Odos pokyčiai, tokie kaip raudonos dėmės, gali sukelti daug nerimo ir diskomforto. Šios dėmės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo nekenksmingų alerginių reakcijų ir baigiant rimtomis infekcijomis ar kraujo ligomis. Straipsnyje aptarsime dažniausias raudonų dėmių atsiradimo priežastis, jų diagnostiką ir gydymo būdus, taip pat prevencines priemones.
Pigmentinės Dėmės: Kas Tai Ir Kodėl Jos Atsiranda?
Pigmentinės dėmės yra mažos odos dėmės, kurios tamsėja ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jos dažnai atsiranda ant rankų, dilbių ir veido, nes šios sritys dažniausiai veikiamos saulės. Pigmentinės dėmės gali būti skirtingo intensyvumo ir atsiranda ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jauniems žmonėms.
Priežastys
Pagrindinė pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis yra nekontroliuojamas saulės poveikis. Saulės spinduliai gali padidinti melanino - tamsaus pigmento dėmėse - koncentraciją. Kiti veiksniai, lemiantys pigmentinių dėmių atsiradimą, yra genetinis polinkis ir jautrumas saulės šviesai. Pigmentinės dėmės gali būti įvairių atspalvių - nuo rudos iki juodos, geltonos ar net raudonos. Dydis taip pat gali svyruoti nuo mažų taškelių iki didelių dėmių.
Gydymas Ir Prevencija
Pigmentinių dėmių naikinimas priklauso nuo jų atsiradimo priežasties, tipo ir individualių savybių. Svarbiausios priemonės:
- Apsauga nuo saulės: Tai pagrindinė prevencinė priemonė.
- Odos priežiūros produktai: Naudokite produktus, kuriuose yra ingredientų, skirtų mažinti pigmentaciją.
- Mikrodermabrazija: Procedūra, kuri gali padėti pašalinti pigmentines dėmes.
Be to, stenkitės išvengti didelio saulės poveikio, ypač tada, kai saulė yra stipriausia (paprastai nuo 10 val. iki 16 val.). Apsaugokite pažeidžiamas kūno sritis tinkama apranga ir kremais nuo saulės. Pasirinkite švelnius odos priežiūros produktus ir venkite agresyvių ingredientų, kurie gali dirginti odą ir padidinti pigmentaciją. Jei manote, kad hormoniniai pokyčiai gali būti susiję su pigmentinėmis dėmėmis, pasitarkite su savo gydytoju. Sveikas gyvenimo būdas taip pat gali turėti teigiamos įtakos odos būklei.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Pavojingumas
Dauguma pigmentinių dėmių yra nepavojingos sveikatai ir tėra tik kosmetinis klausimas. Tačiau kai kurie pokyčiai gali rodyti odos vėžio - melanomos - vystymąsi. Kartais pigmentinės dėmės gali būti sudirgintos ar pažeistos dėl odos traumos, kas gali sukelti uždegimą ar infekciją. Pigmentinės dėmės taip pat gali sukelti nepasitenkinimą savimi ar įtampą tarp asmeninių santykių.
Įvairiaspalvė Dedervinė: Grybelinė Infekcija
Įvairiaspalvė dedervinė (tinea versicolor; pityriasis versicolor) yra gana dažnai pasitaikanti paviršinė odos grybelinė infekcija, kuriai būdinga hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar raudonos dėmės odoje.
Paplitimas Ir Priežastys
Įvairiaspalvė dedervinė paplitusi visame pasaulyje. Tropinėse šalyse jos paplitimas gali siekti net iki 50 proc., tuo tarpu Skandinavijoje - apie 1 proc. Dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Grybelio gyvavimui reikalingi lipidai, kurių žmogaus odoje su amžiumi palaipsniui mažėja, todėl liga tarp vyresnio amžiaus žmonių pasitaiko retai. Ligą sukelia Malassezia (dar žinomos kaip Pityropsorum) genčiai priklausantis grybelis. Šios genties rūšys gali pradėti aktyviai daugintis ir transformuotis į patogeninę formą, kuri sukelia odos grybelinę infekciją. Dominuojanti Malassezia rūšis, sukelianti įvairiaspalvę dedervinę, yra M. globosa, rečiau ligą sukelia M. furfur, M. sympodialis ir kt. Šios ligos metu pažeidžiamas raginis odos sluoksnis.
