Nors egzotiškos ligos, tokios kaip maras ir cholera, skamba grėsmingai, šiais laikais jos nesunkiai išgydomos. Didelę grėsmę kelia kelios sparčiai plintančios ligos, į kurias dėmesio kreipiama per mažai. Vakarų pasaulyje plintantys tymai jau nusineša vaikų gyvybes, todėl, kaip sako virusų tyrinėtojas, tikrai ateis ir į Lietuvą. O paukščių gripas gali sukelti pandemiją.
Maras: egzotiška liga, kurią galima išgydyti
Marą daug kas geriausiai pažįsta iš Viduramžiais vykusios pandemijos, kuri Europoje pražudė apie trečdalį žmonių ir sukėlė įvairias krizes. Tačiau ši bakterijos sukelta infekcija pavojingiausia būdavo Viduramžiais. Dabar vienas iš kovos būdų, kurį turime prieš marą, yra antibiotikai bei higiena, nes marą įprastai žmonės pasigauna per utėles - šios minta graužikų krauju ir perneša infekciją žmonėms. Patys žmonės marą dažniau perduoda lašelių būdu per orą.
Maras iš esmės nėra niekur dingęs - nors tai savotiškai egzotiška infekcija šiais laikais. Per pastarąjį dešimtmetį Madagaskaras yra turėjęs ne vieną protrūkį, lygiai taip pat JAV kasmet bent keli žmonės užsikrečia. Visgi šiais laikais, jei pagalba suteikiama laiku, maras išgydomas gana lengvai, todėl nebekelia tokios rizikos ir nebegali pražudyti tiek žmonių, kiek anksčiau. Prieš kelias savaites JAV, Arizonoje, nuo maro mirė žmogus. Nors sakoma, kad rizika žmonėms užsikrėsti maru yra maža, bet iš kur šiais laikais atsiranda maro atvejų ir ar tai kelia pavojų?
Cholera: liga, kurią galima išgydyti elektrolitų atstatymu
Cholera dar mažiau egzotiška liga nei maras, nes, dabartinėmis žiniomis, žmonės yra vienintelis choleros šeimininkas. Šalyse, kur nėra lengvai pasiekiamų vandens įrengimų, kanalizacijos, cholera yra gana dažna liga. Vėlgi, ji nesunkiai gydoma, vienas paprasčiausių gydymo būdų yra elektrolitų atstatymas, pacientai geria įvairiomis druskomis praturtintą vandenį, taip pat yra antibiotikai ir vakcinos.
Vienas įdomesnių atvejų buvo 2010 metais, kai Haityje kilo milžiniškas žemės drebėjimas. Tuo metu ten choleros nebuvo, bet kai Jungtinės Tautos nusiuntė taikdarius padėti susitvarkyti, taikdariai iš Nepalo atvežė cholerą ir nuo to laiko šios ligos protrūkiai Haityje tęsiasi iki šiol.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Kitas įdomus atvejis buvo Lenkijoje, kai moteris susirgo cholera. Atrodo, liga sena, girdėta tik iš knygų ar filmų, bet dabar štai yra susirgęs žmogus. Kaip toks atvejis galėjo atsirasti ir ar įprasta, kad kažkas suserga cholera? Nei Lietuvos, nei Lenkijos medikams nebūtų neįprasta matyti cholera susirgusį pacientą, jei jis grįžo ir šiltų kraštų, kur cirkuliuoja ši liga. Tačiau Lenkijos atvejis įdomus tuo, kad užsikrėtusi moteris nepranešė, jog kažkur keliavo. Dėl to neaišku, koks yra infekcijos šaltinis. Cholera dažniausiai perduodama fekaliniu-oraliniu būdu, tai reiškia, kad bakterija dauginasi žarnyne, viduriuojant patenka atgal į aplinką, o jei nesilaikoma higienos, patenka į kitus žmones. Gali būti, kad kažkas tos moters aplinkoje keliavo ir užsikrėtė arba buvo užkrėsti maisto produktai. Bus labai įdomi užduotis tai išsiaiškinti Lenkijos visuomenės sveikatos institucijoms.
Klimato kaita ir uodų platinamos ligos
Pastebima, kad įvairios uodų pernešamos ligos, tarp jų maliarija, Vakarų Nilo, Zika virusas ir panašiai, retkarčiais pasirodo Pietiniuose Europos regionuose. Visgi daugelis šių patogenų neišgyvena žiemos, o vasarą yra įvežami iš egzotiškų šalių, tada plinta savaime iki kitos žiemos. Šių ligų perdavimą per uodus didžiąja dalimi nulemia klimato kaita, kai sąlygos Pietų Europoje tampa panašios į daug karštesnius regionus. Dėl klimato kaitos susimokame ne tik per sausras, neįprastus orus, bet ir per užkrečiamąsias ligas.
