Įvadas
Dovilės Šakalienės vaiko teisių apsaugos įstatymas - tai plataus masto reforma, kurios tikslas buvo iš esmės pakeisti vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje. Šis įstatymas sukėlė daug aistrų ir diskusijų visuomenėje, politiniuose sluoksniuose ir tarp ekspertų. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti šio įstatymo priėmimo aplinkybes, jo esmines nuostatas, visuomenės reakciją bei pasekmes, atkreipiant dėmesį į pagrindinius kritikos argumentus ir mitus, susijusius su šia reforma.
Įstatymo Priėmimo Aplinkybės ir Esminės Nuostatos
Reforma prasidėjo po 2017 m. pradžioje Lietuvą sukrėtusios Matuko tragedijos, kai vaikas mirė nuo patirtų sužalojimų. Ši tragedija paskatino visuomenę reikalauti griežtesnių įstatymų ir didesnės atsakomybės už vaikų nepriežiūrą.
2017 m. vasario 14 d. Seimas vienbalsiai priėmė D. Šakalienės ir M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą kartą buvo įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos.
Tuo tarpu tą pačią dieną buvo pritarta ir D. Šakalienės registruotam naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymui. Jo svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius ir 2017 m. rugsėjo 28 dieną jis pagaliau buvo priimtas, tačiau įsigaliojo tik nuo 2018 m. liepos 1 d., nes ministerija ir visos savivaldybės turėjo labai rimtai pasiruošti jo įgyvendinimui - centralizuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kartu turi būti sukurtas profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas.
Pagal pataisas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pagal patvirtintą tvarką, nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Pagrindiniai Reformos Tikslai ir Naujovės
- Centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema: Siekiama sukurti nuoseklią ir koordinuotą institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
- Institucijų bendradarbiavimas: Įstatyme oficialiai nustatoma prievolė institucijoms dirbti komandoje ir nuo pat pradžių į procesą bei sprendimų priėmimą įtraukti vaiką bei šeimą.
- Grėsmės vaikui nustatymas: Reglamentuotas grėsmės vaikui nustatymo procesas, apibrėžiant kriterijus, lygius ir konkrečią praktinę tvarką.
- Pagalba visoms šeimoms: Panaikintas skirstymas į socialinės rizikos šeimas, užtikrinant, kad pagalba būtų prieinama visoms šeimoms pagal poreikį.
- Vaikų su negalia teisių apsauga: Atskirai įtvirtinama vaikų su negalia teisių apsauga, užtikrinant, kad jiems būtų suteikta visa būtina pagalba.
- Valstybės pareiga teikti pagalbą: Valstybės pareiga tampa aktyviai teikti visą reikalingą pagalbą šeimoms.
- Smurto prieš vaikus draudimas: Įstatymu uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes.
- Psichologinio smurto ir nepriežiūros pripažinimas: Pirmą kartą įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos.
- Specialūs apklausos kambariai: Įrengti specialūs apklausos kambariai, skirti apsaugoti vaikus nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažinti psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį.
Visuomenės Reakcija ir Kritika
Nepaisant reformos tikslų, ji sulaukė nemažai kritikos ir pasipiktinimo Lietuvos visuomenėje. Kritikai teigė, kad įstatymas varžo tiek tėvų, tiek pačių vaikų interesus.
Pagrindiniai kritikos argumentai:
- Vaiko paėmimo iš šeimos tvarka: Baimintasi, kad įstatymas palengvina vaikų paėmimą iš šeimų dėl socialinių ar ekonominių priežasčių, o ne dėl realios grėsmės vaiko saugumui.
- Per didelės galios vaiko teisių apsaugos tarnyboms: Kritikuota, kad įstatymas suteikia per daug galių vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir leidžia joms kištis į šeimos gyvenimą be pakankamo pagrindo.
- Reikšmingos žalos sąvoka: Įstatyme įvesta nauja sąvoka „reikšminga žala sveikatai ar gyvybei“ kaip privaloma sąlyga, kad būtų galima nustatyti vaiko apsaugos poreikį. Kritikai teigė, kad ši sąvoka yra neaiški ir gali apsunkinti vaiko apsaugą, nes specialistai turės rinktis, ką apsaugoti - vaiką ar save.
- Vaiko palikimas vieno: Įstatyme įvedamos vertinamosios sąvokos „trumpalaikis palikimas” ir „pagal amžių ir brandą pajėgūs pasirūpinti”. Kritikai teigė, kad bus neaišku, kiek yra tas trumpas laikas, be to, gelbėtojų tarnybos pabrėžia, kad ir per trumpą laiką palikti vieni mažamečiai vaikai gali susižaloti ar net žūti.
