Šlapimo tyrimas yra greitas, informatyvus ir nebrangus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Nėštumo metu jis atliekamas reguliariai, nes padeda laiku pastebėti net menkiausius nukrypimus nuo normos, atsiradusius dėl daugybės moters organizme vykstančių pokyčių. Šiame straipsnyje aptariamos druskos šlapime nėštumo metu priežastys, rizikos veiksniai ir galimi gydymo būdai.
Šlapimo tyrimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti
Šlapimo tyrimas yra laboratorinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lyties organų ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Tyrimo metu įvertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Ši spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto, vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, o į laboratoriją rekomenduojama pristatyti maždaug per 1 val. Šlapimo tyrimas parodo baltymų, cukraus, nitritų, eritrocitų ir leukocitų buvimą.
Pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmė
- SG (specifinis tankis): Parodo, ar gerai funkcionuoja inkstai. Norma yra 1,010-1,025, tačiau gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo paros laiko ir suvartojamo skysčių kiekio.
- pH: Parodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Norma turėtų būti 5-7.
- LEU (leukocitai): Sveiko žmogaus šlapime turėtų būti iki 10/μl.
- NIT (nitritai): Parodo, ar žmogaus šlapime yra bakterijų. Sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti.
- PRO (baltymai): Sveiko žmogaus šlapime baltymų paprastai nerandama arba itin mažas jų kiekis - 0-0,3 g/l.
- GLU (gliukozė): Gliukozės koncentracijos šlapime rodiklis. Sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti.
- KET (ketonai): Atsiranda žmogaus šlapime skylant riebalams organizme. Sveiko žmogaus šlapime neaptinkami.
- BIL (bilirubinas): Hemoglobino skilimo produktas. Sveiko žmogaus šlapime neturėtų būti.
- URB (urobilinogenas): Sveiko žmogaus šlapime randama iki 3,4 μmol/l.
- ERY (eritrocitai): Leistina norma iki 5/ml. Padidėja sergant inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligomis.
Baltymas šlapime nėštumo metu (proteinurija)
Vienas dažniausiai aptinkamų rodiklių šlapimo tyrime nėštumo metu yra baltymas šlapime (proteinurija). Nedidelis jo kiekis gali būti laikinas reiškinys, tačiau reikšmingas padidėjimas gali signalizuoti apie rimtas komplikacijas, tokias kaip preeklampsija.
Kas sukelia baltymo atsiradimą šlapime nėštumo metu?
Baltymas šlapime gali atsirasti dėl kelių priežasčių:
- Fiziologinė proteinurija: Lengvesniais atvejais tai susiję su padidėjusiu inkstų krūviu - nėštumo metu jie filtruoja didesnį kraujo kiekį, todėl baltymų molekulės gali trumpam prasiskverbti į šlapimą.
- Preeklampsija: Jei baltymų kiekis nuolat didėja arba pasireiškia kartu su aukštu kraujospūdžiu, patinimais, galvos skausmais, tai gali būti preeklampsijos požymis. Ši būklė reikalauja medicininės priežiūros.
- Šlapimo takų infekcijos: Hormoniniai pokyčiai sulėtina šlapimo pasišalinimą, o tai sudaro sąlygas bakterijoms daugintis. Infekcija gali sukelti laikiną baltymų kiekio padidėjimą.
- Inkstų ligos: Glomerulonefritas ar lėtinis inkstų nepakankamumas taip pat gali būti baltymo atsiradimo priežastis.
- Dehidratacija ir fizinis pervargimas: Kartais trumpam padidina baltymo kiekį šlapime.
Baltymo norma nėštumo metu
Nėščios moters organizmas filtruoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, todėl mažas baltymų kiekis šlapime - visiškai normalus reiškinys. Tačiau kai kiekis tampa didesnis nei įprasta, tai gali rodyti, kad inkstai nebespėja sulaikyti baltymų.
Taip pat skaitykite: Druskos normos vaikams
- < 150 mg per parą: Normalus fiziologinis reiškinys dėl padidėjusio inkstų darbo. Rekomenduojama stebėti, kartoti tyrimą reguliariai.
- 150-300 mg per parą: Galimas laikinas apkrovos padidėjimas arba ankstyvas preeklampsijos požymis. Rekomenduojama pakartoti tyrimą, stebėti kraujospūdį, pasikonsultuoti su gydytoju.
- > 300 mg per parą: Baltymo kiekis rodo inkstų filtrų pažeidimą - įtariama preeklampsija arba inkstų liga. Reikalinga gydytojo priežiūra, galbūt stacionarinis stebėjimas.
Pavojai mamai ir kūdikiui
- Pavojai mamai: Didelis baltymo kiekis šlapime rodo, kad inkstai patiria apkrovą. Tai gali lemti kraujospūdžio šuolius, inkstų pažeidimą ar preeklampsijos progresavimą į eklampsiją, kai kyla traukulių ir net sąmonės praradimo pavojus.
- Pavojai kūdikiui: Dėl sutrikusios placentos kraujotakos vaisius gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl gresia sulėtėjęs augimas, priešlaikinis gimdymas arba mažesnis gimimo svoris.
Ką daryti nustačius baltymą šlapime nėštumo metu?
