Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamos įvairios globos, šeimos ir meilės istorijos, atskleidžiančios globėjų patirtis, iššūkius ir džiaugsmus. Šios istorijos apima platų spektrą situacijų - nuo globos kelią pasirinkusių šeimų iki neišnešiotų kūdikių kovos už gyvenimą ir tėvų skyrybų poveikio vaikams.
Socialinė Kampanija „Mano Akims Reikia Tavo Akių“
Artėjant didžiausioms metų šventėms, globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba grįžta su visuomenės dėmesio sulaukusia socialine kampanija „Mano akims reikia tavo akių“. Jos metu globėjai dalijasi savo patirtimi, kasdienybe, pirmaisiais žingsniais globoje ir stengiasi paneigti egzistuojančius mitus.
Jovitos Šeimos Istorija: Nuo Svajonės Apie Mergaitę Iki Penkių Vaikų
Prieš penkerius metus Jovita su vyru augino du - 6-erių ir 9-erių metų sūnus, tačiau labai norėjo šeimoje mergaitės ir pasirinko globos kelią. Pamatę skelbimą, kad organizuojami Globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokymai, jie ilgai nelaukė - per kelias dienas surinko būtinus dokumentus ir nuėjo.
Jovita pasakoja: „Nei vyro, nei mano giminėje nebuvo globojančių žmonių. Tiesa, mano klasiokė augo didžiuliuose instituciniuose globos namuose. Lankiausi dviaukščiame name, kur ji gyveno. Kaip dabar pamenu, salė, daug lovų, prie vienos iš jų - spintelė. Tokia jos erdvė. Ji neturėjo nei savo kambario, nei tėvų, o darbuotojai nuolat keitėsi. Nežinau, galbūt todėl ir kirbėjo širdyje didžiulis noras globoti - suteikti bent vienam vaikui tikrus namus.“
Jos močiutės šeimoje augo vienuolika vaikų, mamos - keturi, tad ir Jovitai norėjosi gausios, triukšmingos šeimos, kur „vyktų šaršalas ir vaikai aplink bėgiotų“.
Taip pat skaitykite: Vaikų finansinio raštingumo ugdymas
Netikėtas Skambutis ir Keturi Berniukai
Pabaigus GIMK kursus, šeima po pusmečio sulaukė skambučio - pagalbos prireikė dviem tėvų globos netekusiems vaikams - 6 mėn. kūdikiui ir 2,5 metų berniukui. Nors šeima planavo auginti mergaitę, nusprendė nuvažiuoti susipažinti su vaikais.
„Kai pamatėme berniukus, iš karto sutikome atverti savo namų duris - jeigu būtume atsisakę, užgraužtų sąžinė. Tad taip tapome keturių berniukų tėvais, o aš iš karto išėjau motinystės atostogų - kolegos labai stebėjosi, bet toks globėjų gyvenimas“, - šypsosi Jovita.
Penktas Vaikas - Mergaitė
Po 2,5 m. globėjų šeima sulaukė dar vieno skambučio iš globos centro. Šįkart dėl mergaitės. Nuvykę į globos namus ir pamatę besišypsančią mažylę, jie vėl negalėjo atsisakyti. Taip šeimoje atsirado ir penktas vaikas.
Jovita prisipažįsta, kad šiuo metu iššūkių netrūksta - rudenį vyresnysis globojamas berniukas pradėjo eiti į pirmąją klasę, kur tenka ne tik susipažinti su nauja aplinka, bet ir įveikti sustiprėjusius emocinius iššūkius, kurie buvo pastebėti jau seniai.
Vyro Palaikymas ir Optimistinis Požiūris
Jovita atvira - be vyro paramos niekaip nesugebėtų tinkamai atlikti globėjos pareigų. „Mes labai mylime vaikus, tad turiu besąlyginį vyro palaikymą. Galime lygiavertiškai dalinti pareigomis, atsakomybėmis. Stipri parama būtina, ypač jeigu visuomenė ar artima aplinka nėra itin pozityviai nusiteikusi, kaip nutiko mums“, - pasakoja varėniškė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Tiek Jovitos, tiek jos vyro tėvai klausė - kam jiems reikalingi tėvų globos netekę vaikai, kai namuose auga biologiniai. Nuolat iš giminaičių ar draugų girdėjo įvairių mitų dėl genetikos, vaiko raidos ar elgesio sutrikimų.