Tymai ir kokliušas: antikvarinės ligos, kurios grįžta
Dar dabar sergama ligomis, kurios itin efektyviai valdomos skiepais, tai yra kokliušas ir tymai. Tokios ligos yra Antikinės, skaičiuojančios dešimtis tūkstančių metų. Ir nors turime apsaugą, bet jos toliau plinta, nes skleidžiama dezinformacija apie šių skiepų saugumą. Tymai ir kokliušas grįžta, o jų tikrai negalima laikyti tik vaikiškomis ligomis. Per ateinančius 10 metų dėl mažėjančių skiepų apimčių tymai Lietuvoje garantuotai ir visiškai beprasmiškai nužudys kažkokį skaičių vaikų. Tymai plinta Jungtinėje Karalystėje, JAV šiemet registravo pirmuosius vaikų mirties atvejus nuo tymų per dešimtmetį. Matant skiepijimo apimtis Lietuvoje, yra tik laiko klausimas, kada protrūkiai pasieks ir mus, o tada reikės pranešinėti apie beprasmes vaikų mirtis. Tymai ir kokliušas moderniame pasaulyje turėtų skambėti taip pat keistai, kaip maras ir cholera.
Pasirinkimas nesiskiepyti: viena iš plintančių ligų priežasčių
Užkrečiamas ligas sukeliantys patogenai skiriasi, skirtingi jų perdavimo būdai. Kai kurios ligos nėra tokios pavojingos, kad reikėtų koncentruotis į visišką jos išnaikinimą, pavyzdžiui, maro atveju tai gana reta ir egzotiška liga, gamtoje yra didžiulis jos rezervuaras, dėl to neapsimoka bandyti jos visai sunaikinti. Su tokiomis ligomis susitvarkoma pagal kiekvieną atskirą atvejį ir skiriant antibiotikus. Kitų ligų atvejais labiau apsimoka skatinti higieną ir panašiai. Dėl klimato kaitos ilgainiui mūsų platumos taps palankios plisti naujoms ligoms. Visai įmanoma, kad po 10 ar 20 metų kalbėsime apie Krymo-Kongo hemoraginę karštinę, plintančią per erkes, ar Vakarų Nilo karštinę, kuri perduodama per uodus.
„Virusai zombiai“: ar tai reali grėsmė?
Mokslininkams amžinojo įšalo žemės tyrinėjimas yra itin naudingas žinių šaltinis, nes ten galima rasti įvairių gyvūnų kaulų ir kitų liekanų. Yra tyrimų, kai amžinojo įšalo žemėje rasti milžiniški, daugiausiai pirmuonis infekuojantys virusai. Dėl to iškeliama hipotezė, kad galbūt ledynuose yra ir kitų virusų, galinčių užkrėsti žmones. Visgi tokį scenarijų vertinčiau kaip turintį nulinę tikimybę. Didžiausią grėsmę peršokimui iš vienos gyvūnų rūšies į kitą turi RNR genomus turintys virusai, kurie neturėtų būti išlikę ledynuose, nes jų genetinė medžiaga RNR greitai suyra. Ledynuose likę DNR virusai yra linkę daug mažiau šokinėti tarp skirtingų rūšių. Jei norėtume įsivaizduoti scenarijų, kaip tarp žmonių gali plisti „zombiai virusai“, tai reikėtų kažkokio gyvūno, kuris kontaktuotų su amžinojo įšalo žeme, ten rasti virusą, kuris gyvūną užkrėstų, o iš gyvūno virusas dar turėtų peršokti į žmones. Atsiranda įvykių virtinė, kuri labai mažai tikėtina. Kartais galima pamatyti tekstų apie „virusus zombius“, kurie yra užšalę ledynuose ir neva bijoma, kad atšilus ledynams jie galėtų pasklisti. Kiek realu, kad ši teorija pasiteisintų?
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Institucijų vaidmuo ligų kontrolėje
Turime kelias situacijas pasaulyje, kurioms reikia skirti daug daugiau dėmesio, nei skiriama dabar. Viena iš tokių yra paukščių gripo situacija ir šio viruso plitimas JAV galvijuose. Į tai nebuvo adekvačiai reaguojama nei anksčiau, nei dabar. Informacija apie plitimą yra labai ribota ir vangi, nors tai pirmas atvejis, kai gripas A sėkmingai plinta tarp galvijų. Keista matyti, kad nėra motyvacijos iš pačių ūkininkų pusės daryti daugiau, nes užsikrėtusios karvės pieno duoda daug mažiau nei sveikos. Kalbant apie audines - turėjome situaciją Lietuvoje, kuri galbūt tęsiasi iki šiol, galbūt ne, mes tiesiog nežinome, kai 2021 metais per kelias savaites aptikome bent du žmonių užsikrėtimus, nesusijusius vienas su kitu, SARS-Cov-2 virusu nuo audinių. Kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) buvo priversta Vyriausybės ištestuoti visus audinių ūkius, pasirodė, kad situacija yra daug rimtesnė. Praktiškai analogiška situacija buvo Lenkijoje, latviai turėjo tokius pat protrūkius ir taip toliau. Kas sieja šias situacijas - tai institucijų, kurios turėtų atlikti kontrolę, apsimetimas, kad problemų nėra. Garantuoju, kad VMVT nesugalvos tiesiog nuvažiuoti į audinių ūkį ir atsitiktinai jį ištestuoti. Jei problemos neišieškome, jos ir nematome, todėl leidžiame virusams cirkuliuoti tarp gyvūnų, o jie kontaktuoja su žmonėmis, taip žaidžiama su ugnimi. Gali būti, kad nieko nenutiks, bet gali nutikti ir taip, kad dėl to kils maža pandemija. Didelę įtaką užkrečiamų ligų plitimui gali padaryti ir patys žmonės bei nevykę šalių institucijų sprendimai. Ar pačios atsakingos institucijos nežaidžia su ugnimi, kalbant apie ligų kontrolę?
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga