Maži, pūkuoti ir pilni charakterio - nykštukiniai (arba dekoratyviniai) triušiai užkariauja vis daugiau širdžių ir namų. Jie primena vaikystės pliušinius žaislus, tačiau yra kur kas daugiau nei mielas paveikslėlis. Tai protingi, jautrūs ir socialūs gyvūnai, galintys tapti nuostabiais kompanionais, jei esame pasiruošę suteikti jiems tinkamą priežiūrą.
Triušių populiarumas Lietuvoje
Lietuvoje triušius labiau auginti imta maždaug prieš 100 metų. To priežastis buvo sunkmetis, o šių gyvūnėlių auginimas nereikalauja didelių investicijų. Tačiau ir šiuo metu triušienos paklausa didėja, todėl daugėja triušių augintojų. Triušiai greitai bręsta ir yra labai vislūs -tinkamai prižiūrint ir laikant viena patelė per metus gali atsivesti apie trisdešimt triušiukų (penkios šešios vados), kuriuos realizavus galima gauti iki 50-70 kg dietinės mėsos ir apie trisdešimt kailiukų. Triušių skerdienos išeiga - 65-85 proc. Šiuo metu triušiai auginami ne tik dėl to, kad juos auginti yra gana paprasta, tačiau daugiausia dėl to, kad žmonės nori sveikai maitintis. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms. Triušių kailiukai labai vertinga žaliava lengvajai pramonei. Jie tankūs, gražiai blizgančiais plaukais, įvairių atspalvių. Nuo išbrokuotų kailiukų nuimti plaukai naudojami aukščiausios rūšies fetro (geros kokybės plonas veltinio sluoksnis) gamybai, odelės - lengvai avalynei, rankinėms, piniginėms, pirštinėms.
Triušių auginimo psichologiniai aspektai
Psichologai teigia, kad augintinio globa daro teigiamą poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Psichologai rekomenduoja ilgaausius auginti vienišiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Triušio prigimtis ir poreikiai
Triušiai yra gyvūnai- plėšrūnų grobis, todėl iš prigimties baikštūs. Nors triušiui reikalingas erdvus aptvaras ar narvas, kuris bus jo „saugumo zona“, didžiąją laiko dalį jis turėtų praleisti laisvai judėdamas po namus.
Finansiniai aspektai
Augintinio išlaikymas - tai ne tik narvelio ir maisto kaina. Svarbu įvertinti ir kitas išlaidas, tokias kaip veterinariniai patikrinimai, vakcinos ir galimos ligos.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Būstas triušiui
Triušiui reikės erdvaus aptvaro (ne mažesnio nei 120 cm ilgio) su neslidžiu dugnu. Namelis turi būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti ir patogiai ilsėtis.
Saugumo užtikrinimas
Laisvai po namus lakstantis triušis yra smalsus ir viską ragauja dantimis. Svarbu užtikrinti, kad aplinkoje nebūtų nuodingų augalų, elektros laidų ar kitų pavojingų daiktų.
Socializacija
Jei namuose jau turite šunį ar katę, supažindinkite juos atsargiai ir stebėkite jų elgesį. Triušiai yra baikštūs gyvūnai, todėl svarbu užtikrinti, kad kiti augintiniai jų negąsdintų.
Mitybos pagrindai
Tai esminis ilgo ir sveiko triušio gyvenimo pagrindas.
- Šienas (80% raciono): Kokybiškas, gardus šienas (ypač tinka motiejukų) turi būti triušiui laisvai pasiekiamas visą parą.
- Granulės (5% raciono): Rinkitės tik kokybiškas, daug skaidulų turinčias granules.
- Skanėstai (iki 5% raciono): Retkarčiais galite palepinti nedideliu griežinėliu morkos, obuolio ar uogos.
Higiena ir priežiūra
Kailiuką, ypač ilgaplaukių triušių, reikia reguliariai šukuoti. Taip pat svarbu reguliariai valyti triušio narvą ir keisti kraiką.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Kastracija ir sterilizacija
Kastracija ir sterilizacija gali padėti išvengti nepageidaujamo veisimosi ir kai kurių sveikatos problemų.