„Globos pradžioje, kai nesijauti tvirtas ir turi įvairių baimių, o dar aplinkui tave sklinda įvairi nuogirdų pilna informacija, imi dvejoti. Tuomet atvirai pasikalbėjome su vyru ir nusprendėme „įjungti blaivų protą“. Mes esame vienoje aplinkoje, kiti - kitoje, vieni negalėtų globoti, o mes galime. Juk nežinai, kokie iššūkiai bus su biologiniais vaikais, taip pat priimi ir tuos, kurie tenka globotiniams. Svarbu vadovautis nuostata: jeigu bus problema - išspręsime“, - optimistišku požiūriu vadovaujasi globėja.
Jovita aktyviai dalyvauja globos bendruomenės gyvenime, įsitraukusi į globos ambasadorės veiklą Varėnos rajone, dalijasi patirtimi ir savo pavyzdžiu įkvepia kitus. Už jautrumą, atsakomybę ir atsidavimą šeimai ji įvertinta apdovanojimu už tėvystę.
Šeimos Tradicijos ir Kelionės
Gausi šeima kuria savo tradicijas. Kartą per mėnesį, sekmadieniais, vyresni vaikai arba Jovita su vyru organizuoja „šeimadienius“, t. y. už numatytą biudžetą pakviečia visus į kokią nors vietą mieste ar sugalvoja kitą užsiėmimą visai šeimai. Kita tradicija - tėvadienis - viena para ar savaitgalis, kuris skirtas tėvams pabūti atskirai nuo vaikų. Tuomet juos prižiūri giminaičiai.
„Esame keliautojų šeima. Pavasarį ar vasarą labai daug važinėjame dviračiais, net žygius organizuojame aplink ežerą, rengiame stovyklas. Be to, labai mėgstame žiūrėti filmus. Rudens ar žiemos vakarais susirenkame miegamajame, kur daug sėdmaišių, pasigaminame spragėsių ir suorganizuojame vietinį kino teatrą“, - pasakoja Jovita.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Kartą ar du per metus globėjų šeima aplanko užsienio šalis. Šiemet su automobiliu dvi savaites keliavo po Lenkiją, Austriją, Kroatiją, Italiją. Vaikai kelionių taip pat laukia, jų metu pasiūlo, ką norėtų aplankyti - aktyvi šeima pasiruošia maršrutą ir visą dieną vaikštinėja po lankomus miestus. Pasak Jovitos, kelionės yra ir puiki galimybė pailsėti ir trumpam pamiršti buitį.
Patarimai Svarstantiems Apie Globą
Jeigu Jovitai vienu ar keliais žodžiais reikėtų apibūdinti, ką reiškia globa, tai - namai, saugus prieglobstis. „Man labai smagu matyti, kaip vaikai lekia iš darželio ar mokyklos rėkdami „mamyte“ ar „tėtuk, važiuojam namo“. Pagalvoji, kad tikrai šiems vaikams atvėrei namų duris ir širdis. Man tai didžiulė motyvacija“, - sako globėja.
Ji pataria svarstantiems dėl globos, jeigu yra bent mažiausias noras, klausyti širdies balso, imti ir daryti - užsirašyti į GIMK kursus ir kuo mažiau klausyti aplinkos bei visuomenės.
Kūdikio Priežiūros Specialistės Helen Moon Patarimai Naujoms Šeimoms
26 metus su naujagimiais bei kūdikiais dirbanti kūdikių priežiūros specialistė, žindymo konsultantė ir knygos „Branginkite pirmąsias savaites“ autorė Helen Moon dalijasi, kas padeda sklandžiau atrasti ir prisijaukinti naująją šeimos dinamiką bei ritmą.
