Vaikų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų tėvams. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pasitaiko atvejų, kai vaikai dingsta, todėl tėvų nerimas dėl jų atžalų saugumo yra suprantamas. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei vaikas nenori eiti į darželį, kaip jam padėti adaptuotis ir kokius saugumo užtikrinimo veiksmus galima atlikti.
Vaikų dingimo statistika ir priežastys
Lietuvoje kasmet užregistruojama nemažai vaikų dingimo atvejų. Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1,7 tūkst. vaikų, o 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Dauguma tokių vaikų greitai atsiranda - maždaug 70 proc. yra į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai.
Antra pagal dažnumą dingimo priežastis - vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki 10 metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išneša vaiką.
Missing Children Europe atlikto tyrimo duomenimis, vaiko pabėgimas iš namų ar globos įstaigos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tokie vaikai susiduria su 50 % didesne rizika nebaigti mokyklos, 2-3 kartus didesne rizika vartoti psichotropines medžiagas, 51 % didesne rizika suaugus pagalvoti apie savižudybę.
Viena iš vaikų bėgimo priežasčių - patirtas seksualinis smurtas, daugiau nei 70 % vaikų dėl jo nukenčia artimoje aplinkoje. 2022 m. užregistruoti 498 vaikų seksualinio išnaudojimo atvejai, pradėti 368 ikiteisminiai tyrimai, o vien per 2023 m.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir Ukraina: dingusių žmonių likimai
Tėvų nerimas ir technologijos
„Norstat“ Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Trečdalis respondentų, dalyvaudami tyrime, išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos.
Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą sekti leidžiančias programėles. Populiariausia mokama programėlė - „FindMyKids“.
Psichologė Inga Būdvydytė teigia: „Vaikai gausiai naudoja šiuolaikines technologijas, nenoriai skiriasi su išmaniaisiais telefonais, todėl šiuos įrenginius pasitelkti vaikų saugumui yra išties naudinga. Šiais laikais įdiegti programėles į telefonus yra itin paprasta. Tačiau svarbus kitas klausimas - kaip vaikui paaiškinti, kad norite stebėti jo buvimo vietą. Atžala turi suprasti, dėl ko tai reikalinga.“
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Ypač sunku šeimoms, kurios savo vaikus į darželį išleidžia pirmą kartą. Nerimas, stresas, bemiegės naktys - taip galima apibūdinti tokių šeimų kasdienybę. Kaip elgtis, kad vos kelių metukų vaikas priprastų prie darželio ir kad toji vieta keltų tik teigiamas emocijas? Ką daryti, jeigu vaikas be paliovos verkia, įsikabina mamai į kaklą ir nenori būti paliktas svetimoje aplinkoje?
Psichologė, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Jūratė Baltuškienė pataria:
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, jei dingo vaikas
- Teisingas atsisveikinimas: Pagrindinė taisyklė, susijusi su vaiko palikimu darželyje, yra atsisveikinimas su juo. Jei tėvai neatsisveikina, vaikas suvokia, jog tėvai kažkur dingo. Jis nėra pajėgus suprasti, kad mama tikrai kada nors ateis. Jei tėvai pasišalina neatsisveikinę, normalu, kad ir kiti kartai bus neramūs. Atsisveikinimas neturėtų būti emocingas ir ilgesingas. Tai reikėtų padaryti trumpai ir aiškiai. Vaikui būtina pakartoti, kad mama arba tėtis tikrai sugrįš jo pasiimti. Auklėtoja visada ras būdų, kaip nuraminti ir nukreipti vaiko dėmesį. Svarbiausia paaiškinti, kad tam tikru laiku (po pietų miego arba vakarienės) tėveliai ateis.
- Tėčio vaidmuo: Jei pirmasis kartas darželyje vaikui ir mamai siejasi su ašaromis, o mama taip pat nesugeba suvaldyti emocijų ir nėra pajėgi palikti vieną vaiką, estafetę turėtų perimti tėtis. Daugumoje šeimų normalu, kad su tėčiu vaikams atsisveikinti yra lengviau. Juk su juo atsiskyrimas įvyksta gerokai anksčiau, jam išėjus į darbą.
- Pasiruošimas iš vakaro: Net jeigu ir tėtis nuspręstų vesti vaiką į darželį, netikėtumo faktoriaus neturėtų būti. Jau iš vakaro vaikas turi žinoti, kad jo laukia darželis. Reikia paaiškinti, kad ten bus daug žaislų, naujų vaikų, lauks šaunus pasivaikščiojimas lauke. Vaikai eina į darželį tam, kad išmoktų bendrauti ir žaisti. Į šiuos pokyčius šeimai reikia žiūrėti kuo ramiau. Mama apie savo nerimą turėtų pasikalbėti su drauge arba savo mama. Apie sentimentus vaikai neturėtų žinoti.
