Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūne vyksta daugybė fiziologinių ir biocheminių pokyčių. Šiuo metu itin svarbu tinkamai rūpintis savimi ir būsimu kūdikiu, o vienas iš svarbiausių aspektų - mityba. Vis dėlto, neretai nėštumo metu moterys susiduria su apetito pokyčiais, ypač nėštumo pabaigoje. Apetito praradimas arba sumažėjimas nėštumo pabaigoje - gana dažnas reiškinys, verčiantis susimąstyti, ar tai normalu ir kaip tai gali paveikti moters ir vaisiaus sveikatą.
Apetito stoka nėštumo metu: ar tai normalu?
Apetito praradimas nėštumo metu - ne toks jau ir retas reiškinys. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Daugelis būsimų mamų pastebi, kad nėštumo metu jų skonio pojūčiai ir apetitas keičiasi. Vienos moterys jaučia nuolatinį alkį ir norą valgyti tam tikrus produktus, o kitos, atvirkščiai, praranda apetitą ir jaučia šleikštulį maistui.
Dažniausios apetito stokos priežastys nėštumo metu
Taigi dėl kokių priežasčių prarandamas apetitas? Ar tai gali pakenkti nėščiajai ir vaisiui?Apetito sumažėjimą nėštumo metu gali lemti įvairūs veiksniai:
Rytinis pykinimas ir vėmimas
Rytinis pykinimas ir vėmimas - vieni dažniausiai pasitaikančių nėštumo, ypač pirmąjį trimestrą, negalavimų. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc. moterų patiria rytinį pykinimą. Tačiau pykinti gali iki pat gimdymo dienos. Šleikštulys ir vėmimas atsiranda 2-4-ą nėštumo savaitę, silpnėja laipsniškai ir pranyksta trečio mėnesio pabaigoje (po 12 nėštumo savaitės). Dažniausiai šleikštulys ir vėmimas atsiranda rytais. Nėščiosios skundžiasi „rytiniu silpnumu".
Ką daryti?
Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai.
Taip pat skaitykite: Lietuva ir Ukraina: dingusių žmonių likimai
Psichikos sveikatos sutrikimai
Apetito sutrikimus gali lemti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt.
Vaistai
Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą. Vieni jų - antidepresantai, skirti mažinti depresijos ir nerimo simptomus.
Valgymo sutrikimai
Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6-27,8 proc. nėščiųjų.
Kitos priežastys
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti skonio pojūčius ir apetitą.
- Skrandžio spaudimas: Nėštumo pabaigoje auganti gimda spaudžia skrandį, todėl gali sumažėti apetitas ir atsirasti sotumo jausmas net ir suvalgius nedidelį kiekį maisto.
- Rėmuo ir virškinimo problemos: Rėmuo ir kitos virškinimo problemos, dažnai pasitaikančios nėštumo pabaigoje, taip pat gali sumažinti apetitą.
- Bendras diskomfortas: Nėštumo pabaigoje moterys dažnai jaučia bendrą diskomfortą, nuovargį ir sunkumą, kurie gali paveikti norą valgyti.
Ką daryti, jei netenkate apetito nėštumo metu?
Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina ir t. t. Jei apetitą praradote dėl varginančio pykinimo ir vėmimo, pabandykite valgyti mažomis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto (dėl pastarojo kyla rūgštys), taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų.
Svarbu!
Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, jei dingo vaikas
Kiti patarimai nėščiosioms
- Valgykite reguliariai 5 - 6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo.
- Nuo šleikštulio ir vėmimo padeda dažnas valgymas (kas 2 val.) ir atsigėrimas 30 min. prieš ar po valgio.
- Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas.
- Pavalgius neprigulkite mažiausiai 20min.
- Venkite labai riebaus, stipriai kvepiančio prieskoningo maisto ar gėrimų - kavos, keptos mėsos bei žuvies, margarino, aliejaus.
Mitybos rekomendacijos nėštumo pabaigoje
Nėštumo pabaigoje, kaip ir viso nėštumo metu, svarbu laikytis sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Štai keletas rekomendacijų, į ką atkreipti dėmesį:
Kalorijų kiekis
Nėščiai moteriai per dieną reikia vos kelis šimtus papildomų kalorijų. Atrodo, kad nėščia moteris turėtų neriboti savęs ir valgyti už du, tačiau specialistų teigimu užtenka dienos kalorijų kiekį padidinti vos 100-200 kalorijų pirmus 6 mėnesius ir 300-400 kalorijų paskutinį trimestrą. Labai svarbu atsižvelgt į moters savijautą, svorį prieš nėštumą ir tinkamą svorio augimą.