Pagrindiniai Iššūkiai Naujose Šeimose
Helen teigia, kad per visus darbo metus dvi daugiausia iššūkių keliančios sritys beveik nepasikeitė - pirmoji dažniausiai kyla dėl maitinimo krūtimi. Dažna mama turi tokį stiprų norą maitinti krūtimi, kad iš to jai sukyla įtampa, jei kas tik nepavyksta sklandžiai. O tai galiausiai gali turėti įtakos žindymui. Papuolusi į tokį užburtą ratą mama ne tik nuolat jaučia nerimą, stresuoja, bet ir stipriai pavargsta. Todėl visad siūlau dar prieš susilaukiant mažylio pasidomėti žindymo pradžiamoksliu, išklausyti kursus, susirasti netoliese dirbančios žindymo konsultantės kontaktus. Ir jei tik matote poreikį - nesikankinkite ir kreipkitės pagalbos.
Kitas didžiausias mamų vidinis mūšis būna apie tai, ar maitinti kūdikį pagal poreikį, ar bandyti dėlioti ritmą. Aš visad sakau, kad dėlioti ritmą galite tik sau, tuo metu kūdikiui jį galime tik pasiūlyti arba dar geriau - kurį laiką jį pastebėję, susikurti pagal matomas tendencijas naują bendrą dienos ritmą. Labai dažnas mamų skundas apie didelį miego stygių ir vadinamą „dienos ir nakties sumaišymą“ - ir išties, naujagimiai gimsta naktiniais pelėdžiukais ir. jei nė kiek nepadedame jiems pereiti prie įprasto dienos-nakties ritmo, labai tikėtina, kad jie ir toliau bus linkę daugiau miegoti dienomis, o valgyti bei būdrauti naktimis.
Metodas „Branginkite“ (C.H.E.R.I.S.H.)
Helen metodas „Branginkite“ (C.H.E.R.I.S.H.), apie kurį daug kalbate savo knygoje, yra ne tik apie kūdikį, bet ir apie tėvus - kodėl tai taip svarbu? Nors pradedame nuo kūdikio ir jo poreikių dėliodami pagal tai dienos ritmą, pasilengviname ir savo, tėvų, gyvenimus. Jei tėvai apytiksliai žino, kada vaikas valgys, kada eis miegelio ar kelsis, jie žino, kiek laiko turi sau, kokias veiklas gali planuotis. Esu tvirtai įsitikinusi, kad šioks toks pastovumas labai padeda naujų mamų emocinei gerovei. Juk ir taip jų gyvenime vyksta milžiniški pokyčiai, taigi bent kiek pastovumo įneša kasdienai ramybės.
Pasitikėjimas Savimi ir Savo Pasirinkimais
Savo knygoje kalbate tiek apie žindomus, tiek buteliuku maitinamus kūdikius ir jų dienos ritmą ir tai darote be jokio smerkimo, ko, deja, šiais laikas vis dar daug - ką patartumėte naujoms mamoms - kaip pasitikėti savimi ir savo pasirinkimais? Nors aš pati, kaip žindymo konsultantė, tikrai tvirtai tikiu, kad mamos pienas turėtų būti pirmasis pasirinkimas, tačiau kiekvienai mamai tai yra jos pasirinkimas ir dienos pabaigoje svarbiausia, kad būtent ji jaustųsi gerai. Todėl nesvarbu, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas nutrauktu pienu, ar mišinuku - visada palaikau tėvus, kad jie darytų tai, kas jiems atrodo geriausia ir patogiausia. Niekas neturėtų jaustis teisiamas už priimtą sprendimą, o kol turite laimingą, mylimą ir sveiką vaiką - didžiuokitės tuo! Dauguma mano kartos vaikų buvo maitinami mišinuku, kuris tikrai nebuvo toks geras, kokius turime šiandien, ir nepaisant to, užaugome visai neblogai.
Dienotvarkė ir Improvizacija
Esate tvirta dienotvarkės šalininkė, tačiau kai kurie kūdikiai renkasi daugiau improvizuoti. Ką patartumėte šeimoms, kurioms nepavyksta laikytis jūsų siūlomų dienotvarkių? Mano pateikiamos dienotvarkės yra tik orientyras ir pavyzdys, kaip galima dėlioti dienos bei nakties ritmą, o kiekvienas kūdikis yra unikalus ir tikrai bus svyravimų - tai normalu. Juk suaugę mes nevalgome lygiai tuo pačiu metu kiekvieną kartą ir neužmiegame sekundės tikslumu, verčiau išlaikome panašų ritmą, tuos pačius veiksmus atliekame kasdien panašiu metu ir tame pastovume randame ramybę. Svarbiausia - atrasti savą ritmą, kuriame jausimės komfortiškai. Taip pat ir su kūdikiais bei vaikais.
