Įvadas
Reggio Emilia filosofija - tai ne tik ugdymo metodika, bet ir požiūris į vaiką kaip į unikalų, stiprų ir kompetentingą asmenį, turintį „šimtą kalbų“ - daugybę būdų reikšti save ir pažinti pasaulį. Ši filosofija, gimusi Italijoje po Antrojo pasaulinio karo, pabrėžia vaiko iniciatyvą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, o pedagogą mato kaip partnerį, kuris padeda vaikui atskleisti savo potencialą.
Reggio Emilia filosofijos esmė
Vaikas - pagrindinis ugdymo proceso dalyvis
Reggio Emilia filosofijoje vaikas yra ne tik mokymosi proceso bendraautoris, bet ir daugelio projektų iniciatorius. Svarbu įsiklausyti į vaiko mintis ir idėjas, suteikti jam galimybę reikšti save įvairiais būdais: žodžiais, jausmais, judėjimu, piešimu, statyba, muzika ir kt.
„Šimtas kalbų“ - vaiko saviraiškos būdai
Pagrindinis Reggio Emilia požiūrio tikslas yra išsaugoti ir plėtoti visus įmanomus vaiko saviraiškos būdus. Vaikai moka šimtą kalbų, šimtą būdų mąstyti, žaisti ir kalbėti, tačiau klasikinio ugdymo sistema dažnai palieka tik vieną - žodinį. Reggio Emilia ugdymas siekia išvengti tokio gebėjimų slopinimo, suteikiant vaikui saviraiškos galimybes. Tai kalbos, kurių jie nuolat mokosi ir derina. Taip skaityti, rašyti, skaičiuoti vaikai mokosi savaime.
Pedagogo vaidmuo - partneris ir fasilitatorius
Pedagogas veikia kartu su vaikais: provokuoja, sukuria kontekstą idėjoms gimti, išgirsta vaikų idėjas, jas panaudoja ugdymo procese. Jis stebi, dokumentuoja ir interpretuoja vaikų veiklą, padėdamas jiems plėtoti savo idėjas ir įgūdžius. Visada laikomasi tam tikro ugdymo tikslo, tačiau jis yra nepastebimas, tartum išplaukiantis iš vaikų padiktuotų aktualijų.
Aplinka - „trečiasis mokytojas“
Aplinka Reggio Emilia pedagogikoje vaidina trečiojo auklėtojo vaidmenį. Ji yra kruopščiai apgalvota ir organizuota, kad skatintų vaikų tyrinėjimą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Maksimalus dėmesys skiriamas vaikų jausmams ir emocijoms.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Dokumentavimas - ugdymo proceso atspindys
Dokumentavimas yra svarbi Reggio Emilia ugdymo dalis. Pedagogai fiksuoja vaikų veiklą, pokalbius, kūrybinius darbus, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Ši medžiaga naudojama ugdymo proceso analizei, planavimui ir komunikacijai su tėvais.
Reggio Emilia filosofijos pritaikymas Lietuvoje
Nors Reggio Emilia ugdymo filosofija Lietuvoje nėra nauja, susidomėjimas ja nuolat auga. Prieš gerą dešimtmetį apie ją pradėjo kalbėti Elena Markevičienė, buvusi vieno Vilniaus lopšelio-darželio vadovė. Šiandien Lietuvoje yra ne vienas darželis ir mokykla, kurie remiasi Reggio Emilia principais.
Konferencija „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia ugdymo filosofija“
Balandžio 20-21 dienomis Vilniuje įvyko pirmoji Reggio Emilia ugdymo filosofijos konferencija „Kelionė į vaiko smalsumą ir kūrybingumą: dialogas su Reggio Emilia ugdymo filosofija“. Dviejų kolegių iniciatyva surengta konferencija sulaukė didelio susidomėjimo, o vietos dalyviams buvo užpildytos per dvi paras. Konferencijoje dalyvavo lektoriai iš Reggio Emilia regiono, kurie pasidalino šios ugdymo filosofijos ištakomis, istorija, teorija ir praktika.
Bendradarbiavimas su „Reggio Children“ centru
Leidykla „Muzikija“ tapo oficialiu „Reggio Children“ centro leidžiamų leidinių atstovu Lietuvoje. Nuo 2019 metų darželiui „Strazdanėlės“ leido vadintis oficialiai Reggio Emilia įkvėptu darželiu.
Sėkmės istorijos
Reggio Emilia filosofija padeda vaikams augti pasitikinčiais savimi, gebančiais pasinaudoti galimybėmis, pasirinkti tikslus, gebančiais juos pasiekti, mėgautis akimirkomis ir mokėti įveikti iškilusius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
- Vaikas, kuriam buvo įtariamas selektyvus mutizmas, darželyje pasijautęs saugus, reikalingas, išklausytas, pradėjo kalbėti, jam netikėtose situacijose drąsiai pasisakydavo, pasitikinčiai pasirodė ant scenos.
- Vaikai drąsiai eksperimentuoja, nebijo klysti ir bandyti, klausia, bando suprasti ir, galiausiai, atranda supratimą.
Reggio Emilia ugdymo filosofija atkreipia dėmesį į vaiko teisę. Teisę būti skirtingais, teisę nebijoti klysti, teisę gyventi taikoje, kitaip tariant - jaustis gerai. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Turi teisę savo tempu žaisti, patirti, kurti ryšius su kitais, bendrauti. Toks mokytojų požiūris ypač padeda vaikams sunkiai išgyvenantiems adaptaciją naujoje aplinkoje.
Reggio Emilia filosofijos pritaikymas įvairiose ugdymo pakopose
Reggio Emilia ugdymo filosofijos teoretikas Loris Malaguzzi poemoje „Iš tiesų šimtas yra čia“ rašo: „Mokykla ir kultūra atskiria galvą nuo kūno. Vaikui liepiama: galvoti be rankų, daryti be galvos, klausytis ir nekalbėti, suprasti be džiaugsmo, mylėti ir žavėtis tik per Velykas ir Kalėdas. Vaikams sako: „Atrask pasaulį, kuris jau atrastas“. Jei pasaulį atrandame ne tik ankstyvoje vaikystėje, bet ir mokykloje, universitete, tuomet Reggio Emilia ugdymo filosofija tinka ir ten. Mes visi esame sukurti šimtui kalbų.
Praktinė užduotis tėveliams
Kaip pavyzdį siūloma labai paprasta veikla. Tereikia šviesos šaltinio, kaladėlių, augalų, įvairių figūrėlių - iš visko galite sukurti šviesos instaliaciją. Drauge su vaiku stebėkite susikurtą stebuklą: ieškokite šešėlių ant sienos, atkreipkite dėmesį, kaip skiriasi šešėlių pasaulis nuo šviesos pasaulio, kurkite nuotykių istoriją, kalbėkite apie šviesą kaip fizikinį reiškinį, fotografuokite, stebėkite, ar šešėlių paveikslas keičiasi pakeitus detales, figūrėles ar šviesos kampą. Tai darykite neskubėdami, siūlome nebijoti tos pačios veiklos karoti ir kartoti. Vaikams tai patinka. Išdrįskite įsiklausyti į vaiko mintis ir idėjas!
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui