Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, siekiant užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime nakties žindymo ypatumus 2 metų vaikui, atsižvelgiant į mitybos svarbą, miego įpročius ir emocinį ryšį tarp motinos ir vaiko.
Motinos pieno svarba kūdikių mitybai
Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Žindyti kūdikį reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Papildomas maistas ir tinkami gėrimai
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami. Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
Taip pat skaitykite: Nėštumo šlapinimosi problemos
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g). Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų. Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų. * Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrinta tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
Taip pat skaitykite: Vaiko šlapinimosi sutrikimai
Alergijos maistui
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Vegetarinė ir veganinė mityba
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.
Papildomo maitinimo pradžia ir maisto laikymas
ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Natūralus ir dirbtinis maitinimas
Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas. iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min.
Dažnos kūdikių problemos
- Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
- Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
- Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
- Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
- Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina di…
Kūdikio miego ypatumai ir naktinis žindymas
Vaiko miegas naktį iš dalies priklauso ir nuo jo miego dieną. Jeigu dieną kūdikis santykinai daug laiko būdrauja aktyviai domėdamasis aplinka arba yra dominamas aktyviu bendravimu su juo, atitinkamai santykinai daugiau laiko/valandų mažylis ilsėsis naktį, t.y. miegos. Jeigu kūdikis blogai augtų ir reikėtų įtarti, jog kūdikis nuolat neprivalgo, aišku, vertėtų pasistengti, kad jis daugiau maisto (geriausio - mamytės pieno) gauto visais įmanomais būdais, taigi ir naktiniais maitinimais, galbūt net ir specialiai jį tam pažadinant. Tačiau Jūsų mergaitė auga gerai, net po 900 gramų per mėnesį, be to ir dažnas šlapinimasis yra vienas iš požymių, jog pieno jai pakanka.
Taip pat skaitykite: Kaip suvaldyti dažną šlapinimąsi po gimdymo
Taip pat žrJau seniai daugelio mamų pastebėta, jog vakarais kūdikiai dažniau nori prisiglausti ir ilgiau išbūti prie motinos krūties. Tai siejama su savotišku nuovargiu po daugybės dienos įspūdžių, galimai net ir vadinamaisiais biolaukais vaiką pasiekiančiu didesniu jį supančių artimų žmonių nerviniu dirglumu po patirtų dienos vargų ir įtampų. Reikėtų ir vertėtų visiems nurimti ir negailėti vaikui švelnaus dėmesio.
Kodėl mergaitė prie krūties vakarais elgiasi nekantriai, tarsi neprivalgytų? Rašote, jog mergaitei po žindymo dar duodate gerti iš buteliuko per čiulptuką iš anksto ištraukto krūties pieno. Gėrimas iš buteliuko, ypač jeigu pienas iš jo pro čiulptuką varva lengvai, kūdikiui yra daug lengvesnis darbas negu krūties žindimas. Prisimindamas tą lengvumą, ir kitą kartą kūdikis gali panorėti to paties “patogumo” ir patinginiauti, kai pienui iš krūtie prisišaukti vėl reikėtų kantriai padirbėti žindant.Be to, įpratęs nuraminimui užmiegant burnoje laikyti ir čiulptuką-tuštuką, kuris ties pagrindu (čiulptuko kakliukas) yra santykinai daug kartų siauresnis negu mamos krūtis, kūdikis tuo pačiu įpranta burną/lūpas laikyti beveik sučiauptas.Jis ir glausdamasis prie mamos krūties gali nebeišsižioti taip plačiai, kaip reikėtų, kad galėtų gerai žįsti. O tuomet, nors ir atrodytų, kad jis stengiasi labai energingai, “įnirtingai traukti pieną iš krūties ” pienas į jo burną nebėga taip laisvai, kaip jis norėtų, arba kaip tai vyksta geriant iš buteliuko per čiulptuką, ir todėl mažasis “zyzia”, nerimsta…
Naktinis žindymas: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai
Kūdikiai, rečiau - vaikai virš metų naktį nori valgyti. Pirmieji - dėl to, kad tai yra jų organizmo fiziologinis poreikis, vyresni - dažniau iš įpročio. Naujagimis per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį pats pasirenka maitinimosi dažnį. Tik jis žino, kada, kiek laiko žįsti. Kitais žodžiais tariant, mama privalo prisitaikyti prie mažylio norų. Tik dažnas žindymas bet kuriuo paros laiku skatina pieno gamybą, o šis yra nepakeičiamas maistas naujagimiui, kūdikiui, mažam vaikui.
Naktiniai valgymai ne tik pasotina. Ne veltui mamos pastebi, kad kartais kūdikis krūtį patraukia kelis kartus, bet to pakanka, kad nusiramintų ir vėl įmigtų. Natūralu - juk visi žinome, kad krūties žindimas mažyliui suteikia saugumo jausmą. Kūdikiui nieko nėra maloniau, kaip pajusti mamytės šilumą ir širdies plakimą, prie kurio priprato įsčiose. Per naktį duokite kūdikiui valgyti tiek kartų, kiek tik jis nori. Dažniausiai, kai netrūksta motinos pieno, 4 mėn. ir vyresni kūdikiai naktį prašo valgyti vieną kartą. Naktį žįsdami kūdikiai neretai įkanda į krūtį. Taip atsitinka dėl godaus žindimo, t.y., kai mažylis labiau praalko arba ilgai nesulaukė taip trokštamos krūties. Mažylis įkanda nesąmoningai. Kad įkandimai nebūtų dažni, kai tik mažylis pravirksta ir ieško valgyti, nedelsiant reikėtų patenkinti jo norą, o kai užsnūsta, spenelį nedelsiant ištraukti iš jo burnos.