Išoriniai faktoriai, kurie skatina Pityrosporum transformaciją į patogeninę formą, yra šilta ir drėgna aplinka, padidėjęs prakaitavimas, odos tepimas aliejais. Įvairiaspalvė dedervinė dažniau pasitaiko tarp asmenų, sergančių seborėjiniu dermatitu. Ligos pasireiškimas nesusijęs su nepakankama higiena. Su žmogaus savybėmis susiję faktoriai, nulemiantys įvairiaspalvės dedervinės vystymąsi, tiksliai nėra žinomi, tačiau manoma, kad įtakos turi genetinis polinkis ir imuninės sistemos sutrikimai. Liga dažnesnė tarp sergančiųjų limfoma, Kušingo liga, cukriniu diabetu, AIDS, vartojantiems imunosupresinius vaistus. Kaip papildomi faktoriai gali būti prasta mityba, kontraceptikų vartojimas. Įvairiaspalvė dedervinė nėra užkrečiama liga.
Simptomai Ir Diagnostika
Dažniausiai pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kartais gali atsirasti nestiprus niežulys. Ligai būdinga, kad odoje atsiranda hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar švelniai raudonos spalvos dėmės. Ligos pradžioje atskiri bėrimai paprastai būna nedideli, vėliau jie didėja, susilieja į didesnes įvairios formos dėmes. Šviesiaodžiams hiperpigmentinės dėmės dažniausiai būna šviesiai rudos, o tamsiaodžiams - nuo tamsiai rudos iki pilkai juodos spalvos. Ant pažeistos odos dažnai būna pleiskanų, kurios akivaizdžiau pastebimos pagramdžius odą. Paaugliams ir suaugusiems bėrimai dažniausiai atsiranda viršutinėje liemens dalyje, nugaroje, pečiuose, rankose, žymiai rečiau pažeidžiamas veidas, kirkšnių sritis, tuo tarpu vaikams kaip tik veidas pažeidžiamas dažniau.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Įvairiaspalvė dedervinė gali būti diagnozuota apžiūrėjus odą ir nustačius tipinius bėrimus joje. Daugiau nei 20 proc. atvejų įvairiaspalvė dedervinė nustatoma ir giminėje. Tikslesnei diagnozei reiktų atlikti odos nuogramdų (pleiskanų) mikroskopinį tyrimą, nudažius mėginėlį 10-15 proc. kalio hidroksidu. Mikroskopinio tyrimo metu matomos storomis sienelėmis, ovalios ar sferinės formos sporos, kurios dažniausiai išsidėsto grupelėmis, ir grybelių hifai, kurie paprastai būna sutrūkę į trumpus filamentus. Grybelių sporos ir hifai dėl būdingo vaizdo mikroskopuojant dažnai aprašomas kaip „spagečiai su mėsos kukuliais“. Be to, apžiūrint bėrimus su Vudo lempa, maždaug trečdaliui ligonių galima pamatyti geltoną ar geltonai žalią švytėjimą. Įvairiaspalvę dedervinę reikėtų skirti nuo kitų panašiais požymiais pasireiškiančių ligų, kaip seborėjinis dermatitas, raudonoji ir baltoji dedervinė, vitiligo, eritrazma, fungoidinė mikozė (odos T ląstelių limfoma), sifilis ir kt.
