidimą.

Štai sąrašas labiausiai paplitusių infekcijų, kurios puola moteris nėštumo metu:

1. Šlapimo pūslės infekcija. Tai labiausiai paplitusi bakterinė infekcija tarp besilaukiančių moterų. Paprastai šlapimo pūslės infekcijos nėštumo metu gydomos geriamaisiais antibiotikais.
2. Inkstų infekcija. Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją. Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei nėštumo metu susirgote inkstų infekcija, jus kelioms dienoms gali paguldyti į ligoninę, kur medikai atidžiai stebės tiek jus, tiek jūsų vaisių.
3. Bakterinė vaginozė. Ši liga, dar žinoma kaip BV, taip pat yra viena dažniausių vaginalinių infekcijų nėštumo metu. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai. Ginekologas paims jūsų išskyrų tepinėlį ir skirs atitinkamą gydymą.
4. Grybelinė infekcija (makšties kandidozė, arba pienligė). Nėštumo metu padidėję hormonų estrogeno ir progesterono kiekiai sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų.
5. B grupės streptokokai. Tai viena naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir motinai. Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimai būna teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais.
6. Chlamidiozė. Tai lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Jei chlamidijomis užsikrečiama nėštumo metu, ši infekcija gydoma vaistais.
7. Raudonukė. Nėščioms moterims labai svarbu anksti diagnozuoti raudonukės virusą. Geriausia dėl raudonukės viruso pasitikrinti dar prieš pastojant - tuomet nuo jo galima pasiskiepyti.
8. Chorioamnionitas. Tai bakterinė choriono (gemalo membranos) ir amniono (vaisiaus vandenų maišo) infekcija, galinti sukelti tokias rimtas komplikacijas kaip bakteremiją ir smarkų kraujavimą gimdymo metu. Ši infekcija laikoma pavojinga, todėl dažniausiai gydoma intraveniniais antibiotikais, kurie nėštumo metu yra saugūs.

tags: #apsikretimas #salmonelemis #kenkia #busimam #kudikiui