Įvadas
Antrieji vaiko gyvenimo metai - tai laikotarpis, kai mažylis sparčiai tobulėja visose srityse: nuo kalbos ir motorikos iki emocinio ir socialinio vystymosi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius 2 metų vaiko raidos etapus, atkreipdami dėmesį į kalbos formavimąsi, emocinius iššūkius, motorinius įgūdžius ir savarankiškumo ugdymą.
Kalbos Raida: Nuo Pavienių Žodžių Iki Sakinių
Per pirmuosius dvejus vaiko vystymosi metus susiformuoja ekspresyvi kalba. Vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę, o vėliau kūdikio kalboje atsiranda pavieniai žodžiai, virstantys sakiniais. Kūdikio kalbos raidos etapas prasideda riksmu (verkimu). Suaugusieji į vaiko verkimą reaguoja kaip į pagalbos šauksmą. Iš rėkimo intonacijos mamos supranta, kas nutiko: vaikas alkanas, šlapias ar tiesiog nori bendrauti. Labai svarbu pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiką kalbinti, jam deklamuoti eilėraščius, dainuoti lopšines. Svarbu, kad vaikas girdėtų taisyklingą, įvairiausių intonacijų kalbą. Kūdikis dar nesupranta, kas jam kalbama, bet jau įsiklauso į kalbą ir pradeda vograuti.
Šeštąjį mėnesį kūdikio burna pilna garsų: a-ba-ga-ba, ba-ga-ja, tei-di-di, a-va-ba. Tai jau vadinamasis čiauškėjimas. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko sugebėjimas mėgdžioti garsus. Kad pradėtų mėgdžioti, jis turi gerai girdėti mėgdžiotinus garsus, gerai įsiklausyti į jų tarimą. Pasistenkite rengiant, migdant, valgydinant mažylį tarti tuos pačius žodžius - aiškiai ir lėtai. Dažnai girdimus žodžius, kūdikis pradeda sieti su jam rodomu daiktu ar veiksmu. Labai svarbu, kad kūdikis galėtų stebėti suaugusiojo lūpų judesius. Mėgdžiojimas paįvairina vaiko kalbinę patirtį.
Antrąjį pusmetį kūdikis aktyviau bendrauja su suaugusiais, plečiasi jo veiklos ir pažinimo galimybės. Sėdėdamas mažylis gali daugiau matyti, atlikti įvairesnius veiksmus su žaislais. Kūno padėties pasikeitimas, dantų atsiradimas, maisto kramtymas, sudaro sąlygas sudėtingesnių garsų tarimui. Taigi kūdikio kalbos raida glaudžiai susijusi su jo motoriniu aktyvumu, fiziniu ir psichiniu vystymusi.
Pirmieji mažylio ištarti žodžiai paprastai yra sudaryti čiauškant iš dažniausiai kartojamų garsų. Žodžius kūdikis gali pradėti tarti 10 - 11 mėnesį, nors kai kurie jau taria ir 8 - 10 mėn. Čiauškėdamas vaikas gali kreiptis į artimuosius (“mama”, “tete”), išreikšti savo norus (“do” - duok, “nio” - noriu, “ate”) ir poreikius (“am am” - valgyti ) ir t.t. Daugėja suprantamų žodžių ir vaikas jau gali parodyti šeimos narius, kūno ir veido dalis (kur akys? kur kojytė?), kasdieninės aplinkos daiktus (lempa, kėdė, batai). Baigdamas pirmuosius metus vaikas žino apie 30 (ir daugiau), dažniausiai girdimų žodžių, pažįsta paveikslėlyje nupieštus daiktus.
Taip pat skaitykite: Retos ligos Lietuvoje
Svarbu, kad vaiko kalbai vystytis ypač svarbu, kad suaugusieji kalbėtųsi su juo, kad kalba, kurią jis girdi, būtų taisyklinga ir aiški. Nieko gero, kai suaugusieji su vaiku kalba pamėgdžiodami vaikišką švebeldžiavimą. Kalbai vystytis padeda ir įvairūs žaidimai, dainelės, kurias galite dainuoti, žaisti kartu su vaiku. 1,5-2 metų vaikams labai tinka įvairūs čiūčiavimų, mylavimų žaidimai, taip pat žaidimai, skatinantys pažinti savo kūną („Katu, katu, katučių“, „Virė virė košę“), judinant vaiko rankytes, kojytes, pirštelius, sūpuojant. Dainuokite ar deklamuokite paprastus, ritmingus dvieilius ar ketureilius, pasakydami ar išdainuodami vaiko, savo vardą.