Gydymas Ir Profilaktika
Sergant įvairiaspalve dedervine, kai odos pažeidimas yra nedidelis, ribotas, pirmiausia turėtų būti skiriamas vietinis gydymas. Gydymas sisteminiais vaistais taikomas, jei nėra efekto gydant vietiškai, jei įvairiaspalvė dedervinė stipriai išplitusi ar liga dažnai pasikartoja. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai (pvz.: 2 proc. Ketokonazolio kremas, šampūnas, Terbinafinas ir kt.), 2,5 proc. seleno sulfidas. Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis. Pigmentacijos pakitimai išnyksta ir oda įgauna normalią išvaizdą tik praėjus keletui mėnesių po sėkmingo gydymo. Jei gydymo efektyvumas kelia abejonių, galima pakartoti mikroskopinį pažeistos odos vietos mėginio tyrimą su kalio hidroksidu. Jei mikroskopuojant nustatomi Pityrosporum hifai, vadinasi liga dar yra aktyvi. Jei įvairiaspalvė dedervinė nepasiduoda gydymui, dažnai kartojasi ar yra labai išplitusi, reiktų pagalvoti ir apie galimą imuninės sistemos patologiją.
Pacientai, kuriems įvairiaspalvė dedervinė dažnai kartojasi, ypač turintys imuninės sistemos sutrikimų, gali išvengti ligos paūmėjimo naudodami vietinius ar geriamuosius preparatus (ypač karštuoju metų laiku). Ligos pasikartojimo padeda išvengti 2,5 proc. seleno sulfido ar 2 proc. ketokonazolio turintis šampūnas (pvz.: Nizoral). Šampūnas naudojamas visam kūnui 1 kartą per mėnesį 10 minučių. Profilaktikai taip pat gali būti naudojamas geriamieji vaistai, kaip Itrakonazolis ar Ketokonazolis vienkartinai 1 kartą per mėnėsį šiltuoju metų laiku.
Egzema: Lėtinis Odos Uždegimas
Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Dažniausiai šia liga serga patys mažiausi mūsų šalies piliečiai. Tyrimų duomenimis egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežulio sutrumpėja vidutiniškai 2 valandomis per parą. Vaikui augant egzema ima sukelti ir kitų sunkumų, tokių kaip prastesnė vaiko socialinė integracija, tam tikrų (dažniausiai susijusių su bendravimu su kitais vaikais) veiklų vengimas, dažnesnis darželio ar pamokų praleidinėjimas. Metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi.
Priežastys Ir Alergijos
Pasaulio gydytojai ir mokslininkai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų - genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, paviršinio odos sluoksnio defektai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Svarbu suprasti, kad egzema nėra alerginė liga, tačiau alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų aklai gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau, atlikti išsamią diagnostiką ir nustačius „pasislėpusias“ alergijas gydyti jas. Taip išvengiant ne tik dažnų egzemos paūmėjimų, bet ir neigiamo steroidinių hormonų ir antibiotikų poveikio organizmui. Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Pastariesiems liga paūmėja ant viso kūno, tačiau labiausiai paūmėja egzema ant veido. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D. farinae ir D. pteronyssinus).
Gydymas
Egzemos gydymas yra paremtas siekiu užgydyti odos pažeidimus ir kaip įmanoma sumažinti ir sušvelninti būklės paūmėjimus. Visgi, kiekvienas egzemos atvejis yra unikalus ir reikalauja personalizuoto požiūrio ir gydymo parinkimo. Konsultacijos pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą metu, daktaras galės patarti kaip gydyti egzemą geriausia Jums ir sudaryti individualų ligos valdymo ir gydymo planą. Palaikykite nuolatinę nagų švarą ir venkite ilgų nagų.
Raudonos Dėmės Ant Odos: Bendros Priežastys Ir Kada Kreiptis Į Gydytoją
Raudonos dėmės ant odos yra dažnas nusiskundimas, kuris gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jos gali būti vos pastebimos arba ryškios, lokalizuotos vienoje vietoje ar išplitusios po visą kūną. Dėmių pobūdis labai įvairus - nuo nekenksmingų alerginių reakcijų iki rimtų infekcijų ar kraujo ligų požymių.