- Pasitikėjimas auklėtoja: Jei mama matys, kad auklėtoja yra patikima, o vaikas pats suvoks, kad jam darželyje bus gera ir smagu, viskas vyks gerokai paprasčiau. Tik jokiu būdu negalima vaiko palikti vieno nieko nepaaiškinus, nepasakius, kad mama tuoj sugrįš - vieniems priimtinas apsikabinimas, kitiems - žaislas iš namų, primenantis mamą ar tėtį. Šiais laikais auklėtojos itin lanksčiai žiūri į tėvų buvimą grupėje kartu su vaikais, todėl apžiūrėti kartu žaislus ir susipažinti su aplinka gali ir vienas iš tėvų.
- Skatinimas dėmesiu ir meile: Papirkinėti vaiko dovanomis nevertėtų. Tai labai pavojinga, mat vaikas gali darželyje būti ne todėl, kad jam ten patinka, o todėl, kad svajos apie tam tikrą pažadėtą apdovanojimą. Jei vaikas išbus darželyje visą dieną, jis turėtų gauti akivaizdžiai daugiau tėvų dėmesio. Kartais net nereikia niekur eiti, pakanka kuo daugiau laiko praleisti namuose, atidedant visus buities darbus į šalį.
- Stebėkite vaiką: Reikia stebėti vaiką. Vienam vaikui atrodo, kad po pirmos dienos jis niekada neis į darželį, o kitas tai suvokia po mėnesio ar kelių. Verta kalbėtis su auklėtoja, spręsti situaciją. Gana dažnai būna taip, kad, tik išėjus tėvams, auklėtojos sudomina vaikus taip, kad jie pamiršta skaudų išsiskyrimą. Tiesa, jei vaikas visą dieną verkia, nevalgo, nereikėtų jo leisti į darželį.
Ką daryti, jei vaikas tapo agresyvus pradėjęs lankyti darželį?
Ketverių metų vaiką auginanti mama sako, kad pradėjęs lankyti darželį jos sūnus pasikeitė neatpažįstamai. Ji klausia specialistės patarimo.
Psichologė Kristina Valkauskienė atsako:
- Naujas etapas: Darželis - išties naujas gyvenimo etapas vaikui, prie kurio prisitaikyti ne visada lengva. Berniukas darželyje mokosi bendrauti su bendraamžiais: kartu žaisti, gauti tai, ko nori, taip pat ir apsiginti, reikšti nuomonę. Tai vaikui gali kelti nemažai įtampos, varginti, o per dieną susikaupusias neigiamas emocijas paskatinti „išspjauti“ namuose.
- Tėvų kantrybė ir pokalbiai: Tokiais atvejais reikia labai daug tėvų kantrybės išbūti su vaiku ir jo jausmais, net ir tada skirti jam dėmesio, rodyti meilę. Taip pat svarbu nuolat kalbėtis su savo atžala apie tai, kas vyksta darželyje, kartu sugalvoti būdų, kaip kitaip, be agresijos galima būtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje su grupės vaikais.
- Bendravimas su auklėtoja: Norint įsitikinti, ar grupėje vaiko tikrai niekas neskriaudžia, ar tinkamai tvarkomasi su vaikų agresyviu elgesiu, reikėtų nuolat kalbėtis su auklėtoja, domėtis, kaip sekasi kolektyve jūsų vaikui.
- Amžiaus ypatumai: 4-5 metų vaikas siekia būti savarankiškas, jis jau suvokia save kaip atskirą individą, todėl noras išbandyti ribas, neklausymas, prieštaravimas tam, ko nori tėvai - normalus tokio amžiaus vaikų elgesys. Pažymėtina ir tai, kad keturmečiai dar nemoka valdyti pykčio, dėl šios priežasties viskas, kas vyksta ne taip, kaip norėta, sukelia stiprią reakciją.
- Pykčio valdymas: Pirmiausia reiktų padėti vaikui išmokti atpažinti pyktį. Svarbu, kad jis suprastų, kas vyksta su juo, kai jam norisi viską aplinkui daužyti ir garsiai šaukti. Tai daryti galima tiesiog stebint vaiką ir jam įvardijant tai, kas vyksta („Matau, dabar pyksti“). Kai vaikas pradeda atpažinti viduje kylantį pyktį, svarbu mokyti jį tinkamai šią emociją išreikšti. Tai antras žingsnis. Žengiant šį žingsnį bene svarbiausia savo asmeniniu pavyzdžiu rodyti, ką reiktų daryti supykus. Jei patys tėvai supykę rėkia ar tranko duris, nieko keisto, kad taip elgtis gali pradėti ir vaikas. Vaikui nurimus visada svarbu kalbėtis apie tai, kas nutiko, paaiškinti, kad pyktį galima išreikšti žodžiais (“Aš dabar labai pykstu, man nepatinka, kai…”) arba kitais saugiais būdais, pvz., atlikti patinkančius fizinius pratimus, kelis kartus stipriai sugniaužti ir atgniaužti kumščius, pastebėjus kylantį pyktį mintyse suskaičiuoti iki 10 ir atgal.
