Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame mobilumas ir globalizacija skatina daugiakultūriškumą, vis daugiau vaikų auga aplinkoje, kurioje vartojamos kelios kalbos. Daugiakalbystė, kaip reiškinys, turi įtakos ne tik vaiko socialinei ir kultūrinei raidai, bet ir jo kalbos įgūdžiams. Šiame straipsnyje nagrinėsime daugiakalbių vaikų kalbos raidą, galimus kalbos sutrikimus, jų identifikavimo ypatumus bei ugdymo perspektyvas.
Daugiakalbystės Reiškinio Poveikis Vaikų Kalbos Sutrikimui
Dvikalbystės ir daugiakalbystės samprata, kalbos mokymosi vaikystėje modeliai
Dvikalbystė ir daugiakalbystė apibrėžiamos kaip asmens gebėjimas suprasti ir vartoti dvi ar daugiau kalbų. Vaikystėje kalbos mokymosi procesas yra intensyvus ir natūralus, nes smegenys yra itin imlios kalbinei informacijai. Vaikai kalbų mokosi panašiai, kaip išmoksta vaikščioti - per pasikartojimą, imitavimą ir žaidimą.
Daugiakalbystės reiškinio vaikystėje įvairiapusiškumas
Daugiakalbystės reiškinys vaikystėje yra labai įvairialypis. Vienas iš šeimų, atvykusių į Lietuvą, siekių - vaikams perduoti savo šalies etnines tradicijas, išsaugoti nacionalinių švenčių šventimo papročius. Lietuvoje šeimą sukūrusi estė Liia Urman teigia, jog tokių šeimų vaikai kartais kalba ne dviem, o net keturiomis kalbomis. Tam, kad lavindami šiuos įgūdžius nepamirštų ir gimtosios kalbos, kuriamos sekmadieninės mokyklos. Tokie vaikai auga apsupti keturių kalbų - su tėčiu kalba viena, su mama - kita, o mokykloje mokosi lietuvių bei anglų kalbų.
Kalbos sutrikimų identifikavimas ir logopedinė pagalba daugiakalbiams vaikams
Daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų identifikavimas yra sudėtingesnis nei vienakalbių vaikų, nes būtina atsižvelgti į kalbų įsisavinimo lygį, kalbos aplinką ir kultūrinius ypatumus. Logopedinė pagalba daugiakalbiams vaikams turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į vaiko kalbos poreikius ir stipriąsias puses.
Vaiko galimybės įsisavinti kalbą daugiakalbėje aplinkoje
Vaiko galimybės įsisavinti kalbą daugiakalbėje aplinkoje yra didelės, ypač ankstyvame amžiuje. Dėl smegenų plastiškumo ir stiprios motyvacijos vaikystė yra pats palankiausias žmogaus amžius kalboms mokytis. Daugiakalbiai vaikai dažnai pasižymi geresniu kūrybiniu mąstymu, lankstesniu kognityviniu mąstymu ir geresniais bendravimo įgūdžiais.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Vaiko daugiakalbės aplinkos susiformavimo ypatumai
Vaiko daugiakalbė aplinka gali susiformuoti įvairiais būdais: šeimoje, kur tėvai kalba skirtingomis kalbomis, arba ugdymo įstaigoje, kurioje dėstoma keliomis kalbomis. Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai galimybių girdėti ir vartoti visas kalbas, su kuriomis jis susiduria.
Kognityviniai ir lingvistiniai vaiko kalbos sutrikimai
Kognityviniai ir lingvistiniai vaiko kalbos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais: vėluojančia kalbos raida, sunkumais tariant garsus, ribotu žodynu, gramatinėmis klaidomis ar sunkumais suprantant kalbą. Svarbu atskirti, ar sunkumai kyla dėl kalbos sutrikimo, ar dėl nepakankamos kalbos praktikos.
Vaiko Daugiakalbystės Probleminiai Aspektai
Vaiko kalbos sutrikimų diferencijavimas ir identifikavimas
Vaiko kalbos sutrikimų diferencijavimas ir identifikavimas daugiakalbėje aplinkoje yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių. Svarbu atsižvelgti į vaiko kalbos istoriją, kalbos aplinką, kultūrinius ypatumus ir kitus galimus rizikos veiksnius.
Daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų problematika
Daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų problematika susijusi su tuo, kad tradiciniai kalbos vertinimo metodai dažnai yra pritaikyti vienakalbiams vaikams ir gali būti netinkami daugiakalbiams vaikams. Be to, trūksta specialistų, kurie specializuojasi daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų srityje.
Daugiakalbio vaiko vystymasis multikultūriniu aspektu
Daugiakalbio vaiko vystymasis multikultūriniu aspektu yra svarbus, nes kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir kultūros dalis. Mokydamasis kelių kalbų, vaikas susipažįsta su skirtingomis kultūromis, plečia savo pasaulio suvokimą ir tampa tolerantiškesnis kitoms kultūroms.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Požiūrio į vaikų kalbos sutrikimus daugiakalbystėje aplinkoje formavimasis
Požiūris į vaikų kalbos sutrikimus daugiakalbystėje aplinkoje turėtų būti teigiamas ir palaikantis. Svarbu suprasti, kad daugiakalbystė yra vertybė, o kalbos sutrikimai gali būti įveikiami, suteikiant vaikui tinkamą pagalbą ir palaikymą.
Daugiakalbių vaikų su kalbos sutrikimais ugdymo perspektyvos
Daugiakalbių vaikų su kalbos sutrikimais ugdymo perspektyvos yra teigiamos, jei vaikams suteikiama individualizuota logopedinė pagalba, atsižvelgiant į jų kalbos poreikius ir stipriąsias puses. Svarbu skatinti vaiko domėjimąsi kalbomis ir kultūromis, sudaryti jam galimybes bendrauti su įvairiakalbiais žmonėmis.
Kaip Auginti Dvikalbį Vaiką?
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano.
Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.
A Grupės Klausimai (Planuojantiems Auginti Dvikalbį/Daugiakalbį Vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz .: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
- Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
- Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
- Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
- Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
- Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
- Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą?
- Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
- Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
- Kokius išteklius jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)
B Grupės Klausimai (Jau Auginantiems Dvikalbį/Daugiakalbį Vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
- Kas šiuo metu veikia labai gerai?
- Kas šiuo metu neveikia taip gerai?
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs!
Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Šeimos Kalbos Strategija
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi.
Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką: Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Atspėk ką sugalvojau! Tik nesakyk TAIP/NE. Klausykite audio knygas. Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas. Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus.
Klausimai ir Atsakymai apie Dvikalbystę
Mūsų vaikas - dvikalbis. Norėtume sužinoti, ar dvikalbystė visada lemia lėtesnę vaiko kalbos raidą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maži vaikai visiškai lengvai įsisavina dvi kalbas. Vienakalbio ir dvikalbio vaiko ankstyvosios kalbos raidos etapai iš esmės sutampa: tuo pačiu amžiaus laikotarpiu pradedama guguoti, 10-14 mėn. išmokstami pirmieji žodžiai, 18-26 mėn. pradedami sudaryti dvižodžiai ir trižodžiai sakiniai. Vėliau, dvikalbiui vaikui augant, jo kalba pradeda skirtis nuo vienakalbio vaiko kalbos, tačiau šie skirtumai yra normalus raidos procesas ir neturėtų būti laikomi lėtinančiais bendrąją kalbos raidą.
Esame dvikalbiai tėvai, tačiau stengiamės auginti vaiką vienakalbėje aplinkoje, todėl namuose kalbame dominuojančia šalies kalba.
Pirmiausia, svarbu paminėti, kad dvikalbė aplinka - gimtosios kalbos vartojimas namuose - nedaro neigiamo poveikio vaiko antrosios (šalies) kalbos raidai. Pradėjęs lankyti mokyklą, daugiau laiko praleisdamas šalies kalba kalbančioje bendruomenėje, vaikas natūraliai išmoksta šalies kalbos, todėl nebūtina nuo pat gimimo jam sudaryti vienakalbę aplinką. Antra, vaiko kalbos raidą (sėkmingą ar nesėkmingą) ypač stipriai lemia tėvų kalbos kompetencija (žodyno apimtis, gramatinių konstrukcijų sudėtingumas), todėl su vaiku reikėtų bendrauti ta kalba, kurią geriausia mokate.