Palinkėjimas Besilaukiantiems ar Naujiems Tėvams
Atsipalaiduokite ir mėgaukitės savo kūdikiu! Dabar mums prieinama labai daug informacijos, o tai gali priblokšti ir būti painu. Raskite tai, kas jums tinka, ir pasitikėkite savo instinktais bei mažyliu - jie dažniausiai teisūs.
Kelionės su Vaikais: Patirtis Brazilijoje
Šeima dalijasi patirtimi apie kelionę į Braziliją su metukų vaiku, atskleidžiant pasiruošimo ypatumus, patogumus ir sunkumus keliaujant su mažyliu.
Pasiruošimas Kelionei su Mažu Vaiku
Pirmiausia nerimą kėlė, pats faktas, kad vyksime pirmą kartą su mažyliu, nes, tikiu, kad visos mamos patiria savotišką nežinomybę, kaip kas bus, kaip pasiruošti skrydžiams, ar vaikui nekils diskomfortas kylant ir leidžiantis lėktuvais, nes pagal planą buvo numatyti 14 skrydžių.
Dėkingai ilgieji skrydžiai sutapo su vaiko naktiniu miegu, o kitų skrydžių metu vaikelis taip pat dažniausiai miegodavo, nes mūsų mažyliui transporto priemonės turi magišką užmigdymo galią. Retais nemiegojimo atvejais naudojome pasiruoštus žaisliukus, knygutes arba tiesiog vaikas užkandžiaudavo. Į lėktuvą nešdavomės dvi kuprines: vienoje pledukas, pagalvėlė, žailsiukai, knygutės, vaistinėlė nenumatytiems atvejams, o kitoje sauskelnės, drėgnos servetėlės, įvairūs užkandžiai, vanduo.
Nebuvo problemų dėl prisitaikymo, nes vaikas mažas, miega kada ir kur nori, o naktį svarbiausia jam, kad miegotų bent su vienu iš tėvų, tada ir pats ramiai miega.
Skiepai ir Vaistai
Vykstant į šią šalį privalomų skiepų nėra, tik, atsižvelgę į kelionės planą, nusprendėme skiepytis nuo geltonojo drugio karštinės.
Atsargumas Kelionėje
Sao Paulo ir Rio de Janeiro susidūrėme su Uber vairuotojų sukčiavimais, kai, pamatę užsieniečius, pasirenka kuo tolimesnį maršrutą norėdami padidinti sumą. Manau, tai gana dažnas atvejis. Bet buvome atidūs nuo pirmojo karto ir sutikrinę maršrutą su žemėlapiais internete, rašėme skundą Uber ir atgavome sumą, kuri buvo padidinta nuo tos, kurią rodė programėlė. Tai pasikartojo bene 3 kartus, bet šiaip Uber tikrai patogu naudotis Brazilijos didmiesčiuose. Galbūt tokia pasitikrinimo sistema galėtų padėti ir kitiems šios paslaugos vartotojams.
Mes asmeniškai privengėme naktinimis eiti kažkur į neapšviestas vietas, nesilankėme ir favelose, nors į jas galima susiderinti ekskursijas su gidu. O šiaip, tiesiog rekomenduojame bet kur einant būti atsargiems kaip ir kitose šalyse - nesipuikuoti prabangiais daiktais, pinigais, naudotis seifais viešbučiuose paliekant dokumentus ar didesnes pinigų sumas.
Kelionės Koregavimas Dėl Vaikų
Buvo keli momentai, kai negalėjome vykdyti kažkokios pramogos, nes yra apribojimas vaikui pagal amžių - lankymasis urvuose, snorkeling'as ir rafting'as. Kitais atvejais dėl vidudienio karščio vengdavome tingaus gulėjimo paplūdimiuose, ir tiesiog rinkdavomės kokią kitą pramogą.
Pramogos Vaikams
Kadangi mūsų mažyliui buvo dar tik 1,1 m., nepirkome ir neieškojome vaikiškų pramogų, nes tokiame amžiuje jam įdomiausias tiesiog pasaulio pažinimas, gyvūnai, žmonės, spalvos, vanduo, tai laisvai vykdėme viską, ką sugalvoję.