Sveikatos problemos
Svarbiausias ženklas, kad triušiui kažkas negerai - atsisakymas ėsti. Pastebėjus bet kokius neįprastus simptomus, būtina kreiptis į veterinarą.
Atsargumas su laukiniais gyvūnais
ĮSPĖJIMAS: Niekada neimkite laukinių gyvūnų iš gamtos. Tamulynų istorija yra išskirtinė ir įkvepianti, tačiau tai nėra pavyzdys, kurį reikėtų bandyti atkartoti.
Triušių veislės
Pasaulyje auginama apie 60 naminių triušių veislių. Pagal produkcijos pobūdį ES šalyse triušiai skirstomi į stambių, vidutinio stambumo ir smulkių triušių veisles. Iš stambių triušių veislių labiausiai paplitę Belgijos milžinai, Belgijos baltieji milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai ir Prancūzijos avinai. Vidutinio stambumo triušių veislės labiausiai paplitę šios: didieji šviesiai sidabriniai, didžioji šinšila, Burgundijos, Vienos mėlynieji, Vienos mėlynai pilkieji (peleniniai), Naujosios Zelandijos baltieji, Naujosios Zelandijos raudonieji, Kalifornijos, Japonijos, tiuringai, Aliaska, kiškiniai, Havana, reksai.
Dekoratyvinės triušių veislės
Dekoratyviniai triušiai - tai maži, žavūs ir švelnaus būdo gyvūnai, puikiai tinkantys laikymui namuose. Jie mėgsta žmogaus draugiją, reaguoja į balsą, o tinkamai prižiūrimi gali išgyventi net iki 10 metų. Vienas iš svarbiausių aspektų renkantis dekoratyvinį triušį - temperamentas ir kailio tipas. Kai kurie triušiai labiau linkę glaustytis ir bendrauti, kiti mėgsta nepriklausomybę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
- Liūtagalvis triušis. Tai bene labiausiai atpažįstama dekoratyvinė veislė, pasižyminti būdinga „karčių“ sritimi aplink galvą. Liūtagalviai yra maži, sveria iki 1,8 kg, jų kailis ilgas ir purus. Ši veislė itin mėgstama šeimų su vaikais - triušiukai ramūs, kantrūs, mėgsta glostymą ir žmogaus dėmesį.
- Nykštukinis avinukas. Tai viena populiariausių veislių pasaulyje. Nykštukiniai avinukai išsiskiria nulėpusiomis ausimis ir apvalia galvute, kuri suteikia jiems nepaprasto žavesio. Svoris - apie 1,5-2 kg. Jie labai draugiški, lengvai prisijaukinami ir protingi, todėl dažnai tampa pirmuoju augintiniu vaikui.
- Angoros triušis. Šie triušiai nepalieka abejingų - jų kailis primena minkštą debesį. Angoros triušiai auginami dėl vertingo kailio, bet taip pat laikomi kaip dekoratyviniai augintiniai. Jie ramūs, tylūs, bet labai jautrūs šilumos pokyčiams ir reikalauja kruopščios priežiūros. Kailį būtina šukuoti bent 2-3 kartus per savaitę, o vasarą - trumpinti, kad gyvūnas neperkaistų.
- Olandų triušis. Klasikinė ir viena seniausių dekoratyvinių veislių, atpažįstama iš baltos nosytės, juodos ar rudos „kaukės“ bei aiškiai atskirtų spalvinių plotų ant kūno. Šie triušiai sveria apie 2-2,5 kg, jų kailis trumpas, tankus, o būdas - žaismingas ir smalsus.
Kad ir kokia būtų veislė, visi mažieji triušiai reikalauja pastovaus dėmesio ir higienos. Kailio priežiūra, subalansuota mityba, nagų trumpinimas ir socializacija - pagrindiniai dalykai, nuo kurių priklauso gyvūno gerovė.