Kalbos raidos etapai:
- 2 - 3 mėn. Vogravimas, gugavimas, garsai iš balsių
- 4 - 6 mėn. Čiauškėjimas/gugavimas, priebalsiai/balsiai
- 9-10 mėn. Čiauškėjimas, gimtosios kalbos garsai
- 12 mėn. Taria pavienius žodžius
- 12-18 mėn. Vartoja žodžių, gestų derinius ir įvairias intonacijas
- 18-24 mėn. Vartoja 2 žodžių sakinukus. Plečiasi žodynas
Atsiskyrimo Nerimas ir Emocinis Vystymasis
Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Atsiskyrimo nerimas yra nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai šis žmogus yra mama arba tėtis. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Kūdikis yra prieraišus. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo. Vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką. Kūdikiai nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Kūdikis nesuvokia, kad į tualetą nuėjusi mama grįš po kelių minučių, tad jam neramu.
Kaip elgtis, kai vaikas patiria atsiskyrimo nerimą:
- Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
- Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
- Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
- Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
- Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis“. Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
- Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
- Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
- Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.
Sunerimti reikėtų tik jeigu, vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė, t.y. vaikas iki 2-3-ejų metų niekada nerodė ir nerodo jokių, net ir pačių menkiausių atsiskyrimo nerimų ženklų.
Motorikos Vystymasis: Judėjimas ir Smulkioji Motorika
Antraisiais gyvenimo metais mažyliams atsiranda noras tapti savarankiškiems. Padėkite išsipildyti jų norams. Nepykite, jei besimokydamas mažylis pridarys nuostolių. Pagirkite už mažiausius laimėjimus. Kai matote, kad mažajam nesiseka ką nors padaryti, šiek tiek padėkite. Tegul jis kartoja veiksmus, kol juos patobulins, supras jų seką ir prasmę. Nepraraskite kantrybės.
Smulkiajai motorikai vystytis labai tinka dainuojamieji, ritminiai pirštukų žaidimai. Pradėkite nuo visai paprastų, kur visi pirštukai turi susitikti vienas su kitu, pasisveikinti, kur kiekvienas pirštukas turi savo vardą. Smulkiąją motoriką vysto ir vaiko savarankiškumo įgūdžiai (mokymasis pačiam valgyti, nusiprausti rankeles, apsirengti). Juolab žinant, kad tokia veikla vysto ir vaiko smulkiąją motoriką (o per tai - kalbą), pojūčius ir sensoriką, leidžia pažinti pasaulį ir būti jo dalimi. Tokio amžiaus vaikui tinka ir visi paprasti kūrybiniai darbeliai - lipdymas iš molio, vaško, druskos tešlos, bandymas verti karoliukus ir pan. Dėmesį 2 metų vaikas išlaiko iki 15 minučių, todėl būkite orientuoti į procesą, ne rezultatą.
Taip pat skaitykite: Dingusių vaikų istorijos Lietuvoje
Kad tinkamai formuotųsi vaiko kūnas, raumenys, pusiausvyra (stambioji motorika), sukurkite erdvę jam būti ir aktyviai judėti gryname ore. Trečiųjų metų vaikas jau gali išmokti važinėti triratuku, džiūgauja galėdamas nusileisti čiuožyne, suptis. Labai svarbu, kad erdvėje, kur vaikas žaidžia, būtų įrengimų vaiko pusiausvyrai lavinti (pvz., buomas, takelis iš kelmų), kulbių, kurias jis galėtų ridenti. Geriau parinkite saugią vaiko judėjimui vietą (aptvertą, izoliuotą nuo pavojingų objektų, su minkšta žolės ar žemės danga) ir joje leiskite vaikui judėti laisvai. Leiskite vaikui šliaužti, ropoti, pačiam pralįsti pro užkardas (pvz., spragą tarp tvoros ir krūmų), mokytis bėgti kaitaliojant bėgimo tempą, bėgant staigiai sustoti ir apsisukti. Galite kartu ridenti kamuolį vienas kitam, paspirti kamuolį, bandant pataikyti į plačius vartus. Vaikas jau gali abiem rankomis pagauti mestą kamuolį, jei jis mestas metro atstumu. Motoriką lavina net paprasčiausias dalykas - lipimas laiptais. 2 metų mažylis lipa laiptais aukštyn, o 2,5 - jau geba pristatomu žingsniu nulipti ir žemyn. 3 sulaukęs vaikas aukštyn-žemyn lipa lengvai, keisdamas kojas ir dažniausiai nesilaikydamas.
