Naujagimio oda yra labai jautri ir reaguojanti į aplinkos pokyčius. Tėvai dažnai pastebi įvairius bėrimus, dėmes ar kitus odos pakitimus, kurie neretai kelia nerimą. Daugelis šių pakitimų yra laikini, nekenksmingi ir praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Tačiau svarbu atpažinti, kurie pakitimai yra normalūs, o kurie reikalauja gydytojo konsultacijos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius odos pakitimus naujagimiams, jų priežastis ir gydymo būdus.
Dažniausiai pasitaikantys naujagimių odos pakitimai
Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum). Taip pat naujagimiams būdingas pleiskanojimas, „gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“, padidėjęs plaukuotumas ir kt.
Baltieji naujagimių spuogai (Milia)
Tai maži, balti ar gelsvi spuogeliai, dažniausiai atsirandantys ant naujagimio veido, ypač nosies, smakro ir kaktos. Jie susidaro dėl keratino (odos baltymo) sankaupų plauko folikuluose. Šie spuogeliai nėra uždegiminiai ir nekels kūdikiui jokio diskomforto.
Naujagimių aknė (Acne Neonatorum)
Ši būklė pasireiškia raudonais spuogeliais ar pūlinukais ant naujagimio veido, kartais ir ant kaklo ar krūtinės. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę.
Naujagimių toksinė eritema (Erythema Toxicum Neonatorum)
Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant krūtinės priežastys
Naujagimių pleiskanojimas
Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. vernix caseosa), tuo mažesnė tikimybė, kad oda pleiskanos.
„Gandro žnybis“ ir „Angelo bučinys“ (Nevus Simplex)
Tai rausvos, netaisyklingos formos dėmės ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Jos atsiranda dėl išsiplėtusių kraujagyslių po oda. Dažniausiai šios dėmės išnyksta savaime per pirmuosius metus, tačiau sprando srityje esančios dėmės gali išlikti ilgiau.
Padidėjęs naujagimio plaukuotumas
Kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais (lot. lanugo). Manoma, kad plaukeliai besivystančiam vaisiui padeda palaikyti tinkamą temperatūrą, judėdami skatina vystymąsi ir reikalingi, kad odą tinkamai padengtų verniksas. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.
Epšteino perlai
Tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Juos sukelia Keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje.
Kitos dažnos būklės
- Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė: Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
- Naujagimių akropustuliozė: Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių).
- Prakaitinė: Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas.
- Marmurinė oda: Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje.
- Arlekino spalvos pokytis: Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla.
- Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė): dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija.
- Bronzinio vaiko sindromas: Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios.
- Seborėjinis dermatitas: Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
Hemangiomos: kas tai ir ar jos pavojingos?
Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos. Kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites.
Taip pat skaitykite: Rankų odos problemos: raudonos dėmės
Hemangiomų tipai
- Odos paviršiuje susiformavusios hemangiomos: Daugelis hemangiomų atsiranda ant odos paviršiaus - tai paviršinės hemangiomos.
- Po oda susiformavusios hemangiomos: Kai kurios hemangiomos yra giliai po oda ir atrodo mėlynos arba gali būti odos spalvos.
- Mišrios hemangiomos: Giliai po oda esančias hemangiomas diagnozuoti gali būti sunkiau.
Hemangiomų priežastys ir eiga
Tik nedaugelis žmonių paveldi hemangiomas, kitų kilmė nėra aiški. Vieni mokslininkai jų atsiradimą sieja su radiacija ir aplinkos tarša, kiti - su vaistais ir nėštumo ligomis. Aišku tik tai, kad jų atsiranda per nėštumą, kai pakenkiama vaisiui. Taip pat mokslininkai pastebėjo, kad mergaitėms jos pasitaiko dažniau nei berniukams.
Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Vidutiniškai 1 cm dydžio išnyksta per 2-3 metus.
Kada hemangiomos yra pavojingos?
Dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos. Jos tėra tik kosmetinis trūkumas. Tačiau kartais būna kitaip. Pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų hemangiomos, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Vokų hemangiomos gali sutrikdyti regą, nes išsivysto žvairumas. Hemangiomos gali išopėti ir pradėti kraujuoti. Ši komplikacija pasitaiko gana dažnai, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų aplinkinių audinių. Taigi, dėl galimų rizikų būtina labai atidžiai stebėti hemangiomos vystymąsi. Ypač svarbu naviką stebėti pirmaisiais gyvenimo metais, jam intensyviai augant.
Hemangiomų gydymas
Jeigu hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų, gydyti prireikia iškart, kiti dariniai gali būti stebimi. Jeigu per 6-8 sav. hemangioma nepradeda mažėti, reikalingas gydymas. Šiuo metu dažniausiai naudojami vaistai yra beta blokatoriai (pvz., propranololis, timololis). Dažniausiai vaistai parduodami lašų pavidalu ir turi būti tepami tiesiai ant darinio pažeistos odos.
Daugelio kūdikių hemangiomų gydyti chirurginiu būdu neprireikia. Šiuo metu operuojama rečiau nei anksčiau, nes minėtieji vaistai yra saugūs ir veiksmingi. Tiesa, jei po darinio gydymo vaistais liko akivaizdžiai pastebimas surandėjimas, gali prireikti operacijos. Jei hemangioma yra įgimta, rekomenduojama ją gydyti lazeriu. Maždaug 50 proc. atvejų hemangiomos palieka nuolatinius randus, tad prireikia estetinės jų korekcijos.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pūlinius ant kūdikio veido
Ką daryti, pastebėjus odos pakitimus?
Jeigu pastebėjote ant naujagimio odos neįprastų dėmių, bėrimų ar kitų pakitimų, svarbu kreiptis į gydytoją. Daugeliu atveju tai bus nepavojingi pakitimai, tačiau svarbu įsitikinti, kad nėra jokios rimtesnės priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant?
- Jei bėrimas plinta labai greitai.
- Jei kūdikis karščiuoja.
- Jei kūdikis yra labai irzlus ar mieguistas.
- Jei bėrimas pūliuoja ar kraujuoja.
- Jei bėrimas yra aplink akis, burną ar lytinius organus.
- Jei kūdikis turi kvėpavimo sunkumų.
Naujagimių odos priežiūra
Daugeliu atveju specialaus gydymo nereikia, tačiau tinkama odos priežiūra padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina kūdikio komfortą.
Pagrindiniai odos priežiūros principai
- Maudymas: Naujagimius rekomenduojama maudyti 2-3 kartus per savaitę. Maudymui naudokite šiltą (ne karštą) vandenį ir švelnų, bekvapį muilą.
- Odos drėkinimas: Po maudymo švelniai nusausinkite kūdikio odą ir patepkite ją drėkinamuoju kremu ar losjonu.
- Atsargumas su kosmetika: Venkite naudoti kūdikiams skirtus aliejus, losjonus ir kitas kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra kvapiklių, dažiklių ar kitų cheminių medžiagų.
- Apsauga nuo saulės: Kūdikių odą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su SPF 30 ar didesniu.
- Apranga: Rinkitės natūralaus pluošto, minkštus drabužius, kurie nedirgintų kūdikio odos.