Mėsinės triušių veislės
Triušių auginimas mėsai ir kailiui - sena, bet vis dar aktuali praktika, ypač kaimo vietovėse. Šios veislės pasižymi tvirtu kūnu, greitu svorio prieaugiu, gera kailio struktūra bei gebėjimu prisitaikyti prie lauko sąlygų. Dažniausiai auginamos šios veislės: Naujosios Zelandijos baltasis, Kalifornijos triušis, Belgijos milžinas, Vienos mėlynasis ir Pilkasis milžinas. Tai produktyvūs, gerai besidauginantys ir palyginti ištvermingi gyvūnai.
- Naujosios Zelandijos baltasis triušis. Viena populiariausių mėsinių veislių pasaulyje. Šie triušiai pasižymi sparčiu augimu - jau per tris mėnesius gali pasiekti 3-4 kg svorį. Kailis tankus, baltas, todėl tinka ir perdirbimui.
- Kalifornijos triušis. Ši veislė išsiskiria balta spalva su tamsiomis dėmėmis ant nosies, ausų, kojų ir uodegos. Dėl puikios mėsos struktūros ir greito augimo kaliforniniai triušiai laikomi vienais ekonomiškiausių pasirinkimų.
- Belgijos milžinas. Didžiausia triušių veislė pasaulyje - suaugęs gali sverti iki 8-9 kg. Jie turi ramų, net flegmatišką būdą, tačiau reikalauja daug vietos ir kokybiško pašaro. Kailis būna įvairių spalvų: pilkas, rusvas, juodas.
- Vienos mėlynasis triušis. Elegantiškas, ramesnio temperamento triušis, dažnai vadinamas „universalios“ paskirties veisle. Kailis - švelnus, mėlyno atspalvio, todėl vertinamas ir kailių pramonėje. Ši veislė atspari šalčiui ir puikiai tinka laikymui lauke.
- Pilkasis milžinas. Kailis pilkai margas, tankus, vidutinio ilgio.
Triušių auginimo ypatumai
Užsiimant triušininkyste tikslingiausia auginti vienos arba dviejų veislių patinus ir pateles. Paprastai triušiai lytiškai subręsta 3,5-4,5 mėnesių amžiaus, bet kergiami šiek tiek vėliau. Vėlai bręstančių veislių (pvz., baltųjų ir pilkųjų milžinų) pateles reikia kergti ne jaunesnes kaip 5 mėnesių, kai jų masė būna ne mažesnė kaip 3,5 kg. Anksčiau bręstančių veislių triušiai (didieji šviesiai sidabriniai, Kalifornijos) kergiami 4 mėnesių, kai jų masė 2,8-3 kg. 20 dienų iki numatomo kergimo triušius reikia gerai šerti. Neįmitę arba riebūs triušiai blogai poruojasi, patelės dažnai neapsivaisina, atveda negyvus arba silpnus triušiukus. Suaugusias pateles ir patinus patartina laikyti iki 3 metų, veislės požiūriu vertingesnius - iki 5 metų. Didesniuose triušininkystės ūkiuose triušių pateles nėra naturaliai kergiamos su patinais, bet dirbtinai sėklinamos. Taip sėklinant yra gaunamas geresnis apvaisinimas, o vieno patino sperma galima apvaisinti iki penkiasdešimties patelių per dieną. Be to, tai atlikti galima daug paprasčiau, o taip sėklinamos patelės gali padidinti savo vadų skaičių net iki 10 kartų. Kai triušių nedaug, patinui reikia skirti ne