Patarimai mamoms, norinčioms sumažinti naktinių žindymų skaičių
Jei naktį žindote ir tikrai turite pakankamai pieno, tačiau norėtumėte nors šiek tiek sumažinti naktinių žindymų skaičių, dažniau žindykite dieną. Ypač 4 ir 9 mėn. Vėlyvą popietę ir vakare žindykite dažnai, kas 1-2 val., galite pabandyti žindyti iš vienos krūties, kad kūdikis suvalgytų daugiau galinio riebiojo pienelio ir pasisotintų ilgesniam laikui. Jeigu kūdikiui daugiau kaip 6 mėn., jis sveikas ir neišgyvena spartaus augimo laikotarpio, galite neskubėti duoti krūties vos jam suniurzgėjus. Luktelėkite ir pažiūrėkite, kas bus. Galbūt kūdikis užmigs pats, o gal vis labiau nerims ir jums taps aišku, kad be krūties neapsieisite. Svarbiausias dalykas yra klausytis savo kūdikio.
Kūdikio miego regresijos
Daugelis tėvelių tikisi, kad miegas vaikui augant vis gerėja. Deja, tiesa yra tokia, kad miegas, kaip ir praktiškai viskas, kas susiję su augančiu žmogučiu nėra pastovus. Miego kreivė nekyla aukštyn, link gerėjimo - ji greičiau jau primena labai, labai vingiuotą kelią.Miego regresiją gali sukelti begalė veiksnių - bloga savijauta, augimų šuoliai, pasiekimų savaitės ( nauji įgūdžiai, atsiskyrimo nerimas ), besikalantys dantukai, primaitinimo pradžia, aplinkos pasikeitimas ir t.t.Tačiau dažniausiai ryškiausios miego regresijos pasireiškia maždaug ketvirtą ir 8-10 gyvenimo mėnesiais. Pirmoji miego regresija siejama su priartėjimu prie normalaus cirkadinio ritmo, taip pat su faktu, kad kūdikis tampa vis smalsesnis, tačiau dar vis negali užtikrintai valdyti savo kūno, ir ta frustracija įtakoja miegą. Artėjant link metų miego regresiją dažnai sukelia atsiskyrimo nerimas. Tokiu metu mažylis pradeda suvokti,kad jis ir mama nėra viena, kad kai mama išeina, jos NĖRA šalia. Šį laiką reikia tiesiog…išlaukti. Miego regresijos trunka nuo 2 iki 8 savaičių.
Saugus miegas
Vieni tėvai pasirenka miegoti su mažyliu kartu, kiti - atskirai. Svarbiausia žinoti, kad bent iki pusmečio migdyti vaiko kitame kambaryje ar toli nuo savęs nepatartina. Aišku, šiais laikais tikrai yra įvairių daviklių kurie seka vaiko širdutės veiklą ir kvėpavimą ir visa tai praneša tėvams, tačiau tam tikros rizikos išlieka, tad dėl mažylio saugumo jis turėtų būti arti tėvų. Net jeigu kūdikis ir miega lovytėje šalia tėvų, labai svarbu KAIP ta lovytė paruošta. Svarbu tvirtas čiužinukas ir jokių minkštų pagalvėlių, apsaugėlių. Kūdikiams pagalvių išvis nereikia, o minkštos apsaugėlės, sunkūs, stori užklotai nėra saugūs. Saugiausia kūdikį migdyti specialiame”miegmaišyje”. Jeigu tėvai nusprendžia naujagimį vystyti, tai svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik iki kol šis nesivarto! Vystant klubai bei kojytės turėtų būti laisvi. Labai svarbu atsižvelgti ir į kambario temperatūrą bei nevystyti mažylio per daug šiltai - perkaitimas gali turėti įtakos SKMS.Dažnai tėvai tiesiog bijo miegoti kartu su naujagimiu/ kūdikiu. Tačiau miegoti kartu yra tikrai puiku - žindančių mamų miegas paprastai būna kokybiškesnis.Sveika, neišsekusi, alkoholio, psichotropinių medžiagų nevartojanti mama visada labai gerai jaus savo mažylį. Tiesa, kaip ir miegui lovelėje, taip ir miegui kartu yra svarbu saugumas - patariama neguldyti naujagimio ir mažo kūdikio šalia pagalvių, nekloti storu užklotu, neguldyti prie atviro krašto.Taip pat svarbu ir miegojimo pagrindas - čiužinys turi būti kokybiškas, neįdubęs.Miegas - didelis mokslas! Tačiau augant vaikučiui tėvai atranda savo mažas gudrybes. Svarbiausia siekti ne tik kokybiško miego, bet ir pozityvios migdymo patirties tiek tėveliams, tiek mažyliui. Tad.. ramių jums naktų!
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro programa
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui. Šios programos tikslas - organizuoti mokymus ir konsultacijas nėštumo ir ankstyvojo pogimdyminio laikotarpio mitybos, kūdikių maitinimo bei psichologinės ir fiziologinės būklės kitimo klausimais.