- Ribų nustatymas: Labai svarbu, kad vaiko pykčio priepuoliai netaptų vaikui priemone gauti tai, ko nori. Tėvai turėtų laikytis nustatytų ribų, kad ir kaip tai kartais būtų sunku.
- Dėmesys ir meilė: Bet kokio amžiaus vaikui reikia daug tėvų dėmesio ir meilės. Kartais vaikai elgdamiesi taip, kaip nepatinka tėvams, siekia jų dėmesio. Todėl labai svarbu kiek įmanoma mažiau reaguoti į netinkamą sūnaus elgesį ir nuolat pastebėti teigiamą.
- Lūkesčiai: Pasistenkime atskirti vaiką nuo jo elgesio: galbūt berniuko elgesys šiuo metu yra blogas, netinkamas, bet vaikas juk yra geras. Tai tas pats jūsų berniukas, kuriam šiuo metu taip pat kaip ir jums nėra lengva. Jam, drįsčiau galvoti, gal net ir dar sunkiau. Būkite šalia, mylėkite jį besąlygiškai, pokyčių siekite išvien su vaiku.
Ką daryti dingus vaikui?
Dingus vaikui, tėvams bei globėjams rekomenduojama reaguoti nedelsiant, nes čia svarbi kiekviena minutė.
Pareigūnė pažymi, kad priežasčių, kodėl vaikai pabėga iš namų yra labai daug - tai gali būti susiję su šeimos santykiais, draugų įtaka, emocine būsena, smurtu namuose ir pan. Todėl pirmiausia reikėtų ne kaltinti save, bet sąmoningai įvertinti visas aplinkybes ir nuspręsti, ar galima laukti, ar būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į pareigūnus.
- Kreipkitės į policiją: Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus - būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai.
- Veiksmų planas: Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
- Informacijos rinkimas: Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
- Informacija policijai: Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
- Kreipkitės į karštąją liniją: Dingus vaikui skambinkite nemokamu numeriu 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Paskambinus šiuo numeriu, Bendrojo pagalbos centro (112) konsultantas informaciją apie dingusį vaiką perduoda teisėsaugai ir esant poreikiui sujungia su karštosios linijos konsultantu pagalbai gauti. Karštosios linijos paslaugos teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę, dingusių vaikų artimieji nemokamai gali gauti tiek psichologinę, tiek teisinę pagalbą. Į karštąją liniją galima kreiptis ne tik dingus vaikui, bet ir norint pasikonsultuoti prevenciškai - šiuo trumpuoju numeriu gali skambinti tiek vaikų tėvai, tiek patys vaikai, kurie pabėgę iš namų bijo į juos sugrįžti.
Vaikų paieškos procesas
Dingus vaikui, visais atvejais atliekami visi būtinieji paieškos veiksmai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Labiau vertinamos žinomos vaiko dingimo aplinkybės. Pavyzdžiui, jei dingo mažametis, sprendžiamas klausimas dėl visuomenės pagalbos pasitelkimo - t. y. informacijos išplatinimo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose; jei yra duomenų, kad vaikas galėjo pasiklysti atviroje vietovėje - keliamas sraigtasparnis, dronas su kamera ir pan. Paieškos veiksmų specifiką taip pat gali lemti vaiko charakteristika ir turima informacija apie ankstesnius dingimo atvejus.
Taip pat skaitykite: Pagrobimas Vilniuje
Paieška organizuojama pagal asmens dingimo vietą, o užsienyje dingusio - pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas. Informuojama Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kaip išvengti vaiko pabėgimo/dingimo?
Iš profesinės pusės galėčiau patarti:
- Jei tėvai pastebi elgesio pokyčius, nerimą keliančias emocijas - būtina konsultuotis su specialistu.
- Įvykus konfliktui ar nesutarimams, motyvuoti savo elgesį, argumentuoti sprendimą vaikui suprantama kalba.
- Paaiškinti vaikui galimas grėsmes, negąsdinti bausmėmis ir ultimatumais, o paaiškinti, kad tėvai pirmiausia nerimauja dėl vaiko saugumo.
- Susipažinti su vaiko draugais, išsiaiškinti kokiais komunikavimo kanalais vaikas bendrauja, kad būtų galima susisiekti.
- Nedrausti vaikui atsivesti draugus namo - tokiu būdu tėvai geriau žinos vaiko bendravimo ir interesų ratą.
- Susitarti dėl taisyklių - jei vaikas užtrunka, tegu trumpai parašo, kur jis ir su kuo būna.
- Kad tėvai žinotų daugiau apie savo vaiką, rekomenduojama periodiškai bendrauti su mokyklos personalu (socialiniu pedagogu, mokyklos psichologu, auklėtoju).