- Norvegiškos sistemos įtaka: Baimintasi, kad reforma yra paremta Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema, kuri kritikuojama dėl per didelio valstybės kišimosi į šeimos gyvenimą ir vaikų atėmimo iš šeimų.
Mitai apie Naująjį Įstatymą
D. Šakalienė paneigė dažniausiai pasitaikančius mitus apie naująjį Vaiko teisių apsaugos įstatymą:
- Mitas Nr. 1: Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų.
- Paneigimas: Įstatyme niekur neparašyta, kad vaikai neturi klausyti tėvų. Įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto.
- Mitas Nr. 2: Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti.
- Paneigimas: Paliesti galima ir reikia - reikia vaiką apkabinti ir pasakyti, kad jį mylite. O negalima mušti, daužyti, deginti, spardyti, prievartauti ir kitaip žaloti.
- Mitas Nr. 3: Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori.
- Paneigimas: Vaiką neatims, jei nenupirks jam telefono.
Pasekmės ir Iššūkiai
Įsigaliojus įstatymui, kilo nemažai problemų dėl jo įgyvendinimo. Buvo pranešimų apie nepagrįstai iš šeimų paimamus vaikus, trūko apmokymų vaiko teisių apsaugos darbuotojams, nepakankamai lėšų skirta paslaugoms šeimoms.
Dėl šių problemų Seime buvo pradėtos svarstyti įstatymo pataisos. Ponas Karbauskis pasiūlė įvesti naują sąvoką „reikšminga žala sveikatai ar gyvybei“ kaip privalomą sąlygą, kad būtų galima nustatyti vaiko apsaugos poreikį. Šis pasiūlymas sulaukė kritikos, nes galimai prieštarauja Konstitucijai ir apsunkina vaiko apsaugą.
Dovilės Šakalienės Pozicija ir Veikla
D. Šakalienė teigė, kad jos pozicija sutampa su vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių organizacijų ir ekspertų, vaiko teisių apsaugos institucijų, Vyriausybės, gelbėtojų tarnybų ir Prezidentės pozicija. Ji apgailestavo dėl pastarųjų kelių mėnesių chaoso, kai vien dėl to, kad valstybė nesugebėjo plačiai ir aiškiai iškomunikuoti vykdomos reformos turinio, nespėjo užtikrinti prieinamų paslaugų ir pagalbos šeimoms, buvo puolama taisyti įstatymą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
D. Šakalienė pabrėžė, kad 2018-ieji tapo pirmais ir vieninteliais metais Lietuvos istorijoje, kai šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas ir tuo pačiu iš šeimų paimtų vaikų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius penkerius metus.
Seimo narė aktyviai veikė už visai naujo modelio vaiko teisių įstatymo priėmimą, kuriame visi Lietuvos piliečiai, turintys vaikų, a priori, yra laikomi potencialiais nusikaltėliais.
D. Šakalienės teigimu, dabartiniai valdančiųjų valstiečių veiksmai primena komunistinį režimą. Anot D. Šakalienės, visa ši situacija tiesiogiai paveikė jos gyvenimą, o po pasipylusių grasinimų ji susirgo depresija.
Dovilės Šakalienės Pasitraukimas iš "Valstiečių" ir Tolimesnė Veikla
Seimo narė Dovilė Šakalienė paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją ir prisijungė prie Liberalų sąjūdžio frakcijos. D. Šakalienė teigė, kad ilgai stengėsi dirbti su valstiečių ir žaliųjų frakcija, tačiau negali daryti kompromisų dėl socialinės politikos ir smurto įveikimo reformų. Ji pabrėžė, kad nėra skirtingų nuomonių apie smurtą, vaiko teises ar žmogaus teisių konvencijas.
D. Šakalienės teigimu, pagrindinis argumentas trauktis - nevykstanti socialinės apsaugos reforma. Ji teigė, kad naujas pilnas vaiko teisių apsaugos įstatymas, kuriame numatyta visa infrastruktūra, paslaugų teikimas, aiškus laiko išdėstymas, kas, su kuo, ką, per kokį laiką turi padaryti, kaip padėti šeimai, kaip padėti vaikui - visa tai sustojo.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
tags: #doviles #sakalienes #vaiko #teisiu #apsaugos #istatymas