Pastebėjome, kad mūsų dvikalbio vaiko kalba vėluoja ir nesivysto taip, kaip kitų dvikalbių jo bendraamžių.
Kalbos vėlavimas ir vėluojanti raida yra skirtingi dalykai. Pirma, vienakalbio ir dvikalbio vaiko ankstyvosios kalbos raidos etapai iš esmės sutampa: tuo pačiu amžiaus laikotarpiu pradedama guguoti, 10-14 mėn. išmokstami pirmieji žodžiai, 18-26 mėn. pradedami sudaryti dvižodžiai ir trižodžiai sakiniai.
Mūsų dvikalbiui sūnui - treji metai. Bendraudami su vaiku, kiekvienas kalbame savo gimtąja kalba. Pastebėjome, kad vaikas kalbėdamas painioja abi kalbas, t. y. tuo pat metu kalba abiem kalbomis.
Toks kalbėjimas vadinamas „kodų kaita“. Visi bet kurio amžiaus dvikalbiai kartais taip elgiasi, ir tai nelaikoma kalbos sutrikimu. Kalbėdami vaikai linkę vartoti gerai žinomus žodžius ir ne visada sieja juos su konkrečia kalba, todėl neretai sudaro sakinį iš skirtingų kalbų žodžių.
Esame dvikalbiai tėvai ir su vaiku bendraujame abiem kalbomis, t. y. pokalbio metu kaitaliojame kalbas.
Viena iš įprastų taisyklių bendraujant su dvikalbiu vaiku - „vienas suaugusysis - viena kalba“. Ji ypač rekomenduotina, kai skiriasi tėvų gimtosios kalbos ar kai vienas iš tėvų nekalba kito gimtąja kalba. Laikydamiesi šios taisyklės, tėvai turėtų kalbėti su vaiku tik savo gimtąja kalba, net jei vaikas atsako kita kalba.
Kokio amžiaus vaikas turėtų būti „supažindinamas“ su antrąja kalba? Ar reikėtų palaukti, kol susiformuos pirmosios kalbos įgūdžiai, ar kuo greičiau pradėti mokyti antrosios kalbos?
Kalbant apie ankstyvąją vaikystę, sunku tiksliai pasakyti, kada geriausia pradėti mokytis antrosios kalbos. Daugybė vaikų visame pasaulyje sėkmingai įsisavina dvi kalbas nuo pat gimimo, dar daugiau vaikų vieną kalbą įsisavina namuose, o kitos sėkmingai išmoksta mokykloje.
Kokia kalba reikėtų bendrauti su vaiku, jei mokykloje mokoma kita nei namų kalba, o vaikui tiek viena, tiek kita kalba kelia sunkumų? Ar reikėtų atsisakyti namų kalbos ir bendrauti su vaiku tik viena (mokyklos / visuomenės) kalba?
Mūsų penkerių metų dvikalbiam vaikui diagnozuotas kalbos sutrikimas. Specialistai patarė kalbėti su juo tik viena - mokyklos/visuomenės - kalba, tačiau mūsų šeimai tai nėra lengva: tiek mes, tiek kiti (vyresni) mūsų vaikai esame dvikalbiai. Ši rekomendacija (kad ir kaip būtų gaila - dažnai siūloma dvikalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, tėvams) kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad dviejų kalbų įsisavinimas vienu metu vaikui yra pernelyg sudėtingas procesas ir gali dar labiau apsunkinti kalbos sutrikimą. Būtina pabrėžti, kad šio įsitikinimo iki šiol nepatvirtino jokie moksliniai tyrimai.
Ketiname leisti sūnų į mokyklą, kurioje mokoma šalies dominuojančia kalba. Vaikui yra nustatytas kalbos sutrikimas.