Vietinių Požiūris į Vaikus
Mūsų mažylis susilaukė labai daug dėmesio dėl išskirtinės spalvos plaukučių ir nuolatinės šypsenos. Praeiviai net kavinėse sustodavo pakalbinti, daugelis norėjo paglostyti, o žodis „lindo“ (gražus) skambėjo kur kas dažniau nei „labas“.
Maistas Vaikams
Maistas gana europietiškas, skanus, daug vaisių, žuvų ir jūrų gėrybių patiekalų, bei, žinoma, mėsos, dėl ko mūsų „mėsėdžių“ šeimai labai pasisekė. Mūsų vaikas neturi jokių pastebimų alergijų ar iškirtinių valgymo poreikių, tad valgyti tikrai buvo ko.
Įspūdžiai iš Kelionės
Didžiausią teigiamą įspūdį kūrė šilti orai, kai tuo metu iš Lietuvos vis sulaukdavome žinių apie lietų ir atvėsusius orus, bei, žinoma, floros ir faunos įvairovė. Neigiamą įspūdį kūrė netvarka gatvėse, įvairios šiukšlės mažesniuose miesteliuose suverstos net ant kelio vidurio, bei deginamos pakelės, kurios driekiasi išstisais kilometrais - nudegusi ne tik žolė, bet ir medžiai.
Patarimai Keliaujantiems su Vaikais
Rekomenduojame kartais nebūti tiesiog turistais, o pabandyti atrasti kažkokių naujų patirčių, net ir keliaujant su vaikais. Pvz. Rio de Janeiro kilti į Corcovado kalną pėsčiomis. Visą kelionę į kalną, mus lydėjo marmozetės, o kai po 3 val. kopimo pasiekėme Kristaus atpirkėjo statulą, visas miestas, visi paplūdimiai, kalnai po tokio iššūkio tapo daug kartų įspūdingesni. Kelionė sutapo su sukarintos gamtos apsaugos būriu, kurie mus lydėjo iki pat viršūnės. Turint galimybę rekomenduojame apsilankyti braziliškos gyvos muzikos ir šokių klube „Rio Scenarium“, kuriame sambos žingsneliu šoka kiekvienas įžengiantis į šokių aikštelę - tarsi nedidelis sambos festivalis. Dar rekomenduojame snorkeling'ą Rio sucuri upėje, kuri laikoma skaidriausia Brazilijoje ir rafting'ą Eco Park Porto da Ilha, piranijų žvejojimą ir krokodilų gaudymą Mirandos upėje.
Atviras Pasakojimas: Netobulumas Yra Nuostabus
Autorius atvirai pasakoja apie savo netobulumus, vaikystės išgyvenimus ir kelią į ramybę. Tai istorija apie savęs paieškas, krizes ir atradimus.
Vaikystės Traumos ir Noras Nusižudyti
Pirmieji atsiminimai iš vaikystės sutapo su tėvų supratimu, jog jiem kartu gyvenime nepakeliui. Tada pirmą kartą norėjau nusižudyti. Penkiametis berniukas kaltina save dėl tėvų skyrybų, nes nesugeba atsiminti, ką nuveikė per tuos praėjusius ketverius savo gyvenimo metus.
Paauglystė ir Netikrumo Veidas
Visada norėjau vaidinti, todėl lankiau kelis aktorinius būrelius slėpdamas šią tiesą nuo viso mane supančio pasaulio. Buvau krepšininkas, komandos kapitonas, tad tuo metu buvo labai nemadinga prie tokio statuso prirašyti jaunasis aktorius. Bijojau patyčių ir nuo to prasidėjo kalnai netikrumo veidų visoje mano aplinkoje.
Trauma Mokykloje
Tą įstaigą ir namus skyrė miškas, tad gyvenau puikioje vietoje jaunųjų užpuolikų planams. Grįžtant iš pamokų mane yra užpuolę 7 kartus. Kelis kartus subadė peiliu. Kartą man pasisekė, kad likau gyvas.
