Alerginės ligos yra vis dažnesnė sveikatos problema, paveikianti tiek vaikus, tiek suaugusius. Savalaikė ir profesionali alergijų diagnostika bei gydymas yra ypač svarbūs norint užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias alergines ligas, pasireiškiančias vaikams, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus.
Alerginės reakcijos esmė
Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas.
Dažniausi odos bėrimų alergenai
Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą. Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:
- Saulė. Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginei reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
- Vanduo. Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
- Dulkės. Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
- Vabzdžiai. Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
- Maistas. Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
- Vitaminai. Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
- Augalai. Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
- Gyvūnai. Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
- Metalas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.
Alerginis bėrimas vaikui
Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.
Odos bėrimų priežastys vaikams
Odos bėrimas - tai sudirginta, pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Dažniausios bėrimų priežastys vaikams:
Taip pat skaitykite: Dažnos vaikų ligos
- Infekcijos: Virusinės (pvz., vėjaraupiai, enterovirusas, tymai, raudonukė) arba bakterinės (pvz., impetiga, skarlatina).
- Alergijos: Maisto alergijos, kontaktinė alergija (pvz., į kosmetiką, metalus, drabužių medžiagas), alergija vabzdžių įkandimams.
- Odos ligos: Egzema (atopinis dermatitas), žvynelinė.
- Kitos priežastys: Blusų įkandimai, Laimo liga, prakaitinė.
Infekciniai bėrimai
Virusinės infekcijos, tokios kaip enterovirusas, yra ypač paplitusios tarp vaikų, nes jų imuninė sistema dar tik vystosi. Enterovirusai gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant bėrimus, karščiavimą ir net komplikacijas, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus.
Enterovirusiniai bėrimai
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai.
Kaip užsikrečiama enterovirusu?
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis. Bloga asmens higiena skatina virusų plitimą.
Enteroviruso gydymas:
Gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Gali būti skiriami karščiavimą mažinantys vaistai, rekomenduojama lengvai virškinama dieta. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.
Enteroviruso komplikacijos:
Negydant enteroviruso, ypač vaikams, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos, tokios kaip meningitas, miokarditas, rankų, kojų ir burnos liga, encefalitas, poliomielitas, pleurodynia.
Taip pat skaitykite: Ligos ir patarimai tėvams
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla. Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio.
Vėjaraupių gydymas:
Jei tokių simptomų nėra, vaiko nekankina gausus bėrimas, jį gydyti galima namuose skiriant vaistus nuo temperatūros bei kruopščiai prižiūrint odą.
Tymai
Tymai pasireiškia febriliu karščiavimu, paraudusiomis, traiškanojančiomis akimis. Jei vaikas dažnai kosti su skaidriu sekretu, jam nuolat varva nosis, ašaroja akys, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti tymų atvejis. Jei prie šių simptomų vaiką dar ir išbėrė, būtina kviesti gydytoją į namus.
Raudonukė
Raudonukė pasireiškia odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais ir nežymia sloga. Ant kūno atsiranda įvairaus stambumo ir gausumo švelniai rausvos spalvos dėmelės. Jos paprastai būna šiek tiek pakilusios nuo odos paviršiaus.
Impetiga
Impetiga - odos liga, kurią sukelia auksinis stafilokokas, hemolizinis streptokokas arba iškart abi bakterijos. Liga pažeidžia veido odą, ypatingai - aplink nosį, taip pat - delnus. Liga prasideda nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri greitai išauga. Paraudusioje odoje susidaro skysčio pritvinkusi pūslelė. Pūslelė greitai trūksta ir pasidengia geltona luobele arba sudžiuvusiais pūliais.
Taip pat skaitykite: Dažniausios vaikų baimės
Impetigos gydymas:
Būtinai kreipkitės į gydytojas, kuris veikiausiai išrašys antibiotikų kremų ir tepalų. Esant nuplikytos odos sindromo grėsmei, skiriama geriamųjų antibiotikų.
Egzema (atopinis dermatitas)
Egzema vadinamas ilgai besitęsiantis (lėtinis), neinfekcinės kilmės odos uždegimas, kurio metu dėl nuolatinio visos odos pažeidimo, tam tikri odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys, pasireiškia alerginis bėrimas.
Egzemos priežastys:
Dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Didelės reikšmės ligos atsiradimui turi genetika ir paveldimumas. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc.
Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės.
Egzemos gydymas:
Visiškai išgydyti egzemos kol kas - neįmanoma. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc. egzema taps nuolatine gyvenimo palydove, o Jūsų ir Jus gydančio gydytojo tikslas bus ligą suvaldyti. Tai padės padaryti būklę pabloginančių alergenų diagnostika, bei tinkama odos priežiūra:
- Odos prausimas ne karštu, o drungnu vandeniu.
- Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai.
- Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
- Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.
Dilgėlinė
Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Bėrimai prasidedantys odos niežuliu ir odos paburkimais gali netikėtai atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Dilgėlinės priežastys:
Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems - ne, iki šiol nėra žinoma. Neabejotina tik tai, kad dilgėlinės atsiradimui daug įtakos turi paveldimumas, bendra imuninės sistemos būklė, bei aplinkos veiksniai, tokie kaip infekciniai sukėlėjai (ypač virusai), staigūs temperatūros pokyčiai (karščio arba šalčio nulemta dilgėlinė) ir aplinkoje esantys alergenai.
Dilgėlinės gydymas:
Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Itin svarbu stebėti kokiomis aplinkybėmis pasireiškia dilgėlinės paūmėjimai (suvalgius tam tikro maisto ar tam tikru metų laiku) ir visą tai aptarti su savo gydytoju alergologu.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas - tai ypatingas alerginis bėrimas, pasireiškiantis kaip neigiama reakcija į tam tikras buitinės chemijos medžiagas, kosmetikos priemones, metalus.