Savarankiškumo Ugdymas
Tai vienas iš puikiausių dalykų, ką gali suteikti vaikui tėvai. Vaikui labai sunku pačiam išmąstyti, kaip „išlaviruoti“ šaukštu, kad sriuba patektų į burnytę, kokiu kampu pakreipti rankytę pasmeigiant kąsniuką, ką pirma padaryti: apsiauti batukus ar užsimauti kelnes. Tai vaikui didelis darbas, kuriam įveikti jis pasitelkia visą savo intelektą, koordinaciją ir kantrybę. Leiskite vaikui būti savarankiškam tiek, kiek leidžia jo amžius - padėkite, bet nedarykite visko už jį. Savarankiškumo įgūdžių vystymas - viena prasmingiausių vaiko iki 3 metų ugdomųjų veiklų. Kiek pavyks tvarkingai - kitas klausimas, bet nuo kažko juk reikia pradėti? To paties amžiaus vaikas jau gali pratintis laikyti puoduką abiem rankomis ir gerti iš jo. Taip pat nusiplauti rankeles, nusirengti prieš miegelį (jei tėtis ar mama atsagsto sageles) ir tvarkingai susidėti drabužėlius, pabandyti apsivilkti marškinėlius, apsimauti kojinaites, susitvarkyti savo žaidimo vietą. Galioja principas: jeigu nori, kad vaikas kažką darytų, turi daryti tą ir pats. Tvarkykitės kartu („aš įdedu vieną žaislą į dėžę, tu - kitą“), bet nedarykite visko už vaiką. Leiskite jam padėti ruošos darbuose: nurinkti indus nuo stalo, sukišti atrinktus skalbinius į skalbimo mašiną, nueiti ir kažką atnešti iš kito kambario.
Žaidimai ir Kūryba
Vaiko iki 2,5-3 metų žaidimai yra individualūs, nukreipti į pasaulio ir savęs pažinimą per pojūčius. Kai vaikas liečia daiktą, medžiagą, iš šio santykio atsiranda pojūtis. Informacija, atėjusi iš pojūčių, yra „apdorojama“. Taip ateina suvokimas. Kad suvokimas būtų teisingas, informacija, kilusi iš pojūčių, turi būti tikra, t.y. pojūčiai neturi būti apgaunami (pvz., atrodo kaip medis, o iš tikrųjų plastikas). Gerai išvystyti vaiko pojūčiai ir sensorika turi didelės įtakos besivystančiam mąstymui, emociniam intelektui. Tegu vaikas komodoje turi jam skirtą apatinį stalčių, kuriame būtų sudėti jo „lobiai“: įvairios natūralios medžiagos (lino, šilko, kartūno, vilnos) skiautės, megztos juostelės, virvelės, įvairaus dydžio nugludinti medžio pagaliukai, akmenukai, į seną dėžutę sudėti stiklo rutuliukai ir didesni gintaro gabaliukai, kaštonai, fetro skrybėlės, nenaudojamos skaros ir šalikai, siūlų kamuoliukai (dėl praktiškumo jie gali būti apvelti vilna). Vaikui bus pats įdomiausias žaidimas visus šiuos daiktus ištraukti, žiūrinėti, dėlioti, fantazuoti, sugalvojant netikėtus jų panaudojimo būdus. Leiskite vaikui bent trumpam pažaisti vienam šalia jūsų. Kol būsite užsiėmę virtuvėje, tegu jis žaidžia su tikrais virtuvės daiktais, tarsi imituoja jūsų veiksmus: mediniais ar metaliniais dubenimis, dubenėliais, šaukštais, samčiais.
Apie trečius metus vaikas pradeda žaisti vaizduotės žaidimus: lyg būtų mama, tėtis, vairuotojas, gydytojas; geba apsimesti katyte, šuniuku ar zuikučiu. Žaisdamas atlieka ne tik realius veiksmus su daiktais, bet ir tariamus (valgo, verda valgį, plauna, remontuoja, miega ir pan.). Žaisdamas atkuria ir anksčiau matytus, išgyventus įspūdžius. Žaidimu parodo, kaip suvokia ir supranta tą informaciją, kurią gavo stebėdamas aplinką, suaugusius žmones. Tėvai gali pasirūpinti, kad trimetis turėtų įvairių daiktų (skrybėlių, gydytojo chalatą, prijuosčių, raiščių), kurie palengvintų jam vaidmeninius žaidimus.