Dažniausios Priežastys
Raudonos dėmės gali atsirasti dėl įvairių organizmo pakitimų - nuo nekenksmingų iki gyvybei pavojingų. Svarbu įvertinti, kada tai tik kosmetinis nepatogumas, o kada - signalas apie rimtesnę ligą.
- Alerginės reakcijos: Alergija maistui, vaistams, kosmetikai ar buitinėms medžiagoms dažnai sukelia rausvas, niežtinčias dėmes ar bėrimą. Tokiu atveju odos pažeidimai paprastai atsiranda greitai, išplinta didesniu plotu ir gali būti lydimi patinimo.
- Odos ligos: Egzema, atopinis dermatitas, psoriazė ar rožinė sukelia lėtinius odos pakitimus. Dėmės tokiais atvejais dažnai būna sausos, pleiskanojančios, kartais skausmingos. Jos atsiranda ne dėl išorinės priežasties, o dėl odos imuninės ar uždegiminės reakcijos.
- Infekcijos: Virusinės ligos (pvz., tymai, raudonukė, vėjaraupiai) ar bakterinės infekcijos (pvz., impetigas) sukelia išplitusius bėrimus. Tokiais atvejais dėmės dažnai lydi karščiavimas, bendras silpnumas ar limfmazgių padidėjimas.
- Kraujo ir kraujotakos sutrikimai: Smulkūs poodiniai kraujavimai (petekijos) ar stambesnės purpuros dėmės atsiranda dėl krešėjimo sutrikimų, trombocitopenijos ar net leukemijos. Tokiais atvejais dėmės neskauda ir neniežti, tačiau yra pavojingas signalas.
- Kitos priežastys: Raudonas dėmes gali sukelti ir mechaniniai veiksniai (pvz., stiprus įbrėžimas, trintis), vabzdžių įkandimai, autoimuninės ligos ar net kepenų sutrikimai.
Kada Kreiptis Į Gydytoją
Nors dalis raudonų dėmių ant odos atsiranda dėl laikino sudirgimo ar alerginės reakcijos ir greitai praeina, yra situacijų, kai jos signalizuoja apie rimtesnę problemą. Pavojingais laikomi atvejai, kai:
- Dėmės neišnyksta ilgiau nei 7-10 dienų arba vis plinta.
- Bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu, bendru silpnumu, gerklės skausmu ar limfmazgių padidėjimu.
- Dėmės yra neskausmingos, nesinulina ir neblunka paspaudus - tai gali būti kraujo krešėjimo sutrikimų požymis.
- Odos pakitimai atsiranda staiga, kartu su kvėpavimo pasunkėjimu, patinimu ar niežuliu - tai gali rodyti anafilaksinę reakciją.
- Atsiranda kitų lydinčių simptomų: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, ilgalaikis kosulys.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją - pirmiausia į šeimos gydytoją arba dermatologą, o įtarus alerginę reakciją su kvėpavimo sutrikimu - skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Ką Daryti Atsiradus Raudonoms Dėmėms
Kai ant odos atsiranda raudonų dėmių, svarbu stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos atsirado - po maisto, vaistų, kontakto su chemikalais ar vabzdžių įkandimo. Laikykitės higienos: švelniai plaukite odą, venkite agresyvių prausiklių, palaikykite drėgmę. Vengti žinomų alergenų ar sudirginančių medžiagų, jei yra alergijos įtarimas. Kreiptis į gydytoją, jei dėmės nepraeina per kelias dienas arba pasireiškia lydimi simptomai (karščiavimas, skausmas, kraujosruvos). Laikykitės gydytojo paskirto gydymo - tepalų, antihistamininių ar kitų vaistų.