daugiau, kaip 5 pateles, ir triušius suporuoti per trumpą laiką. Poravimui patelė turi būti leidžiama į patino narvą. Patinas per parą gali kergti 4 kartus. Rytą pirmiausia pas jį reikia reikia leisti rujojančias pateles (jos būna neramios, jų išoriniai lytiniai organai paraudę ir pabrinkę). Jeigu apvaisinimas įvyksta (patinas krinta ant šono savotiškai cypdamas), patelę reikia atskirti, o po pietų vėl pas jį įleisti pakartotinam kergimui. Ilga pertrauka tarp kergimų blogina patino gebėjimą kergti. Kergimo datą ir patino vardą ar numerį reikia užrašyti lentelėje, pritvirtintoje prie narvelio. Praėjus 13-16 dienų po kergimo jau galima nustatyti patelės triušingumą (nėštumą) užčiuopiant vaisius - triušingos patelės gimda būna padidėjusi, apčiuopiami ovalios formos, 2-2,5 cm dydžio, išsidėstę dviem lygiagrečiomis grandinėlėmis vaisiai. Patelės nėštumas vidutiniškai trunka 28-30 dienų. Tada ją reikia šerti itin maistingais pašarais. Savaitę prieš trušiavimąsi į narvelį reikia įdėti išdezinfekuotą lizdo dėžutę su kraiku. Nuolatiniai lizdai išdezinfekuojami ir į juos paklojama švarių minkštų šiaudų arba medžio drožlių. Likus 3-4 dienoms iki triušiavimosi patelė ima ruošti lizdą: pešiojasi nuo pilvo ir krūtinės pūkus ir jais kloja lizdą. Prieš triušiavimąsi ir po jo girdyklose nuolat turi būti šviežio vandens, nes tuo metu patelę labai troškina, ir, jei nėra vandens, ji gali suėsti triušiukus. Triušiavimasis dažniausiai vyksta naktį ir trunka nuo 10 minučių iki 1 valandos. Vadoje paprastai būna 5-9 triušiukai, bet gali būti ir nuo 1 iki 14. Patelei baigus triušiuotis lizdą būtinai reikia apžiūrėti ir iš jo išimti negyvus bei silpnus triušiukus. Pieningoms patelėms patartina palikti maitinti ne daugiau kaip 8 triušiukus, mažapienėms ir pirmą kartą atsivedusioms - 5-6. Iš didelių vadų triušiukus galima paimti ir perkelti juos prie mažų vadų, tik to lizdo patelę reikia 10-15 min. iškelti iš lizdo, o nuo įkeliamų triušiukų nuvalyti kraiką ir pūkus ir padėti triušiukus į vados vidurį. Lizdas būna geras, kai triušiukai guli susiglaudę, o jų pilvukai išsipūtę nuo pieno. Triušiukai gimsta 40-80 g svorio, pliki ir akli, tik su pieniniais dantukais. Triušiukai praregi vienuoliktą dieną, o dar po savaitės ima keisti dantis. Kai triušiukai būna mėnesio amžiaus, dantų keitimas baigiasi, ir jaunikliams motinos pieno nebereikia. Nėštumo ir laktacijos laikotarpiu patelėms reikia duoti geriausių pašarų, svarbu, kad joms nepakliūtų suplėkusių arba prarūgusių produktų. 45-50 dienų jauniklius jau reikia rūšiuoti pagal lytį ir atskirti nuo motinos į grupinius arba suaugusių triušių narvus, kurių grindų plotas ne mažesnis kaip 0,1-0,15 m2 vienam triušiukui.