Jei šlapimo tyrime aptinkamas baltymas, svarbiausia - neišsigąsti, bet veikti atsakingai. Vienas kartas dar nereiškia, kad yra rimta problema. Gydytojas dažniausiai paprašys pakartoti tyrimą po kelių dienų, kad įsitikintų, ar rodiklis išlieka. Jei baltymo kiekis didėja, atliekami papildomi tyrimai - kraujospūdis, šlapimo pasėlis (infekcijų nustatymui), kraujo biocheminiai tyrimai, inkstų echoskopija. Esant įtarimui dėl preeklampsijos, gali būti paskirtas stacionarinis stebėjimas, kad būtų nuolat sekamas spaudimas ir šlapimo rodikliai.
Kaip galima sau padėti namuose?
- Poilsis ir kraujospūdžio kontrolė.
- Vengti streso, fizinio pervargimo ir skysčių trūkumo.
- Vartoti pakankamai vandens - maždaug 1,5-2 litrus per dieną, nebent gydytojas nurodė mažiau.
- Riboti druskos kiekį maiste, nes ji didina spaudimą ir skatina skysčių kaupimąsi.
- Subalansuoti mitybą - įtraukti baltymingų, bet lengvai virškinamų produktų: žuvies, liesos mėsos, ankštinių.
- Stebėti savo svorį ir tinimus - staigus svorio šuolis gali rodyti skysčių kaupimąsi.
- Matuoti kraujospūdį kasdien, ypač jei anksčiau buvo jo padidėjimas.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Nedelsiant kreiptis į gydytoją ar greitąją pagalbą reikia, jei pasireiškia:
- Stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai (mirgėjimas, dvejinimasis).
- Patinimai veide, rankose, kojose, ypač jei atsiranda staiga.
- Aukštas kraujospūdis (virš 140/90 mmHg).
- Skausmas pilvo viršuje ar pykinimas.
Šie simptomai gali būti preeklampsijos arba eklampsijos pradžia, todėl svarbu reaguoti iš karto.
Preeklampsija: kas tai ir kaip ji pasireiškia?
Preeklampsija yra pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Jei preeklampsijos nepavyksta suvaldyti, ji gali pasibaigti eklampsija (traukuliais). Paprastai preeklampsijos požymiai atsiranda antrojoje nėštumo pusėje, apie 24-35 nėštumo savaitę, bet yra atvejų, kai jie pasireiškia dar antrojo trimestro pradžioje. Kartais preeklampsija gali pasireikšti gimdymo metu ar per pirmas paras po jo. Preeklampsija pasireiškia apytikriai 5% nėščiųjų.
Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad ji atsiranda dėl problemų su placenta, šiai netinkamai prisitvirtinus prie gimdos sienelės, taip pat nuo imuninės sistemos reakcijos į nėštumą.
Taip pat skaitykite: Kūdikių košės ir druskos klausimas
Didesnė rizika preeklampsijai išsivystyti yra, jei nėščioji:
- Turi antsvorio.
- Turi aukštą kraujospūdį.
- Yra jaunesnė nei 20 metų ar vyresnė nei 40.
- Laukiasi pirmą kartą arba nuo paskutinio nėštumo praėjo daugiau nei dešimt metų.
- Praeito nėštumo metu buvo pasireiškusi preeklampsija.
- Laukiasi dvynukų/trynukų.
Preeklampsijos simptomai
Patys pirmieji preeklampsijos požymiai - aukštas kraujospūdis (140/90 mm Hg ar aukštesnis) ir baltymas šlapime. Nėščioji dažniausiai atkreipia dėmesį į rankų ir veido tinimą. Gydytojas gali pastebėti ir sulėtėjusį vaisiaus augimą.
Preeklampsijos gydymas
Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra, nėščiosios ir vaisiaus būklė. Gydymo metodai apima:
- Gimdymas (rekomenduojama gimdyti 37-38 nėštumo savaitę).
- Vaistai kraujospūdžiui mažinti.
- Magnio sulfatas (skiriamas eklampsijos profilaktikai).
- Tirpalai.
- Psichotropiniai, skausmą mažinantys vaistai (esant poreikiui).
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
INC priežastys
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Druskos tešlos gaminimo patarimai
- Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos.
- Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu.
- Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
INC požymiai
- Niežulys: Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys, dažniausiai pasireiškiantis antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės). Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
- Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų.
- Kiti požymiai: Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).
INC diagnostika
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus:
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas).
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH).
Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
INC gydymas
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Tai apima:
- Mitybos korekciją (sveika ir subalansuota mityba).
- Ursodeoksicholio rūgštį (vaistas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį).
Ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Kiti galimi negalavimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs negalavimai, kurie gali turėti įtakos šlapimo tyrimų rezultatams:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Sunkus NPV gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, kuris gali atsispindėti šlapimo tyrimuose.
- Negimdinis nėštumas.
- Dirgliosios žarnos sindromas.
- Šlapimo nelaikymas.
- Parageuzija (pakitęs skonio pojūtis burnoje).
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu svarbu stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote šiuos simptomus:
- Aukštas kraujospūdis (virš 140/90 mmHg).
- Baltymas šlapime (ypač jei jo kiekis didėja).
- Patinimai veide, rankose, kojose.
- Stiprus galvos skausmas.
- Regos sutrikimai (mirgėjimas, dvejinimasis).
- Skausmas pilvo viršuje.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Šlapimas pradeda putoti ar drumstėti.
- Staigus svorio padidėjimas.
- Šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja.
- Niežulys (ypač padų ir delnų srityse).
- Pasirodė kraujo.