Trejų Metų Krizė
Kai tik vaikas pirmą kartą suvokia esąs „aš“ (tai įvyksta maždaug nuo 2,5 iki 3 metų), prasideda naujas laikotarpis, psichologų vadinama trejų metų krize arba tėvelių įvardijamas „spyriojimosi periodu“. Vaikas apie save pradeda kalbėti pirmuoju asmeniu, nebetapatina savęs su aplinkiniu pasauliu. Prieštaraudamas, spyriodamasis, nesutikdamas vaikas geriausiai supranta savo „aš“ atskirumą. Per „ne“ vaikas tarsi suvokia: „čia esu aš, o čia - likęs pasaulis“. Iš kitos pusės, savęs atskirtumo nuo pasaulio suvokimas žadina vaikui ir nesaugumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie serialus
Kaip elgtis trejų metų krizės metu:
- Pirmiausia apsišarvuokite begaline kantrybe, supratimu ir meile.
- Nustatykite vaikui aiškias ribas ir taisykles. Apmąstykite ir tvirtai nuspręskite, kas vaikui yra gerai, o kas ne. Čia galima vadovautis pačiu paprasčiausiu principu: gerai ir galima tai, kas nekenkia pačiam vaikui, kitiems žmonėms ir supančiai aplinkai. Taisykles nustatinėkite ramiai, su aiškiu įsitikinimu ir apsisprendimu.
- Būkite vieningi. Mamos ir tėčio sprendimai turi būti vieningi ir nenuginčijami. Spręsdami būkite nuoseklūs ir pastovūs. Jei norite, kad vaikas kažką darytų, patys tai darykite ir atvirkščiai. Ir nepamirškite, kad tai negali būti deklaratyvu. Jūsų žodžiai, veiksmai turi sutapti su Jūsų mintimis ir jausmais.
- Nebūkite per daug įsitempę. Kartais (labai retai) „nepastebėkite“, kai vaikas nusižengs Jūsų nustatytoms taisyklėms.
Pasakos ir Dienos Režimas
Vaikams iki 3 metų gana sudėtinga sukaupti dėmesį tiek, kad išklausytų pasaką nuo pradžios iki galo. Net jei ji visai paprasta ir trumpa. Nenusiminkite - tai visiškai normalu. Pačios paprasčiausios (ritminės, gyvulinės) liaudiškos pasakos („Vištytė ir gaidelis“, „Vilkas ir ožiukai“ ar „Ropė“) pradedamos sekti vaikams nuo 2,5-3 metų. Su dvimečiu pradėkite nuo visai paprastų savo kūrybos pasakaičių, kurios atspindėtų realius Jūsų mažylio gyvenimo faktus: pvz., „kartą gyveno mažas berniukas Jonukas, kuris turėjo mamytę Rasą ir tėvelį Marių. Taip pat jie turėjo katinėlį Rainakėlį ir visi kartu gyveno gražiame baltame namelyje…“.
Taip pat, šio amžiaus vaikams patinka žinojimas, kas bus vėliau, todėl svarbu, kad vaiko dienos ir savaitės turėtų šeimai priimtiną tvarką. Dienos tvarkaraštis turi būti lankstus ir kintantis, nes vaikas auga, jo poreikiai keičiasi. Turi būti užtektinai laiko skiriama miegui, higienai (dantų valymui, rankų plovimui prieš kiekvieną valgymą, po tualeto), valgymams, žaidimams, poilsiui, lavinantiems užsiėmimams.
Individualumas ir Palyginimai
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, o kalbos raida, motoriniai įgūdžiai ir emocinis vystymasis gali skirtis. Nevertėtų pernelyg nerimauti, jei vaikas nekalba taip gerai, kaip kiti bendraamžiai, arba jei jam sunkiau sekasi atlikti tam tikrus veiksmus. Svarbiausia - sudaryti jam palankią aplinką, skatinti jo smalsumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą.
Maitinimas Krūtimi ir Aplinkinių Nuomonė
Kai kurioms mamoms, auginančioms dvejų metų vaikus, vis dar aktualus maitinimo krūtimi klausimas. Neretai aplinkiniai spaudžia nutraukti žindymą, teigdami, kad motinos pienas vyresniam kūdikiui nebeteikia didelės naudos. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, jog vyresnio mažylio žindymas yra vienas svarbiausių sėkmingą mažylio emocinį vystymąsi lemiančių veiksnių. Tik motinos piene yra apsauginių imunofaktorių bei antikūnų, prisitaikiusių prie konkrečios mažylio aplinkos. Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi ilgalaikiais tyrimais, rekomenduoja žindyti vaikus iki dvejų metų ir ilgiau. Todėl, jei norite žindyti savo mažylį ilgiau, būkite tikra, kad sukraunate jam patį geriausią sveikatos „kraitį“.