Narvų įrengimas ir priežiūra
Norint auginti produktyvius, mėsingus, puikios kailiukų kokybės triušius reikalinga sudaryti atitinkamas augimo ir gyvenimo sąlygas. Triušiai paprastai laikomi narvuose sausoje, nuo vėjo, sniego ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Žiemą narvus galima laikyti ir patalpose, pvz., daržinėse ar tvartuose, tačiau triušiai, laikomi narvuose lauke, būna atsparesni ligoms, pagerėja jų kailiukų kokybė. Suaugusius triušius patartina laikyti individualiuose narvuose, dažniausiai su nuolatiniais lizdų skyriais, o jauniklius - grupiniuose. Patogiausi narveliai yra su pastoviu triušiavimosi ir šėrimo skyriais. Triušiavimosi skyriuje grindys - medinės, šėrimo - vielos tinklo. Durelės medinės ir tinklinės. Besiruošiantiems auginti triušius ar pradėti triušininkystės verslą, taip pat šio verslo senbuviams, pagal kliento individualius užsakymus, gali būti pagaminti narvai triušiams. Rinkoje šiuo metu yra siūloma įsigyti ir lauko mini fermas. Tai specialūs, dviaukščiai, pilnai įrengti mediniai triušių nameliai. Šiuose nameliuose triušiai gyvena gryname ore ir nekvėpuoja savo mėšlo kvapu. Galima narvus triušiams galima pasigaminti ir pačiam. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra nustačiusi triušių gerovės reikalavimų. Pavyzdžiui, šiuo metu bet kurioje statybinėmis medžiagomis prekiaujančioje parduotuvėje išorės sienoms galima įsigyti drėgmei atsparių medžio drožlių plokščių - jos ne taip pūva ir triušiai mažiau prakrapšto. Narvų grindis galima pagaminti iš jau minėtos plokštės 25-30 cm lystelių arba iš vielos tinklo. Vielos tinklas parenkamas, kad viela būtu ne plonesnė kaip 1,8-2 mm, o akučių dydis 16 x 48, 16 x 24, 20 x 20 mm. Daugelis triušių augintojų jauniklius laiko 2-3 aukštų narvuose, kurių sienos ir stogas mediniai, o grindys ir priekinė sienelė su durelėmis - vielos tinklo. Tokiuose narvuose galima laikyti po 15 iki 3 mėnesių amžiaus jauniklių arba 10 vyresnio amžiaus triušių. Gaminantis triušių narvus juos galima įrengti su pasivaikščiojimo aikštelėmis, tačiau reikia nepamiršti, kad triušiai jautrūs skersvėjams, todėl šaltu oru narvus iš viršaus ir iš šonų patartina uždengti, o narvo viduje gausiai ir sausai pakreikti. Šeriant koncentruotais pašarais galima panaudoti atskirtus indus, kurie gali būti tiek moliniai, tiek plastikiniai. Tokie pat indai tinka ir vandeniui (vienas - pašarui, kitas - vandeniui). Kad triušiai pastoviai turėtų šieno, prie šėrimo skyriaus durelių reikia pritaisyti medines pakabinamas ėdžias, arba ėdžias įrengti kitaip, pvz., per vidurį tarp dviejų gaminamų narvų.
Triušių šėrimas
Triušių pašaruose turi būti visų organizmo gyvybinei veiklai palaikyti reikalingų medžiagų. Svarbiausieji pašarai: žolė, smulkus šienas, šakniavaisiai ir daržovės. Triušiai mėgsta ankštinių ir varpinių augalų mišinius, kiaulpienes, varnalėšas, kraujažoles, gysločius, liucerną, mėlynžiedžius vikius, varputį, taip pat morkų ir runkelių lapus. Šeriant triušius reikia stebėti, ar jie laukia pašaro, ar godžiai ėda. Iš to galima spręsti apie jų sveikatos sutrikimus. Sveiki triušiai, atėjus šėrimo laikui, sukrunta, brazdina groteles. Jei šėrimo metu gyvūnėlis, neėda, galima suprasti, kad jis serga. Jeigu triušiams sutrinka virškinimas, žolės reikia duoti kuo mažiau. Šeriant triušius reikia laikytis atitinkamo šėrimo režimo, todėl jie turi būti šeriami daugmaž vienu metu. Suaugusius triušius ir vyresnius kaip trijų mėnesių triušiukus patartina šerti du kartus per parą, triušingas ir žindančias pateles iki trijų mėnesių reikia šerti tris kartus per parą. Suaugę triušiai per parą suėda 0,4-1,0 kg žolės, jaunikliai - 0,1-0,4 g. Triušius papildomai galima šerti virtomis bulvėmis, moliūgais, bet geriausia - susmulkintomis morkomis ir cukriniais runkeliais, nes morkose yra daug lengvai virškinamų maisto medžiagų ir vitaminų, o cukriniuose runkeliuose daug cukraus ir mažai ląstelienos. Suaugusiems triušiams per parą reikia duoti 300 g, jaunikliams - 50-150 g paskanintų sėlenomis ar kombinuotaisiais pašarais sultingųjų pašarų. Nevirtų bulvių ir burokėlių duoti negalima, nes triušiai pradės viduriuoti. Žiemai suaugusiai patelei be jauniklių reikia paruošti apie 40-50 kg šieno, vienam jaunikliui iki 4 mėnesių amžiaus - 10-15 kg.