Iki šiol nesama išsamių tyrimų, kurie objektyviai atskleistų vaiko, turinčio kalbos sutrikimų, mokymosi procesą dvikalbėje ar šalies dominuojančios kalbos mokykloje, todėl sunku įvertinti galimus mokymosi sunkumus.
Dukra sklandžiai kalba gimtąja (namų) kalba, tačiau jai kyla sunkumų mokytis antrąja (mokyklos) kalba. Ar tai gali būti vėluojanti kalbos raida arba kalbos sutrikimas, būdingas tik antrajai kalbai?
Kalbos vėlavimas ir kalbos sutrikimas priskiriami raidos sutrikimams. Jie išryškėja ankstyviausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu ir yra lydimi tam tikrų tipiškų simptomų.
Kada galima diagnozuoti kalbos sutrikimą, jei vaikas skirtingų kalbų pradeda mokytis ne vienu metu?
Mokantis antrosios kalbos, dvikalbiams vaikams gali prireikti 3-5 metų, kad pasiektų vienakalbio gimtakalbio sakytinės kalbos kompetenciją, ir net 5-7 metų, kad pasiektų atitinkamą rašytinės ir mokslinės kalbos kompetenciją.
Užsienio Kalbos Daroma Įtaka Mokinių Gimtajai Kalbai Bendrojo Ugdymo Mokykloje
Užsienio kalbos mokymasis gali turėti įtakos mokinių gimtajai kalbai. Kai kurie mokiniai gali patirti sunkumų išreikšti save tam tikrais žodžiais, painioti kalbas, sunkiai rasti tinkamus žodžius gimtąja kalba arba daryti daugiau klaidų atliekant gimtosios kalbos užduotis. Dvikalbių / daugiakalbių vaikų mokamų kalbų žodynai gali būti šiek tiek mažesni nei viena kalba šnekančių vaikų, tačiau svarbu nepamiršti, kad kai vaikas mokosi dviejų kalbų, jo laikas dalijamas dviem kalboms. Kai kuriems vaikams gali būti sunku susikoncentruoti ties viena kalba, o kalbant gimtąja kalba įtraukti daug užsienio kalbos žodžių.
Kalbos Mokymosi Aplinka ir Jos Svarba
Žmogaus vaikai perima kalbą šiuolaikiniame pasaulyje. Vaikai išmoksta kalbėti. Žmogaus prigimtis. Tyrėjas Noam Chomsky ir šiuolaikiniai kalbos tyrimai. Kalbos įgijimui, o po to paanalizuosime, kaip prie to gali prisidėti aplinka. Kalbą, turime būti dėkingi mūsų kūno sandarai. Garsus, ir balso stygos, leidžiančios turėti balsą ir juo naudotis. Bet apie psichologinius procesus, užtikrinančius kalbos įgijimą. Sakome, kad vaikai išmoksta kalbą. Kalbos rūmą. Visiškų kalbos nevartotojų tampa puikiais specialistais. Negali žvelgti į žodį ir jo neperskaityti. Išneria ją mokėdami. Ugdymo dalis, nes pačios smegenys tarsi persiima kalba. Išskirti kai kuriuos procesus, kurie prisideda prie vaiko kalbos. Klausytis dar būdami įsčiose. Pan.). Į balsą, kalbą. Dėmesį. Skirtą žmogaus veido stebėjimui. Pasirengusias mokytis naujagimių ir kūdikių smegenis. Kalbėjimui procesą - tai mokymasis mėgdžiojant. Mėgdžiosim šio trenerio veiksmus ir taip sportuosim. Slaptai komandai. Perprasti kalbos subtilybes. Sunku. Papildomų suaugusiųjų pastangų. Smegenų veikla. Tarsi be pastangų. Yra jautrios. Nebepatirsime. Šis periodas vadinamas jautriuoju periodu. Kalbos. Įvaldyti ne vieną kalbą taip, kad belieka jiems pavydėti daugiakalbystės. Pradeda mokytis kalbos? Kad