Vaikų gerovė yra svarbiausias prioritetas, ypač kai kalbama apie turto valdymą ir paveldėjimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama vaiko uzufrukto teisių perdavimo tvarka Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, procedūras ir tėvų pareigas. Siekiama suteikti aiškumo ir praktinių patarimų tėvams, globėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, norintiems užtikrinti vaiko interesų apsaugą.
Kas yra uzufruktas ir kaip jis susijęs su vaikų teisėmis?
Uzufruktas - tai teisė naudotis svetimu turtu ir gauti iš jo pajamas, nepažeidžiant paties turto esmės. Vaikų teisės į uzufruktą dažnai atsiranda paveldėjimo atvejais, kai vaikas paveldi turtą, tačiau tėvai ar globėjai turi teisę jį valdyti ir naudoti vaiko interesais iki jo pilnametystės.
Nepilnamečio teisės paveldėjimo atveju
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas pats negali priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo. Tai už jį turi padaryti tėvai arba globėjai. Tai reiškia, kad nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti arba atsisakyti priimti palikimą, kai miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti.
Tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą. Atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, jie privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.
Paveldėjimo procedūra: nuo teismo leidimo iki notaro įsikišimo
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Jie turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama. Dabar tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties.
Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus.
Tėvų ir globėjų pareigos tvarkant nepilnamečio turtą
Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į notarą
Prieš kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turėtų žinoti šiuos dalykus:
- Reikia nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą.
- Tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
- Tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
- Tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, reikia įrodymų, patvirtinančių svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, reikia įrodymų, patvirtinančių globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Skyrybų įtaka vaiko uzufrukto teisėms
Skyrybų atveju, vienas iš svarbiausių klausimų yra nepilnamečių vaikų priežiūra. Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika numato įvairias situacijas ir sprendimus, kurie gali turėti įtakos vaiko gerovei ir tėvų pareigoms.
Turto padalijimas ir vaiko interesai
Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką - sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai.
Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto - tai yra teismo diskrecija. Svarbu tai, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių.
Išlaikymo (alimentų) klausimai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį.
Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jeigu: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta.
Nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, nepilnamečių vaikų tėvai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, nes išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui.
Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams.
Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei išmokoms, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Vietoj periodinių išmokų ir susidariusio už jas įsiskolinimo gali būti perduota vaikams skolininko buto, kuriame gyvena sutuoktinis su vaikais ir skolininkas, dalis, jei tai yra skolininko dalinė nuosavybė, jei jos dydis ekvivalentiškas įsiskolinimo ir būsimųjų išmokų sumai, o turto perdavimas natūra naudingas vaikams ir nepažeidžia skolininko interesų gyventi bute.
Tačiau problema yra su turtu, įgytu naujoje santuokoje. Turtas, įsigytas po santuokos įregistravimo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygiomis dalimis. Bendrąja nuosavybe tampa ne tik bendrai arba vieno sutuoktinio vardu įsigytas nekilnojamasis turtas, automobilis, bet ir sutuoktinių gaunami atlyginimai, pensijos, dividendai, pajamos iš santaupų ir investicijų, todėl pusė kiekvieno naujos žmonos atlyginimo yra vyro turtas, ir atvirkščiai. Tokiu atveju net jei santuokinis turtas gausinamas tik iš vieno sutuoktinių pajamų, kitam sutuoktiniui pagal įstatymą priklauso pusė santuokinio turto. Todėl atsiranda teorinė galimybė buvusiajai žmonai išsiieškoti išlaikymą vaikams iš naujosios buvusio sutuoktinio žmonos pajamų.
Šiuo atveju vyras gali kreiptis į teismą ir prašyti sumažinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą dėl to, kad pasikeitė jo, kaip buvusio sutuoktinio, turtinė padėtis. Galima prašyti teismo atsižvelgti į naujoje santuokoje gimusių vaikų interesus, sutuoktinių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes.
Vaiko nuomonė ir gyvenamosios vietos nustatymas
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau CK) 3.177 straipsnyje nustatyta jog, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Svarbu paminėti, jog teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, remiantis teismų praktika, yra vertinama aplinkybių visuma.
Vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Dėl nebrandumo, vaiko charakterio, amžiaus ir panašiai vaiko norai ir geriausi interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju, teismas pirmumą teikia prioritetiniam vaiko poreikių ir interesų užtikrinimui ir siekia išsiaiškinti, ar vaiko norai kiek galima labiau atitinka jo interesus.
Vaikai iki 7 metų teismų praktikoje, remiantis specialistų (psichologų) išvadomis, pripažįstami kaip dar negebantys pareikšti nuomonės. Teismų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims.
Materialinė tėvų padėtis, nors ir nėra lemiantis faktorius, tačiau turi įtakos tėvų galimybėms suteikti vaikui tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, todėl pirmiausia būtina įsitikinti, ar tėvai turės galimybes užtikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kaip rodo teismų praktika, vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų gali turėti lemiamą reikšmę byloje dėl gyvenamosios vietos nustatymo, ypač tada kai tėvų vaikui sudaromos gyvenamosios aplinkos sąlygos yra iš esmės tokios pačios.
Teismo vertinimu, vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų bei sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Šios amžiaus ribos yra tik orientacinės ir teismas kiekvieną kartą turi įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir jo brandą, bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vertina svarbių aplinkybių visumą, kuri leidžia nustatyti, kuris iš tėvų gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų.
Nekilnojamojo turto dovanojimas nepilnamečiui: teisiniai aspektai
Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes. Vienas iš būdų - nekilnojamojo turto dovanojimas.
Dovanojimo sutartis: esminiai aspektai
Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.
Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Dovanojimo sutarties nutraukimas
Po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Sutarties pripažinimas negaliojančia
Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nekilnojamojo turto dovanojimas nepilnamečiui
Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto, yra vaiko nuosavybė.
Tėvų pareigos tvarkant nepilnamečio turtą
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką.
Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus.
Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Ši nuostata taip pat taikoma parduodant nepilnamečio turtą ar teises į jį varžytynėse. Ieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti vaikas ar jo įpėdiniai.
Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų, bet kurio iš tėvų prašymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria ad hoc globėją. Jeigu kyla interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir vieno iš jo tėvų, vaiko interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas iš tėvų, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto.
Nepilnamečių vaikų tėvams, tvarkantiems savo vaikų turtą uzufrukto teise, draudžiama perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti uzufrukto teisę. Pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės.
Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.
Jei nepilnamečio vaiko tėvas (motina) sudaro naują santuoką, jis (ji) išsaugo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko turtą, tačiau privalo pervesti į vaiko sąskaitą visas turto duodamas pajamas ir atskirai sutvarkyti vaisių apskaitą, kurie viršija išlaidas vaiko ugdymui (auklėjimui, lavinimui, materialiniam aprūpinimui).
Reikalingi dokumentai dovanojant nekilnojamąjį turtą
Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.
Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:
- Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
- Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
- Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka (su žemėtvarkos antspaudu, Valstybės įmonės Registrų centro antspaudu, kuriame pažymima, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir/arba sodų bendrijos pirmininko antspaudas);
- Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
- Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai. Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas, nepriklausomai nuo to, kad turtas įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu; jeigu turtas įgytas iki santuokos sudarymo, arba paveldėjimo/dovanojimo būdu, reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas;
- Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
- Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).
Dovanotojai, pageidaujantys dovanoti daiktą, kreipiasi į notarą, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras telekomunikacijų įrenginiais užsako duomenų patikslinimą sandoriui, galiojantį 30 dienų. Duomenų patikslinimas gali būti užsakomas per 8 darbo valandas (kaina nuo 10,86,- eurų).