Dažniausios triušių ligos ir jų prevencija
Viena iš daugiausiai nuostolių pridarančių ligų yra virusinė triušiųliga - miksomatozė. Nugaišta iki 99 proc. šia liga susirgusių triušių, o persirgę ja tampa ligos nešiotojais. Dažniausiai ši liga plinta šiltuoju metų laiku. Ligos pradžioje pasireiškia akių vokų uždegimas ir sloga, ant snukio, ausų atsiranda patinimai, prasideda gleivinių uždegimai, kūno temperatūra pakyla iki 39,5° C. Tačiau yra ir kita ligos forma, kur mirštamumas siekia 50 proc. Šiuo atveju ant galvos, ausų, akių vokų atsiranda mazgeliai, kurie vėliau nekrotizuoja. Gijimas užtrunka iki 40-50 dienų. Triušių psoroptozė (niežai). Šia liga sergančių triušių ausys būna nešvarios, dvokia, jų viduje susidaro rudos masės kamščiai. Ausų pagrindas dėl uždegimo patinsta. Kartais sergantys gyvulėliai galvą laiko pakreipę. Negydoma liga išplinta visame kūno paviršiuje. Sergančius gyvulėlius reikia izoliuoti, o atsivežtus naujus reikia karantinuoti ir patikrinti, ar neužsikrėtę niežais. Įtariami triušiai turi būti profilaktiškai apdorojami akaricidiniais preparatais. Triušių eimerioze serga jauni iki 4 mėnesių amžiaus triušiukai. Būdingas ligos požymis - viduriavimas. Sergantys triušiai neėda, būna apatiški ir dažniausiai guli ant pilvo. Pilvas išpūstas, skausmingas. Ligai progresuojant, viduriavimas stiprėja, išmatose atsiranda kraujo. Gali būti nervinių traukulių, galūnių parezė, todėl nemažai triušių nugaišta. Norint išvengti triušių eimeriozės, triušius reikia laikyti sausose ir gerai vėdinamose patalpose ant vielinio tinklo grindų, kad nesusikauptų išmatų ir šlapimo. Geriausia juos auginti nuo skersvėjų ir lietaus apsaugotose pašiūrėse. Susirgę gyvulėliai gydomi antibiotikais ir antiseptikais.
Triušio elgsena ir dresūra
Nors yra teigiančių, kad triušiai - kvailoki gyvūnai, tai netiesa. Jie lengvai įsisąmonina teigiama motyvacija grindžiamas pamokas (kai kurie net dalyvauja vikrumo varžybose!). Jiems tinka klikerio, atlygio metodo mokymai. Abiem atvejais triušis gauna skanėstą už gerą elgesį. Savininkai augintinius gali išmokyti tiek smagių triukų, tiek naudingų dalykų. Treniruotės padidina triušio pasitikėjimą žmogumi, mažina jo bailumą. Jeigu planuojate įsigyti ar jau turite triušį, turbūt žinote, kad pelnyti jo meilę gan sudėtinga, tačiau įmanoma. Vienas iš raktų į šio ilgaausio gyvūnėlio širdį - žinoti, ką jis bando pasakyti ir į tai tinkamai reaguoti. Triušių kūno kalba ir elgesys daugiausia nulemti instinktų, paprastai savo mintis jie išreiškia tam tikromis pozomis bei garsais.
Triušis ir vaikai
Mažus vaikus kartu su naminiais gyvūnais auginantys tėveliai dažniausiai neabejoja tokiu savo pasirinkimu. Nors augintinis suteikia papildomų rūpesčių, dauguma suaugusiųjų naminių gyvūnų ir vaikų bendrystę sieja su namų pilnatve. Naminis gyvūnėlis daug atskleidžia apie šeimininką.