mokykloje. Paruošiantį kalbėti. Aplinkybės, padedančios išmokti kalbą. Negalime, daugiau pasigilinsime į aplinkos reikšmę vaiko kalbos įgijimui. Aplinką sudaro daug kas. Kreipti dėmesį į savo kalbos vartojimą. Ar yra skirtumų, kokią kalbą vaikas girdi kūdikystėje? Pasiskirsto panašiomis proporcijomis, kaip ir vaiko gimtojoje kalboje. Išmoksta ją. Ar yra vaikams skirtumas, kokią kalbą jie turi išmokti? Jiem trunka išmokti danų kalbą. O kaip vaikai, kurie auga dvikalbėje aplinkoje? Abiejų kalbų išmokimas, vaikas gali vėliau imti kalbėti. Rekomenduojama šeimoje apsiriboti viena kalba. Jei nežino žodžio viena kalba, naudoja kitos kalbos žodžius. Dvikalbė patirtis praplečia jų žodyną, supratimą apie pasaulį ir galimybes. Kalba jos kalba, bet ir pagal tai, kiek apskritai yra kalbama šeimoje. Nebūtinai suaugusieji). Kalbinami, su jais palaikomas dialogas, užduodami klausimai. Daugiau intonacijų. Kalbą? Kalbėtų vaiko akivaizdoje. Jei visi žmonės vaiko akivaizdoje tylės, vaikui bus neįmanoma išmokti kalbos. Padėti kalbos raidai. Intonacijų kaitaliojimas padeda vaikams palaikyti dėmesį. Dėmesio veidams ir kalbai. Emocijos atsispindi mūsų balso pokyčiuose. Kai žiūrime filmą su milisekundės dalimi vėluojančiu garsu). Tokiu žmogumi, kurio intonacijos neatitinka jo vidinių nuostatų. Vaiko amžių. Nebeturėtų likti , nes kokią kalbą vaikas girdi, tokią ir perima. Yra, kai girdi kuo tvarkingesnę, taisyklingesnę kalbą. Kalba, kurios jie greičiausiai nelabai moka. Tos šalies kalbos. Tokią, kalbą, kuria kalbėjo jų tėvai ar net seneliai. Toliau klausimas - ar svarbu, kiek su jais kalbame? Vaikams pasako tik kelis žodžius per dieną, o kiti kalba nesustodami. Ir vaikų kalbiniai įgūdžiai bei žodynas yra geresni. Milijonais žodžių mažiau per savo vaikystę. Padaryti ar ko neturi daryti. Raida - ar yra skirtumas, apie ką kalbamės su vaikais. Tie žodžiai? Kalbame. Patys kalbėdami daugiau apie jį kalba. Vaikai greičiau jį perpranta ir daugiau žodžių jam naudoja. Kitų pasaulį. Kalba. Savaip sakinius, mėgaujasi garsais ir gali ilgą laiką tuo užsiimti. Kūrybinis protas - per kalbą, jos kūrimą. Sustabarėjusios, nors ir atrodo, kad jos evoliucionuoja. Technologiniai pokyčiai, ne žmogaus kūryba. Kalbinius gebėjimus ir taip palaikyti kalbos gyvybingumą, evoliuciją. Lopšeliai darželiai, įvairios mokyklėlės, tuomet ir mokyklos. Anksčiau ar vėliau patenka į ugdymo įstaigas ir patiria jų ypatumus. Vaikas į ugdymo įstaigą patenka jau mokėdamas kalbėti. Ir sulėtinti. Paanalizuokime, kokie veiksniai čia galėtų veikti. Nekalbančio mažo vaiko kalbos raidai. Nei suaugusiuosius: šie yra artimesni, panašesni į patį vaiką. Tarsi prasiplečia. Bet taip vaikas persiima ir netaisyklinga kitų vaikų kalba. Motyvatorius, jei vaikas nori būti išgirstas ir suprastas. Aiškiau, kad būtum suprastas. Pasisakymo. Suprasta, tokios aplinkybės gali sėkmingai paskatinti kalbos raidą. Jau iki to laiko, kol vaikas pasijaus saugus, priimtas ir