Internete ir žurnaluose rasite skaičius, kiek kalorijų nėščia ar maitinanti mama gali pridėti, tačiau konkrečiai to pasakyti neįmanoma! Juk pastoja visokiausios moterys - liesos, normalaus svorio ir apvalios. Vien šios trys grupės turi visiškai kitokį kalorijų ir maistinių medžiagų poreikį. O juk vienos yra jaunesnės, kitos vyresnės, skiriasi ir moterų ūgiai, medžiagų apykaitos greičiai.
Maisto medžiagos
Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms - vitaminams, baltymams, mikroelementams (magnis, geležis, cinkas, folio rūgštis, kalcis).
- Baltymai: Baltymai veikia vaisiaus audinių ir organų formavimąsi. Didesnį dėmesį vartojamiems baltymams skirkite antrojo nėštumo trimestro metu, kai kūdikis auga sparčiu tempu. Daugiau valgykite mėsos, žuvies, pieno produktų - tai pagrindiniai baltymų šaltiniai. Nepamirškite kiaušinių, riešutų bei ankštinių daržovių - taip užtikrinsite visą amino rūgščių (baltymų) įvairovę.
- Angliavandeniai: Kalbant apie angliavandenius, rinkitės įvairias košes bei tamsią pilno grūdo duoną - tai puikus ląstelienos šaltinis.
- Riebalai: Riebalai bei cholesterolis taip pat labai svarbios maisto medžiagos nėščiajai ir besiformuojančiam organizmui. Didėjantis energijos poreikis 30-35% turėtų būti gaunamas iš riebalų. Augaliniai riebalai turėtų sudaryti didžiąją jų dalį. Tačiau svarbu nepamiršti ir gyvulinės kilmės - sviesto, o ypač riebios žuvies (skumbrės, silkės, lašišos, menkės, upėtakio, sardinės). Didelį vaidmenį nėštumo ir kūdikio žindymo metu atlieka polinesočiosios, ypač omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo), būtinos visais vaisiaus vystymosi etapais. Svarbu žinoti, jog šias riebalų rūgštis turime gauti su maistu. Jų organizmas pats negamina.
- Vitaminai ir mineralai: Vienas svarbiausių mikroelementų yra folio rūgštis, kurią gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą bei pirmąjį nėštumo trimestrą. Jos rasite kepenėlėse, pupelėse, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose ir kitose daržovėse. Vertėtų nepamiršti cinko, kuriuo turtingi pieno produktai ir daržovės. Riešutai - puikus magnio šaltinis.
Rekomenduojami ir vengtini maisto produktai
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Taip pat skaitykite: Pagrobimas Vilniuje
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Svorio augimas nėštumo metu
Svorį reikėtų kontroliuoti viso nėštumo metu, sekant kiekvieno trimestro rezultatus. Pagrindinis svorio priaugimas vyksta antrame nėštumo trimestre. Kiekvieną savaitę priaugama maždaug 250-300 g. Beje, padidėjęs apetitas 13-tą savaitę provokuoja estrogenų kiekį kraujyje, kurie veikia kaip aktyvūs stimuliatoriai. Tiksliau kontroliuoti svorį galite naudojatės įvairiomis specialiomis lentelėmis.
Antsvorio priežastys
Kiekvienos nėščiosios antsvorio priežastys yra individualios. Tačiau vis tiek galima išskirti pagrindines: Nereikalingo skysčio sankaupos organizme - reiktų stebėti, ar netinsta kojos ir rankos. Gali būti, kad jūsų organizme kaupiasi druskos arba kepenys nesugeba susidoroti su papildomu krūviu. Toksikozės kompensacija. Po toksikozės periodo organizmas gali kompensuoti prarastus kilogramus ir imti kaupti atsargas. Dėl įvairių priežasčių padidėjęs būsimos mamos apetitas. Moters polinkis į pilnumą. Moters amžius: kuo vyresnė moteris, tuo ji yra labiau linkusi pilnėti ir kaupti papildomą svorį. Psichologinės priežastys: „streso valgymas“, stereotipų laikymasis („valgymas už du“) arba noras save palepinti.
Kad ir kokios būtų nėščiosios antsvorio priežastys, laikytis dietų ar badauti - yra griežtai uždrausta. Valgydamos visuomet galvokite ne tik apie save, bet ir apie augantį mažylį.