Tinkamo triušio pasirinkimas
Triušio pasirinkimas neturėtų būti spontaniškas. Tai ne tik žavus pūkuotas gyvūnas, bet ir atsakomybė bent 8-10 metų. Skirtingos veislės skiriasi ne tik išvaizda, bet ir temperamentu, aktyvumo lygiu bei priežiūros poreikiais. Mažesnėms erdvėms labiausiai tinka nykštukiniai triušiai - tokie kaip nykštukinis avinukas, liūtagalvis ar olandų triušis. Jie užima mažai vietos, greitai pripranta prie žmonių, o savo aktyvumą išlieja žaidimų metu. Šeimoms su mažais vaikais geriausiai tinka ramios, kantrios veislės - pavyzdžiui, mini lopas arba liūtagalvis triušis. Jie mėgsta būti glostomi, tačiau reikia išmokyti vaikus elgtis švelniai - triušiai nekenčia kelimo už ausų ar uodegos. Turint daugiau vietos galima rinktis mėsines ar universalias veisles, kurios jaučiasi geriau lauko sąlygomis. Tokie triušiai kaip Naujosios Zelandijos, Kalifornijos ar Pilkasis milžinas puikiai prisitaiko prie temperatūrų svyravimų, tačiau būtina apsauga nuo vėjo ir drėgmės. Jei jus traukia ne ūkiniai, o estetiniai aspektai, rinkitės Angoros arba Vokiečių reksų veisles. Šie triušiai - tarsi prabangūs augintiniai, kurių kailis reikalauja ypatingo dėmesio.
Triušio apgyvendinimas
Dekoratyvinio triušio narvelis turėtų būti ne mažesnis nei 80x50 cm. Šie gyvūnėliai geriausiai jaučiasi tada, jei yra auginami ne po vieną, tad tuomet, jei nuspręstumėte įsigyti du triušius, narvelis turėtų būti 1x2 m dydžio. Geriausia viename narvelyje auginti dvi pateles arba kastruotus patinus. Dekoratyviniai triušiai puikiai sutaria su jūrų kiaulytėmis, todėl gali būti laikomi viename narvelyje - tereikia parinkti tinkamo dydžio „namą“. Triušių narvas turėtų būti pakankamai aukštas, jame reikėtų įrengti vietą, kurioje augintinis galėtų pasislėpti. Svarbu žinoti, kad dekoratyviniai triušai yra jautrūs skersvėjui, todėl iš anksto apgalvokite, kur statysite narvelį. Vasaros metu narvelį galima išnešti į lauką ar balkoną, tačiau būtina apsaugoti augintinį nuo tiesioginių saulės spindulių. Triušiui tinkamiausia oro temperatūra - nuo 18 iki 22 laipsnių Celsijaus.
Kraikas triušiams
Dauguma dekoratyvinių triušių „reikalus“ atlieka vienoje pasirinktoje narvelio vietoje. Geriausiu pasirinkimu gali būti puikiai drėgmę sugeriantis pakratas (pavyzdžiui, medžio drožlės). Triušiai labai vertina švarą, todėl kraiką rekomenduojama keisti ne rečiau nei kartą per savaitę. Augintinio „tualetą“ galite įrengti narvelio kampe - parduotuvėse tikrai rasite specialių prie narvelio grotelių tvirtinamų kampinių kraiko dėžučių.
Galimybė laisvai lakstyti
Dekoratyviniam triušiui tikrai nepakaks vien tik narvelio teritorijos - svarbu kasdien išleisti augintinį palakstyti. Namuose galima pastatyti aptvarą, kuris apsaugos augintinį nuo galimų pavojų - niekam ne paslaptis, kad triušiai mėgsta pakramtyti laidus, o tai gali baigtis net labai liūdnai. Dekoratyviniams triušiams taip pat gali būti pavojingi įvairūs nuodingi augalai, chemikalai, ir t.t. Būkite budrūs ir stebėkite, ką veikia jūsų augintinis!
#
tags: #dekotatyviniai #triusiai #ir #kudikis