matomas. Drovaus vaiko kalba atsiskleis ir suklestės. Kita - vaikų darželyje ar mokykloje? Imlūs kalboms. Sukelia nemažai streso. Ne tokių aiškių pasaulio pažinimo būdų, tokių kaip matematika ar raštas. Imamasi ir užsienio kalbų mokymo. Mechanizmai įsijungia naujai kalbai. Lauke su bendraamžiais. Ankstyvame amžiuje nėra tas pats kaip kalbos vartojimas vaiko aplinkoje. Tinkamame kontekste, gramatikos taisyklių, sakinių struktūros perėmimą. Mokosi žaisdami, kartodami, mėgdžiodami. Nepaaškėti. Pakankamo motyvo tą kalbą naudoti, ją padaryti sava kalba. Žodžiai ir lieka pakibę vaiko pasaulyje, kaip neaiškūs keistuoliai. Ir atsiranda motyvas, dėmesys ir kalbos mokymasis gali pajudėti. Nebūtina sutampa tai, ko mes vaikus mokome ir ko vaikai išmoksta. Mokymasis yra privalomas, neatsiejama mokyklos dalis. Kurioje visi kiti yra raštingi ir supranta daugiau nei tu pats. Dalis vaikų ateina į mokyklą mokėdami skaityti ar rašyti. Tik tuomet, kai vaiko ausis sugeba atskirti atskirus garsus. Paprašytas perskaityti pasako visai kitą. Išanalizuoti žodį atskirais garsais. Smegenyse vyksta pokyčiai, kurie padeda išskirti ir jungti atskirus garsus. Nereiškia, kad visi vaikai turėtų taip daryti. Jų klausa taip pat. Išmokyti skaityti yra geriausias. Apie skaitymo raidą. Ir šį, ir kitokį mokymąsi. Turintis daug smalsumo vaikas. Sudėtų į tai tinkamą prasmę. Taip, kaip jie parašyti. Klaidoms ir tik dar vėliau - sudėti savo prasmes į sakinius. Dar rašo su klaidomis arba rašo negražiai arba nemoka perteikti savo minčių. Išlaikyti jų motyvaciją, norą. Pan. Klausimas, kur dėti kablelį - nubausti neverta pasigailėti). Mokantis kalbos. Tačiau ar bus noro vėliau tuo naudotis, labai abejotina. Kad yra svarbus, rūpi. Pradinėse klasėse. Kalbą, bet ir asmeninis santykis su kalba. Asmeninis požiūris susidaro iš paties vaiko jausenos. Kalbos, o kiek paskatino ja domėtis. Lietuvių kalbą vertina įvairių Lietuvos mokyklų moksleiviai. Pradinukų (trečiokų), ir vyresnių klasių mokinių (aštuntokų). Yra svarbi. Nereikalinga, nesvarbi. Pamokos yra neįdomios, neįkvepiančios. Kalba. Savo kalbą ir savo santykį su kalba. Pozityvesnis, kalba jiems yra svarbesnė. Geriau jaustis. Ryšys yra, kokios krypties, nežinia. Vertina savo santykį su kalba. Stipriai susijęs su mokymosi kokybe, kaip asmeninis santykis su kalba. Santykis su kalba ir požiūrio į kalbą pozityvumas su amžiumi, deja, mažėja. Kalbą. Iš mūsų tyrimo aiškėja keli pasiūlymai. Padėti vaikams geriau jaustis mokykloje, jaustis matomais ir girdimais. Išreiškimą, savo asmeninio ryšio su kalba atradimą. Motyvacijos išlaikyti kalbą. Mėgdžioti, kalbos mokymosi nepalengvinam). Jausmų, ne tik matymą ir klausymą. Ar kalba kvepia? Ar turi skonį? Emocijas ji sukelia? Kaip paveikia mūsų vidinį pasaulį? Laukiami ir svarbūs, vaikų santykis su savo kalba yra pozityvesnis. Virusas ar blogas pavyzdys, bet ir žavėjimasis kalba yra užkrečiamas.
tags: #daugiakalbiu #vaiku #kalbos #klaidos