Svajonės Žlugimas ir Naujas Lūžis
Gavus studento statusą patvirtinantį pažymėjimą, prireikė dviejų mėnesių, kad į mano duris pasibelstų trečias gyvenimo lūžis. Nutraukti kelio raiščiai, išnykę meniskai, po operacinės komplikacijos ir žinojimas, jog gyvenimas, svajonės, milijonai baigėsi taip ir neatėję.
Emigracija ir Nauji Atradimai
„Niekada daugiau nežaisi krepšinio“. Tokie žodžiai lydėjo mane sėdant į lėktuvą, kuris skrido į naują mano gyvenimo stotelę pavadinimu „Londonas“. Anglijoje tapau knygų griaužiku ir perskaičiau šimtus kartų daugiau literatūros, nei iki tol bauvau perskaitęs Lietuvoje.
Grįžimas Namo ir Aktorystės Svajonė
Grįžau į Kauną ir su dideliu noru dar kartą atrasti mokslų malonumą. Baigiau pagirtinai gerais pažymiais, gavau diplomą, atlikau praktiką, padirbau ir išskubėjau į naują savo etapą -holivudą. Taip žmonės iš mano srities vadino sostinę - Vilnių. Vėl atgimė svajonė prisiliesti prie aktorystės, ar bent prie to meto Lietuvos žvaigždžių. Baigiau sutrumpintas režisūros studijas, prikūriau televizinių projektų, prifilmavau laidų, trumpametražių filmų, muzikinių klipų ir galiausiai stovėjau aikštelės režisieriaus vietoje apsuptas Lietuviško kino elito.
Naujas Noras Trauktis Į Šoną
Viduje sukilo pyktis mokyklai ir prabėgusiam laikui. Noras pažinti save, noras suprasti, kodėl esu čia. Iš vidaus kilo egzistenciniai klausimai ir noras suprasti, kas iš tiesų aš esu.
Tėvystė ir Naujas Gyvenimo Etapas
Gimė dukra. Išėjau tėvystės atostogų. Atostogų, kurios buvo skirtos suprasti, kokie vaiko pirmieji metai, kurių aš pats neatsiminiau. Suprasti, kokią įtaka jie turi mūsų visų ateičiai, suprasti ir sukurti stiprų ryšį šeimoje, kurios pilnavertiškai neturėjau galimybės patirti. Mylėsiu, saugosiu, kursiu geras emocijas ir lauksiu, kada pasibels naujas etapas, su naujais norais ir svajonėmis. Ir jei kada vėl ateis sunkumas, aš žinosiu, kad esu ne vienas. Ir tu esi ne vienas.
Neišnešiotukas Ąžuolas: Kovos už Gyvenimą Istorija
Pasakojama apie Dovilės ir Viliaus Sorakų šeimą, į kurią prieš kiek daugiau nei trejus metus atkeliavo neišnešiotukas Ąžuolas.
Nėštumo Rūpesčiai ir Preklamsija
Artėjant gimdymui Dovilei ėmė kilti kraujospūdis. Ligoninėje sužinojau, kad man atsirado preklamsija - rimta nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir baltymas šlapime. Mažylis iš manęs gaudavo vis mažiau maisto medžiagų, todėl gydytojai nusprendė daryti cezario pjūvį ir padėti mano mažyliui ateiti į pasaulį anksčiau.
Sūnus Tilpo Dviejose Delnuose
2022 m. rugpjūčio 8 d. 00.48 val. Kauno klinikų Neonatologijos skyriuje į šį pasaulį atkeliavo Dovilės ir Viliaus sūnus Ąžuolas. Mažasis kovotojas gimė 28 nėštumo savaitę, buvo 38 cm ūgio ir svėrė vos 1 kg. Kai pirmą kartą pamačiau savo vaikelį inkubatoriuje, apsiverkiau, apėmė silpnumo jausmas.
Pirmą kartą prisiliesti prie sūnaus mamai buvo labai nedrąsu: „Kūdikėlis buvo toks mažytis - tilpo dviejuose mano rankų delnuose ir buvo toks trapus. Tuo metu pradėjau tikėti, kad jis turi gyventi, turi kovoti. Su vyru nė akimirkai nesudvejojome - sutarėme suteikti jam Ąžuolo vardą, kad būtų stiprus kaip medis ir kabintųsi į gyvenimą visomis jėgomis.“