Alerginio kontaktinio dermatito priežastys:
Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikros gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose. Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didesnėmis žaizdomis.
Alerginio kontaktinio dermatito gydymas:
Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti. Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu. Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines. Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.
Kitos bėrimų priežastys
- Blusų įkandimai: Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
- Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
- Žvynelinė: Pasirodo mazgeliai, apvalios arba ovalo formos violetinės arba rausvos dėmės, kurių paviršiaus oda pleiskanoja.
Alerginių bėrimų gydymas
Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.
Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.
Kada kreiptis į alergologą?
Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau jei neaiškios kilmės odos bėrimas tęsiasi ir ūmėja, būtina kreiptis į gydytojus. Taip pat, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškė anafilaksinės reakcijos požymiai: staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo sutrikimai, gerklės patinimas, išplitusi dilgėlinė ar alpimas.
Kaip pasirinkti tinkamą alergologą?
Alergologas yra gydytojas, kuris specializuojasi alerginių ligų diagnostikoje, prevencijoje ir gydyme, kurio pasirinkimas gali lemti gydymo efektyvumą. Tinkamo specialisto pasirinkimas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių - paslaugų prieinamumo, klinikos galimybių, laukimo laiko, specialisto kvalifikacijos, patirties ir reputacijos.
Ieškant patikimo specialisto taip pat gali būti naudinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, pasidomėti kitų pacientų atsiliepimais apie alergologą, patikrinti, ar gydytojas priklauso profesinėms asociacijoms (pvz., Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos bendruomenė, Europos imunodeficitų bendruomenė ir kt.). Renkantis specialistą verta pasidomėti gydytojo specializacijos sritimi ir patirtimi. Pavyzdžiui, jei vaikas dažnai serga, vertėtų ieškoti pediatro-alergologo, turinčio patirties su imunologija.
Alergijos tyrimai
Pirmas vizitas pas alergologą paprastai trunka ilgiau nei įprasta konsultacija. Jo metu gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti alergenus:
- Odos dūrio testai - tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas. Jo metu ant odos užlašinami alergenai ir stebima, ar atsiranda reakcija.
- Odos lopo mėginiai - tai alerginiai tyrimai, skirti nustatyti lėtojo tipo alergiją (pvz., maisto ar cheminiams alergenams). Paprastai šie mėginiai užklijuojami pirminės arba pakartotinės konsultacijos metu ir reikalauja kelių pakartotinių vizitų savaitės bėgyje.
- Specifinių IgE antikūnų tyrimai - tai kraujo tyrimai, kurie nustato organizmo reakciją į alergenus: jų ekstraktus (mišinius) arba konkrečius alergeno šaltinio baltymus. Pastarasis metodas vadinamas komponentine (molekulinių alergenų) diagnostika, leidžiančia nustatyti alergiją ne tik bendrai alergenų grupei (pvz., žemės riešutams), bet ir atskiriems jų baltymams. Šie tyrimai naudingi, kai negalima atlikti odos testų dėl odos ligų ar vartojamų vaistų. Vis dėlto dažniau pirmo pasirinkimo yra būtent komponentinė diagnostika, nes ji suteikia kur kas platesnį ir gilesnį ištyrimą. Pavyzdžiui, naudojant Alex2 makrogardelę galima išsamiai ištirti net 295 alergenus - tiek alergenų ekstraktus, tiek jų molekulinius komponentus.
- Provokaciniai mėginiai - šie tyrimai atliekami tik specialistų priežiūroje ir kai kiti tyrimai neduoda aiškių rezultatų - tai auksinis alerginių tyrimų standartas. Šių tyrimų metu pacientui kontroliuojamomis sąlygomis duodamas įtariamas alergenas ir stebima reakcija.
- Įodiniai mėginiai - tai alerginiai tyrimai, atliekami siekiant nustatyti, ar organizmas turi greitojo arba lėtojo tipo įsijautrinimą tam tikram vaistui.
Jei tyrimai atliekami vaikui, verta jį psichologiškai paruošti, paaiškinti, kad procedūros nesukels stipraus skausmo, ir pasiimti vaiko mėgstamą žaislą ar knygą, kad būtų ramiau.
Dažniausios alerginės ligos:
Alerginis rinitas (šienligė):
- Kas tai? Nosies ir (dažnai) akių gleivinių uždegimas, kurį sukelia alergenai.
- Simptomai: čiaudulys, sloga arba „varvėjimas“, nosies užgulimas, niežulys; akių perštėjimas, ašarojimas.
- Dažniausi alergenai: žiedadulkės, dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos, pelėsis.
Dilgėlinė ir angioedema:
- Kas tai? Greitai atsirandantys niežtintys bėrimai (pūkšlės) ir/ar gilesnių audinių tinimai.
- Tipai: ūminė (iki 6 savaičių) dažnai po infekcijų ar vaistų; lėtinė spontaninė (≥6 savaičių).
Anafilaksija:
- Kas tai? Staigi, sisteminė, gyvybei pavojinga reakcija.
- Simptomai: generalizuota dilgėlinė/niežulys + kvėpavimo sutrikimai (švokštimas, gerklų patinimas) ir/arba kraujospūdžio kritimas, alpimas; gali būti virškinamojo trakto simptomai.
- Pirmoji pagalba: adrenalino autoinjektorius į šlaunį nedelsiant, kviesti 112, guldyti/kojas pakelti, pakartotinai leisti adrenaliną kas 5-15 min., jei reikia.
tags: #dazniausios #vaiku #alergines #ligos