Įtraukusis ugdymas Lietuvoje tampa vis aktualesnis, siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo individualių poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime, ar darželis gali pranešti mokyklai apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, remiantis įtraukiojo ugdymo principais ir teisiniu reglamentavimu. Taip pat panagrinėsime, kas yra specialieji poreikiai, kaip jie nustatomi, kokia pagalba priklauso vaikams su specialiaisiais poreikiais ir jų šeimoms, bei kaip užtikrinti sėkmingą ugdymą ir socialinę įtrauktį.
Įtraukusis ugdymas: kas tai?
Įtraukusis ugdymas - tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Tai reiškia, kad visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių.
Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, ugdymo įstaigos, vertinimo, ugdymo organizavimo sritis. Įtraukųjį ugdymą galime laikyti procesu, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime.
Remiantis Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims kartu su bendraamžiais vietos bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir kokybiškos švietimo galimybės.
Teisinis reglamentavimas
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojo Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I - 1489 5, 14, 21, 29, 30, 34, ir 36 straipsnių pakeitimas, kuris numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais. Šis pakeitimas yra svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų lūkesčius.
Specialieji poreikiai: kas tai ir kaip jie nustatomi?
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Mokslinėje literatūroje vaikai su negalia apibūdinami įvairiais terminais: vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Svarbu suprasti, kad specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus - su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis, tiek paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais, todėl būtina stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Jeigu tėvai arba pedagogai pastebi, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (VGK). Prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, specialistai turi gauti tėvų sutikimą. Gavus sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. Tėvai, pasirašydami pažymas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo bei dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo taip pat reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).
Taip pat skaitykite: Drugelio kelias vaikams
Vaiko gerovės komisija (VGK) ir pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT)
Vaiko gerovės komisija (VGK) - tai grupė, sudaryta iš specialistų ir mokytojų, kuri sprendžia vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, jų siuntimo į pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), ugdymo organizavimo, ugdymo turinio klausimus. Tikslas - užtikrinti saugią, jaukią, darnią aplinką įstaigoje ir vaikų ugdymą pagal jų individualius poreikius.
Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) - tai biudžetinė valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuri, tėvams (globėjams) sutikus, įvertina vaiko ugdymosi poreikius ir teikia pedagoginę bei psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (globėjams), švietimo įstaigai.
Ką daryti, jei pastebėjote vaiko ugdymosi sunkumų?
Jei vaikui iškilo problemų, pirmiausia reikia jas aptarti su ugdančiu vaiką grupės mokytoju. Jei nepavyksta problemos išspręsti, kreiptis į ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialistus pagal poreikį: spec. pedagogą, psichologą, socialinį pedagogą ar logopedą. Kai problemoms spręsti prireikia specialistų komandos pagalbos, pasitelkiama vaiko gerovės komisija (VGK).
Jei tėvai (globėjai) patys įtaria, kad jų vaikas turi ugdymosi iššūkių, tėvai (globėjai) gali prašyti įvertinti jo specialiuosius ugdymosi poreikius. Tai daro darželio Vaiko gerovės komisija (VGK).
Jei vaiko ugdymosi sunkumų kyla pedagogui, jis pildo specialią stebėjimo anketą ir kreipiasi į tėvus (globėjus), prašydamas sutikimo nustatyti vaiko ugdymosi sunkumų priežastis bei įvertinti jo gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp lopšelio ir darželio
Ar darželis gali pranešti mokyklai apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius?
Atsakant į klausimą, ar darželis gali pranešti mokyklai apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, svarbu pabrėžti, kad tai gali būti daroma tik gavus tėvų (globėjų) sutikimą. Darželis, nustatęs vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir turėdamas tėvų sutikimą, gali perduoti šią informaciją mokyklai, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą ir tinkamą ugdymo tęstinumą.
Informacija apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius mokyklai gali būti perduodama įvairiais būdais, pavyzdžiui, raštu, elektroniniu paštu ar tiesiogiai susitikus su mokyklos atstovais. Svarbu, kad perduodama informacija būtų tiksli, išsami ir atitiktų vaiko individualius poreikius.
Valstybės pagalba vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms
Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Šeimos, auginančios vaikus su individualiais poreikiais, gali gauti pagalbą, kurią užtikrina nacionalinis teisinis reglamentavimas. Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę. Tam gali reikėti specializuotos pagalbos, pvz., švietimo programų pritaikymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose. Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti.
Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios.
Pagalbos formos:
- Socialinė reabilitacija ir socialinės paslaugos (pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.).
- Finansinė pagalba (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- Lengvojo automobilio įsigijimo kompensacija (galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikams su individualiais poreikiais bei jų šeimoms prieinama pagalba gali keistis. Rekomenduojama sekti naujienas ir domėtis aktualiomis galimybėmis.
Kaip mokyklos integruoja vaikus su specialiaisiais poreikiais?
Nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalės priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą jų vaikui yra geriausia. Vertinama, kad nuo 2024 m. rugsėjo į vieną bendrojo ugdymo mokyklą ateitų ne daugiau kaip po kelis naujus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Mokykla turi aprūpinti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus, turinčius elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų, judesio ir (ar) padėties, intelekto ir kt.
Siekiant skatinti vaikų bendruomeniškumą, grupėse įrengtos erdvės, kuriose yra patogių minkštų baldų: kilimų, pufų, sėdmaišių, suolelių - stalelių, minkštų apskritimo ir cilindro formų pagalvių, palapinių, ir pan. Smėlio ir vandens erdvė grupėje ir lauke tinka vaikų bendravimo įgūdžiams gerinti, moko spręsti problemas, lavina smulkiąją motoriką, padeda susipažinti su daiktų savybėmis. Atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažinti aplinkai, grupėje pasitelkiamos gamtinės medžiagos.
Iššūkiai ir galimybės
Nors įtraukusis ugdymas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems vaikams, vis dar yra nemažai iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Vienas iš didžiausių iššūkių - mokymosi aplinkos pritaikymas įtraukiajam ugdymui. Taip pat svarbu užtikrinti, kad mokytojai turėtų pakankamai žinių ir įgūdžių dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimais Igno Gaižiūno tvirtinimu, Lietuvoje netrūksta gerų pavyzdžių, kai darželiuose, mokyklose - ir savivaldybių, ir privačiuose - kartu ugdomi įvairių poreikių vaikai. Anot jo, būtent visuomenės vertybinis požiūris tikriausiai yra vienas esminių iššūkių. Jis turi keistis ir tų vertybių įtvirtinimas labai priklauso nuo mokyklų administracijos, mokytojų požiūrio.